Hiperbaro kameroje šalinamos negalavimų priežastys ir gerėja sveikata

Deguonies terapija barokameroje – sudėtinga procedūra, prieš 33-ejus metus pradėta taikyti Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientams. Procedūros pradininkas anesteziologas reanimatologas, hiperbarinės medicinos gydytojas Gintautas Brazys teigia, kad Europoje sertifikuotos barokameros gamintojai deguonies terapiją taiko, gydydami per 160 susirgimų. Ligoninėje ši procedūra taikoma trisdešimčiai susirgimų gydyti – tiek finansuoja ligonių kasos. Ligoniui gydyti reikia 6-10 procedūrų, tačiau gydymo barokameroje efektyvumas yra labai didelis: prie to, ką pacientas gauna skyriuje, pridėjus dar šią procedūrą, didėja ne tik gijimo efektyvumas, bet ir antibiotikų poveikis.

Patirtis – per trys dešimtmečiai

Gydymas padidinto slėgio deguonimi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradėtas taikyti 1991-ųjų metų gruodyje. Šio metodo pradininkui gydytojui anesteziologui reanimatologui G. Braziui teko dirbti su įvairiomis skirtingomis barokameromis. Vienos nusidėvėjo ir buvo pakeistos kitomis. 

Šiuo metu ligoninėje naudojama vienvietė barokamera, pagaminta 2001-aisiais metais.  Gydytojas patikina, kad kameros kokybė priklauso nuo nuolatinės priežiūros. „Joms reikalinga ypatinga priežiūra, tad kas mėnesį ji tikrinama. Kas ketveri metai atvyksta gamintojo atstovas ir keičia detalę. Yra daug reikalų, nes sudėtingas įrenginys, rimtas gydymo metodas“, - gydytojas G. Brazys apibūdina Europoje sertifikuotą, apie 160 tūkstančių kainuojančią barokamerą, kurios kokybišku darbu ir pats rūpinasi, neprašydamas medtechnikų pagalbos. 

Pradžioje teko dirbti su iš karo ligoninės gautomis dviem kameromis, pagamintomis iš specialaus audinio. Vėliau į Šiaulius iš Vilniaus pašonėje esančių Abromiškių klinikos buvo parvežta ukrainiečių gamybos barokamera – ją medicinos technikai restauravo ir, kol buvo nupirkta naujoji kamera, sėkmingai taikė deguonies ir slėgio terapiją ligoninės pacientams. 

Tam, kad galėtų dirbti barokamera, anesteziologo reanimatologo kvalifikacijos gydytojui Gintautui Braziui nepakako. Teko mokytis Rygoje, tuometinėje karo ligoninėje, kur išklausyta mėnesį  trukusių kursų programa. Gydytojas drauge su karo ligoninės kareiviais ir būsimaisiais gydytojais rezidentais ne tik sėmėsi teorijos žinių, bet ir praktiškai mokėsi dirbti barokamera. Įgijęs sertifikatą ir patirties, šiuo metu barokameros kabinete dirba drauge su bendrosios praktikos slaugytoja.  „Anksčiau šiuo gydymo metodu galėjo užsiimti tik gydytojas anesteziologas reanimatologas, tai mes tos nuostatos ir laikėmės. Dabar deguonies terapijos procedūrą gali atlikti ir slaugytoja, išklausiusi mokymus kursuose“, - apie pokyčius darbe pasakoja gydytojas G. Brazys ir primena, kad slaugytojai savarankiškumas perduodamas tik gydytojui pravedus pirmuosius seansus. Slaugytoja viena tęsia deguonies terapijos procedūrą tik tuo atveju, kai gydytojas įsitikina, kad procedūra bus sėkminga.  

Pritaikymo galimybės didelės 

Šalyje šešiose gydymo įstaigose dirbama su barokameromis. Anesteziologas reanimatologas, hiperbarinės medicinos gydytojas Gintautas Brazys patikina, kad  ne visos sudėtingos įrangos galimybės yra išnaudojamos. Patys barokameros gamintojai šį įrenginį naudoja apie 160 susirgimų gydymui. Gydymo įstaigoms ligonių kasos leidžia gydyti daugiausiai 30 susirgimų. „Tai yra brangi procedūra. Vienos procedūros kaina - apie 33 eurai, o kursas numatomas nuo 6 iki 10 procedūrų“, - paaiškina medikas finansinę situaciją, kurią prisiima valstybė, kai paciento gydymui taikomas gydymas padidinto slėgio deguonimi.   

Deguonies terapija barokameroje, tai - audinių aprūpinimas deguonimi, kraujotakos, medžiagų apykaitos gerinimas, toksinų pašalinimas. Barokameros  siekiamas rezultatas –įvairių negalavimų priežasčių šalinimas, sveikatos būklės gerėjimas, kitų klinikinių, chiropraktinių, fizikinių  gydymo metodų  papildymas.

Šiuo neįprastu metodu – deguonies terapija gydomi žmonės, apsinuodiję smalkėmis, išmetamosiomis dujomis, varginami pūlingų susirgimų po chirurginių operacijų, labai efektyvus  diabetinių komplikacijų, nudegimų ir nušalimų gydomas. Gydomi ir varginami miego sutrikimų, aukšto kraujospūdžio, galvos skausmų, sergantys depresija, sutrikus kraujotakai ir medžiagų apykaitai, esant lėtiniam pervargimui, intoksikacijai, alergijai, odos ligomis sergantiems pacientams. Procedūra taip pat rekomenduojama pooperaciniam laikotarpiui, norint paspartinti gijimą.

