Hospiso skandalas tęsiasi: kas ėmė pinigus?

Nors Klaipėdos teritorinė ligonių kasa net nebuvo sudariusi su UAB „Klaipėdos hospisas“ sutarties dėl ligonių gydymo Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, o higienos pasas buvo išduotas tik vienai hospiso lovai, iš tiesų čia buvo slaugomi 38 pacientai. Ir, kaip įtariama, už PSDF pinigus. Kaip tai atsitiko? Ir kodėl būtent Klaipėdoje pražiopsomi Kuršių marias teršiantys slapti vamzdžiai ir egzistuoja nežinomi hospisai?

Faktas, jog Klaipėdoje tuo pačiu adresu, Jūros g. 11-2, veikia ne tik UAB „Klaipėdos hospisas“, kurio vadovė bei viena iš akcininkų yra Rasa Dagienė, dirbanti ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tuo pačiu adresu veikia ir viešoji įstaiga „Paliatyviosios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“. Būtent jam buvo išduota asmens sveikatos priežiūros licencija teikti slaugos paslaugas. Būtent šiai viešajai įstaigai, o ne „Klaipėdos hospisui“, buvo leista turėti 40 lovų ir dar 12 paliatyviosios slaugos lovų, skirtų patiems sunkiausiems ligoniams. Prokuratūra, žinoma, išsiaiškins, kaip šios lovos, patikėtos viešajai įstaigai, išbildėjo į privatų hospisą. O paskui lovas galimai išbildėjo ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pervesti pinigai už ligonių slaugą.

Kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa, pernai viešajai įstaigai „Paliatyviosios pagalbos ir šeimos sveikatos centrui“ pervesta 380 090 Eur už ligonių slaugą. Šiemet planuota pervesti 664 050 Eur. Tiesa, dabar, kai kilo skandalas, VLK taip pat atsibudo. Nutarė kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą. O tada, anot VLK direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, spręs, ar įstaiga gali turėti sutartį su Klaipėdos teritorine ligonių kasa ir vykdyti įsipareigojimus.

Retorinis klausimas - o kas būtų, jei „Klaipėdos hospise“ koronavirusu nebūtų apsikrėtę 11 darbuotojų ir 33 pacientai, iš kurių 2 numirė? Matyt, viskas būtų taip ir likę. Hospisas, neturėdamas sutarties su ligonių kasa, slaugytų. Ligonių kasos pervedinėtų hospiso kaimynei pinigus. Ir joks tikrintojas neužsuktų nei licencijų tikrinti, nei lovų bei pacientų skaičiuoti.

Naujas radinys

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė ketvirtadienį pranešė, kad Klaipėdos r. esančioje Priekulėje rasti nelegalūs slaugos namai, kuriuose be leidimo slaugomi trys asmenys.

Komentuoja Klaipėdos meras Vytautas GRUBLIAUSKAS:

Tai privačių struktūrų reikalas ir jų atsakomybė. Miestas nedalyvavo nei tas privačias struktūras steigiant, nei kontroliuojant. Tai valstybės institucijų - Teritorinės ligonių kasos, Visuomenės sveikatos centro, Mokesčių inspekcijos pareiga tokias privačias struktūras kontroliuoti, išdavinėti licencijas, tikrinti. Per krizę iš tikrųjų apnuogintas visas spektras valstybės institucijų problemų. Jei buvo išduotas higienos pasas tik vienai lovai, o buvo galima turėti 38, 40 lovų, tai ką veikė tie, kuriems priklausė tokias įmones tikrinti?

Mes, Klaipėdos miesto savivaldybė, pirmieji sureagavome, kreipėmės į prokuratūrą, pats ėjau žiūrėti, kas tame hospise darosi. Liepiau hospiso direktorei užsidaryti, kad užkratas nepasklistų po miestą, Negi lauksi, badysi pirštu, o tuo metu kils pavojus miestiečiams užsikrėsti. Jei vos ne pačiame miesto centre toks užkrato židinys, tai yra ir miesto galvos skausmas. Todėl nežiūrėjome į žinybiškumą, o bandėme padėti spręsti problemas.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.