Hierarchija

Dažniausiai hierarchija asocijuojasi su titulais, įvairiais laipsniais. Tačiau aš šį žodį įterpsiu į kiek kitokį kontekstą – mokyklą.

Nuo pat pradinių klasių formuojasi savita sistema, vaikai nesąmoningai susiskirsto į tam tikras hierarchines grupes, kurios bėgant metams vis ryškėja.

Tėvai tikisi, kad mokykloje vaikai įgaus naujų žinių, susiras naujų draugų, realizuos save, įsilies į socialinį gyvenimą. Atskleisiu kitą medalio pusę, papasakosiu vieną istoriją iš mokyklos gyvenimo užkulisių.

***

Nuskamba skambutis kviečiantis į ilgąją pertrauką, bendraklasiai susiskirsto į grupeles ir keliauja pietauti, ruoštis kitai pamokai ar tiesiog pasišnekučiuoti. Tačiau vienas keturiolikmetis (pavadinkime jį Luku), greitai išsmunka pro klasės duris ir kulniuoja tiesiai į tualetą. Jis įeina į kabiną, užsidaro ir ten neramiai laukia kol nuskambėjęs skambutis pakvies grįžti į pamoką.

Kai jį išgirsta išeina iš slėptuvės, nuleidęs galva, ramstydamas koridoriaus sienas pasiekia klasę. Ji jau atrakinta, tačiau mokytojos dar nėra, ji koridoriuje šnekasi su kolege. Berniukas, tyliai atsisėda į pirmą suolą ir nuleidęs galva, įsikniaubia į vadovėlį – jis neskaito ir tikriausiai net nemato kas ten parašyta. Kad ir kaip vaikas stengiasi niekam nekliūti į akis, tą dieną jam nepavyksta.

Į klasę pavėlavę įeina grupelė bendramokslių. Jei remsimės hierarchine sistema, tai užimantys aukščiausią padėtį: mėgstantys dėmesį (ir visada pasistengiantys, kad tam tikrais būdais jo sulauktų), apsirengę madingais drabužiais, triukšmingi, nevengiantys savo kalbos praturtinti necenzūriniais žodeliais, žodžiu klasės „kietieji“.

Vienas iš jų (tegul jis būna Dominykas) praeina pro Luką, ir „užkliūna“ už jo kuprinės. Klasėje staiga prityla balsai ir visi laukia kas bus toliau, mat situacija jau gerai pažįstama.

Dominykas pakelia kuprinę, atsega ją ir apvertęs iškrato visus daiktus ant žemės (klasėje pasigirsta kikenimas, o agresoriaus draugai smagiai stebi situaciją ir laido linksmas padrąsinančias replikas). Lukas nuleidęs galvą atsitupia ir pradeda rinkti iškratytus daiktus (kaip supratote, Lukas yra hierarchijos apačioje: nepopuliarus, liūdnas, neturintis draugų, nešiojantis paprastus padėvėtus drabužius). Vis dėlto, Dominyko tokia reakcija netenkina, jis koja pamina iškritusias pratybas ir išsišiepęs kreipiasi į Luką:

- Ar nieko nepamiršai? - Klasėje pasigirsta juokas, nors juokiasi ne visi, tačiau niekas nesistengia užkirsti kelio jau matytam scenarijui.

- Ar galėtum leisti pasiimti pratybas? - Pralemena Lukas gerokai įraudęs, nudūręs žvilgsnį į grindis.

- Smurtautojas išsiviepia, pakelia balsą ir pareiškia:

- O motina tavęs nemokė gerų manierų? ATSIPRAŠYK. - Kai kurie klasiokai siekdami įsiteikti hierarchijos viršūnės atstovui pradeda replikuoti: „Matei jo motiną? Ką tokia gali išmokyti. Kokia mamytė, toks ir sūnelis“, „Mamytė neturi laiko, darbuojasi prie stoties“, „Tėvas tai ne veltui pabėgo, iš k*rvos daug nepasimokysi“...

Tuo tarpu Lukas klūpi ir laukia kol galės susirinkti išmėtytus daiktus, tačiau vaikas nujaučia, kad čia tik pradžia. Luko pečiai krūpčioja, veidas įraudęs, rankos virpa.