Šiauliuose esančios Karinių oro pajėgų aviacijos bazės medikai, keičiantis NATO rezervo kariams, atvykę į ligoninę, domisi barokamera. Jie teigia, kad prireikus galėtų šią procedūrą taikyti lakūnams gydyti nudegimų, nušalimų, apsinuodijimų smalkėmis arba dūmais atvejais.

Deguonies terapija – ne visiems

„Dirbantieji su šia gydymo metodika teigia, kad deguonies terapija galima gydyti ir sergančius onkologiniais susirgimais, bet reikia labai išsamiai pacientą informuoti apie galimas pasekmes ir leisti jam pasirinkti“, - neslepia gydytojas G. Brazys, jog galimos ir problemos, patekus į kamerą. 

Deguonies terapija baro kameroje negali būti atliekama, sergant ūmiomis ligomis, sloguojant ar sergant virusinėmis ligomis, karščiuojant, sergant sinusitu, esant ausies uždegimui, esant viršutinių kvėpavimo takų išlinkiams, nėštumo metu. Procedūra nerekomenduojama atlikti iš karto po valgio, neatliekama pacientams, išgėrusiems alkoholio.

Deguonies terapijos procedūra ribojama ir mažiems vaikams. „Man teko talpinti mažą vaikelį į barokamerą drauge su mama. Bet tada pačiam yra didelė įtampa“, - pasakoja gydytojas apie pagrįstas rizikas. Bet ir jų neprisiima, kai gydymas galėtų būti efektyvus, bet pacientas yra vyresnio amžiaus, turi išreikštą encefalopatiją, yra nestabilios bei sutrikusios psichikos. 

Atvykstantiems į procedūrą reikalavimai yra labai griežti. Pacientas turi būti apsirengęs medvilniniais drabužiais, jokios sintetikos, vilnos, metalo ar plastmasės. Negali būti oda ištepta jokiais riebiais tepalais ar kremais, nes grynas deguonis su riebiu reagentu sukelia sprogimą.
Rekomenduojama prieš procedūrą neprisivalgyti.

Metodas efektyvus

Respublikinės Šiaulių ligoninės barokameros kabineto veikla COVID-19 pandemijos metu buvo sustabdyta, kabinetas perduotas sergantiems kovidu gydyti, vėliau - perkeltas į kitas patalpas. Iki pandemijos per metus būdavo atliekama 1000-1100 deguonies terapijos procedūrų. Dabar, po netrumpos pertraukos ir kabineto perkėlimo, per dieną atliekamos 3-4 procedūros.

Į procedūrą pacientas atvežamas vežimėliu, kuris privažiuoja prie barokameros angos. Atidaromas dangtis ir pacientas patalpinamas į barokamerą. Pirmos procedūros metu interbarinės medicinos gydytojas G. Brazys bendrauja su pacientu telefonu. „Jei žmogui blogai, jis garsiai pasako. Jei atidaryčiau kamerą staiga, jam plyštų ausų būgnelis. Nepakenkiant pacientui, kamerą galima atidaryti maždaug per minutę“, - sudėtinga paciento priežiūrą barokameroje paaiškina patyręs gydytojas. 

Hiperbarinės deguonies kameroje laipsniškai didinamas atmosferos slėgis, galingi filtrai kruopščiai švarina iš atmosferos siurbiamą orą, didėja gryno deguonies koncentracija. Barokamera padeda deguoniui patekti iš plaučių į kraujagysles, 100 proc. aprūpina hemoglobiną deguonimi. Per procedūrą žymiai padidėja deguonies, ištirpusio kraujo plazmoje ir kitose organizmo skystose terpėse, koncentracija, suaktyvėja medžiagų apykaita. Kvėpuodamas švariu oru, žmogus nurimsta ir dažnai užmiega, todėl procedūros metu puikiai pailsi.

Būdamas barokameroje pacientas kvėpuoja deguonimi. „Slėgis parenkamas individualiai, priklausomai nuo ligonio amžiaus iki sunkios perteklinės atmosferos. Vienintelis diskomfortas barokameroje esančiam ligoniui yra tai, kad, kol keičiasi slėgis, jaučia ausų užgulimą, panašiai, kaip kylant ar leidžiantis lėktuvui“, - apie pojūčius deguonies terapijos procedūros metu pasakoja gydytojas G. Brazys ir nuramina, kad baimintis tikrai nereikia, nes įprastai trečią-ketvirtą procedūrą pacientas miega, nes deguonis teikia raminantį poveikį. Kai barokameroje deguonies tūris mažinamas, slėgis vėl kyla. Todėl pacientui patariama turėti saldainį, panašiai kaip ir lėktuve. 

Baigus procedūrą, atidaromas dangtis ir pacientas išvežamas iš kameros. Po procedūros pacientas jaučiasi gerai, kartais jaučia nedidelį silpnumą, nes žmogaus organizmas yra įsisavinęs labai daug deguonies. Todėl svarbu apie 15 minučių pabūti ramiai, nevairuoti. Procedūra netinka klaustrofobijos – mažos patalpos baimės varginamiems žmonėms, bet jų yra mažai. Per gydytojo G. Brazio praktiką pasitaikė du atvejai, kai procedūros teko atsisakyti dėl klaustrofobijos.

Baimintis būti kabinete, kuriame veikia barokamera, nereikia, nes ji nekelia jokio pavojaus. Visas atidirbtas deguonis, kurį pacientas iškvėpuoja, yra išmetamas ir į patalpą nepatenka. Tik kai atidaroma baro kamera apie kubinis metras deguonies krenta ant grindų, nes deguonis yra sunkesnis už orą. Bet jis labai greitai išsivėdina, nes ventiliacija patalpoje yra labai gera.