Į amžinybę iškeliavusiems draugams – išskirtinis atminimo įamžinimas

Šiauliuose, pačioje miesto arterijoje, Vilniaus g. esančiame pėsčiųjų bulvare, baigiamas tapyti jau šeštasis portretas. Tiesa, smalsuoliams, norintiems pamatyti meno kūrinius, tenka užversti galvas, mat grafičio technika atlikti portretai puikuojasi balkonų grindyse – virš praeivių galvų.

Tapkite mūsų draugu „Facebook“ ir sekite svarbiausias Šiaulių miesto naujienas!

Mintis įprasminti anapilin iškeliavusių Šiaulių menininkų atminimą kilo pernai po Šiaulių miesto dailės galerijoje surengto grafičio plenero. Nupiešti savo bičiulius, miesto menininkus patikėta žinomam tapytojui Arūnui Uogintui.

„Po plenero su Virginijumi Kinčinaičiu sumąstėme mūsų gero bičiulio grafiko Eduardo Juchnevičiaus atminimą įamžinti gan keistoje vietoje, kad atrodytų tarsi Eduardas sklęstų danguje. Toks atminimo įprasminimas labai patiko Eduardo žmonai Daliai, su kuria jautriai pasikalbėjome ir tuomet užsiminė, kad jų kaimynu buvęs Pranas Piaulokas, taip pat išėjęs amžinybėn. Taip gimė antrojo nutapyto balkono personažas“, - natūraliai išsivysčiusios idėjos užuomazgas pasakoja A. Uogintas, pernai nutapęs keturis bičiulių portretus.

Balkonuose vaizdingai įprasminti ir tragiškai žuvusio būgnininko Kęstučio Gascevičiaus bei miesto linksmuoliu buvusio Roberto Šatkausko (Svaro) atminimai. Nors nuo pirmojo piešinio balkone praėjo jau bemaž metai, niekas netrupa, mat naudoti kokybiški dažai. Prireikus piešinius galima ir restauruoti.

Šiemet idėja pratęsta – dar du balkonai sulaukė A. Uoginto prisilietimo. Vieną jis skyrė gaisre žuvusiems dailininkams Adai ir Gintarui Martinioniams, o visai neseniai pabaigė ir muzikantui Jerry Geraldui Jankauskui skirtą piešinį.

„Kadangi šie žmonės nebuvo politikai, valdininkai ar įmonių vadovai, kažin ar miestas kada nuspręstų įamžinti jų atminimą, o čia gavosi kitokia išėjusių menininkų galerija“, – vaizdingai savo darbą apibūdina tapytojas.

Ilgiausiai - net keletą savaičių - užtrunka idėjos generavimas, informacijos rinkimas, apmąstymai, kaip deramai pavaizduoti vieną ar kitą asmenį. „Tai ne vizitinė kortelė, ne portretas, piešiniui reikia užmanymo. Prieš perkeliant piešinį ant balkono pagaminamas trafaretas, o perkelti visą kompoziciją ant balkono užtrunka keletą dienų“, - darbų eigą dėsto ilgametę darbo patirtį turintis tapytojas.

Dažniausiai A. Uogintas ant balkonų piešdavęs savaitgaliais, mat tuomet ramiau gali dirbti, mažiau smalsių praeivių. Menininkas sako iš praeivių sulaukęs pasiūlymų, kieno atminimą dar vertėtų įamžinti, tačiau su V. Kinčinaičiu nusprendę atiduoti atminimo duoklę savo kartos Šiaulių menininkams.

Tapytojas atviras. Sako, kad tarp smalsuolių pasitaiko ir agresyvių, piktokų replikų. „Būna, pagyvenę žmonės klausia, kiek kainuoja, elgetos pabamba praeidami, bet visi gan geranoriški. Darbuojuos aukštai ant pastolių, ne visada ir girdžiu. Pas mus vis dar įdomus tas menininko įvaizdis visuomenėje, žino, kad grafičius paišo bet kas, tai gal nelabai ir supranta, ką ten veikiu. Tiesa, turistams iš užsienio labai įdomu, praeidami pasidomi, kas čia bus“, - sako A. Uogintas.

Netradiciniu atminimo įamžinimu jis tikisi atkreipti ir jaunimo dėmesį į istoriją, mat nuogąstauja, kad jaunoji karta visiškai apatiška praeičiai.