- Paskutinį kartą sakau ATSIPRAŠYK, arba, neišeisi iš mokyklos, teks savo k*kšę mamytę atitraukti nuo darbų, kad tave parvestų už rankutės, gal prie to pačio ką nors pademonstruos, brangiai vis tiek neima, mes susimesim, po porą eurų. - Sulaukęs auditorijos padrąsinimo jau šaukia Dominykas. Suprantama dabar jam jau reikia pademonstruoti jėgą, kad nenuviltų savo „žiūrovų“.

- Nnneįįžeidddinėk mano... – Vaiką pertraukia klasės „herojus“.

- Aš gal ne taip išgirdau? - Dominykas čiumpa Luką už rankos, pakelia ir drėbia ant kėdžių. - Va dabar tai prisidirbai! Aš tau snu... - Nebaigus sakinio į klasę įžengia mokytoja, Dominykas greitai paleidžia Luką, tačiau dar spėja sušnypšti – Tik pabandyk ką nors pasakyti, galės motina pasiimti iš ligoninės. - Ir atsitraukęs nueina į savo vietą.

Klasės draugai linksmai žiūri kaip Lukas renkasi daiktus, kelių klasiokų akyse lyg ir atsispindi gailestis, tačiau niekas nieko nesako - nei vienas nenori atsidurti Luko vietoje.

Nors mokytoja ir pastebėjo ašarotas vaiko akis, tačiau nepatenkinta nusisuko į lentą, užrašė temą ir pradėjo pamoką – apsimesti, kad nematai - visada lengviau.

Dominyko „banda“ visą pamoką žvilgčiojo į Luką, valantį ašaras, šniurkščiojantį į rankovę ir kikeno. Likus dešimčiai minučių iki pamokos galo Lukui už jo sėdinti mergaitė perdavė raštelį:

"Po pamoku prie galiniu duru.

Geriau ateik pats nes ATSITEMPSIM."

Likę klasiokai taip pat gavo raštelius:

"Po pamoku prie galiniu duru."

---------------------------------------------

Lukas grįžta namo vėlai, nors pamokos baigėsi anksti, berniuko striukės rankovė suplėšyta, matosi pro skylę lendantis kamšalas. Kelnės ties keliais purvinos, rankų delnai nubrozdinti, veidas apibraižytas, o plaukai šlapi ir susivėlę, juose matosi priskretę išdžiūvusio purvo gabalėliai. Nors jis stengiasi išvengti kontakto su mama, į kambarį įsmukti nepastebėtam nepavyksta. Mama pasikviečia sūnų:

- Kur tiek ilgai buvai? Tarėmės, kad eisim į parduotuvę, turėjau viena partempti maišus, kai turiu tik vieną išeiginę, supranti, kad aš pervargstu, o tu nieko nepaded... - Litanija nutrūksta. Mama įdėmiai nužvelgia sūnų. - Ko tu vėl prisidirbai? Pažiūrėk į striukę, ar bent kartais pagalvoji kiek aš turiu arti, kad viena mus abu išlaikyčiau?

Lukas stovi nunarinęs galvą, pečiai tamposi. - Mauk į kambarį ir, kad tavęs nematyčiau.

Vaikas neria į savo kambarį, nusimeta lauko drabužius, griūna į lovą ir įsikniaubęs į pagalvę kūkčioja. - Nebegaliu...prašau...nebegaliu...nebenoriu. - Rauda darosi vis gailesnė, bet ją nuslopina pagalvė.

Kitą diena vaikas tylomis su motina papusryčiauja, apsirengia ir kaip kiekvieną rytą, pusę aštuonių, išeina. Tačiau šį kartą, jis priėjęs mokyklą stabteli, šiek tiek pamąsto ir apsisukęs patraukia į šalimais esantį parką.

Rytojaus rytą žiniasklaidoje gali pasirodyti antraštės: „Nusižudė keturiolikmetis – kas kaltas?“, „Patyčios išprovokavo keturiolikmečio savižudybę?“, "Kodėl žudosi vaikai?".

***

Ir tikrai, kas kaltas? Smurtaujantys ir skatinantys smurtautojus arba pasirinkę neutralią poziciją stebėtojai, nereaguojanti mokytoja, pervargusi galą su galu vos sudurianti mama, o gal visi? Visa sistema?