Hagoje prasideda NATO viršūnių susitikimas: ko tikėtis?

Antradienį Hagoje (Nyderlandai) prasideda dviejų dienų trukmės NATO viršūnių susitikimas. Manoma, kad pagrindinė jo tema bus išlaidų gynybai didinimas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kurio reikalauja JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija. Kitos dvi svarbios susitikimo temos – karas Ukrainoje ir JAV įsitraukimas į Izraelio ir Irano konfliktą.

Džordžtauno universiteto Saugumo studijų programos dėstytojos Saros Moller vertinimu, šis susitikimas bus kitoks, nei ankstesni.

„Šių metų viršūnių susitikimas labai skirsis nuo praėjusių metų 75-ųjų metinių šventės Vašingtone. Mažesnė tiek jo trukmė, tiek ambicijos, ir bendras įspūdis toks, kad susitikimo tikslas – greitai ir tyliai jį užbaigti, nesukeliant didelio rezonanso“, – teigia ji.

Vašingtonui jame rūpi vienintelis dalykas – išlaidų gynybai kilstelėjimas iki 5 proc. BVP, pažymi S. Moller. Ryžtingų deklaracijų Ukrainos tema, anot jos, laukti nereikėtų tiek dėl JAV prezidento deklaruojamo vienintelio siekio susodinti rusus ir ukrainiečius prie derybų stalo, tiek dėl išsiskiriančių sąjungininkių pozicijų dėl paramos Rusijos užpultai šaliai.

S. Moller teigimu, paprastai NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę visų pirma formuodavo JAV, tačiau šįmet D. Trumpo administracija jai neskyrė daug dėmesio.

NPR žurnalistė Eleanora Beardsley pastebi, kad pastarąsias keletą dienų JAV dėmesys buvo sutelktas kitur. D. Trumpui savaitgalį paskelbus apie JAV smūgius Irano branduoliniams objektams, aštrėjantis konfliktas tarp Islamo Respublikos ir Izraelio, anot jos, „priartėjo prie NATO aljanso slenksčio“.

„Mūsų sąjungininkė Amerika tapo tokia paslaptinga ir agresyvi, kad niekas nedrįsta įsivaizduoti, kaip šis NATO viršūnių susitikimas klostysis“, – sakė NPR cituojama „Le Monde“ apžvalgininkė Sylvie Kauffmann.

D. Trumpui reikia ne žodžių, o darbų

D. Trumpui tai bus pirmas NATO viršūnių susitikimas nuo 2019 m., o didinti išlaidas gynybai jis griežtai reikalavo ir anksčiau. Nors daugelis sąjungininkių žada išlaidų didinimą, o kai kurios ir baigia priartėti prie iškelto 5 proc. BVP tikslo, keletui aljanso narių dar nepavyko pasiekti net prieš dešimtmetį sutartos 2 proc. BVP ribos. Būtent tai, ar sąjungininkių pažadai materializuosis, ir bus esminis susitikimo klausimas, rašo „CBS News“ žurnalistė Holly Ellyatt.

5 proc. BVP išlaidas gynybai gali sudaryti 3,5 proc. BVP išlaidų „grynai“ gynybai ir papildomi 1,5 proc. BVP išlaidų su saugumu susijusiai infrastruktūrai – pavyzdžiui, kibernetiniam saugumui ir žvalgybos pajėgumams.

NATO narės sekmadienį iš principo sutarė gerokai padidinti išlaidas gynybai, tačiau išimties jau paprašė Ispanija, teigianti, kad esminiams NATO kariniams reikalavimams įgyvendinti jai pakaksią ir 2,1 proc. BVP išlaidų.

„Mes visiškai gerbiame kitų šalių teisėtą norą didinti investicijas į gynybą, tačiau patys to daryti neketiname“, – savaitgalį Ispanijos televizijai teigė šalies ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

„JAV nori, kad visi sakytų: „Taip, mes rimtai. Turime planą. 5 procentai yra realu. Mes tai pasieksime“. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, ar žinutė neprasilenkia su realybe. Kai kurie mūsų sąjungininkai Europoje, bent kalbėdami savo žiniasklaidai ir parlamentui, sako: „Taip, 5 proc., bet iš tikrųjų tai 3,5 ir 1,5 proc., o (pastaroji suma gali būti skiriama – ELTA) beveik bet kam“ (...) Taigi beveik iš karto bus sumažinti (gynybos išlaidų įsipareigojimai – ELTA). Ir jeigu tai pernelyg pabrėšite, turėsite problemų su JAV“, – praėjusį trečiadienį „CBS News“ sakė buvęs JAV ambasadorius NATO ir Europos politikos analizės centro (CEPA) garbės narys Kurtas Volkeris.

5 proc. BVP gynybai yra tikslas, bet ne duotybė, sakė „CBS News“ cituojamas CEPA gynybos technologijų iniciatyvos vyresnysis mokslo darbuotojas Jasonas Israelis.

„Kiekviena šalis (...) bando išsiaiškinti, kaip ji galės įvykdyti savo įsipareigojimus, bet taip pat ir subalansuoti biudžetą, (nes kiekviena šalis priversta – ELTA) kažką paaukoti, siekdama paprastai visuomenėje nepopuliaraus gynybos išlaidų padidinimo. (...) Nuo įsipareigojimų iki realių galimybių – ilgas kelias“, – teigė ekspertas.

Ukrainos klausimas

Džordžtauno universiteto dėstytoja S. Moller atkreipia dėmesį į sąjungininkių išsiskiriančius požiūrius į Ukrainą.

„Aljanse yra labai įvairių nuomonių. Vienoje pusėje yra tokios šalys kaip Lietuva ir kitos Baltijos valstybės, kurios vis dar aktyviai pasisako už Ukrainos narystę NATO, nors žino, kad šiuo metu šitai nėra įmanoma. Kitoje pusėje – šalys kaip Vengrija ir Slovakija, kurios ne tik priešinasi Ukrainos įstojimui į NATO, bet ir priešinasi tam, kad NATO atliktų svarbų vaidmenį koordinuojant karinę pagalbą“, – pažymi ji.

Likusių aljanso narių pozicija, anot S. Moller, yra maždaug per vidurį. Vienos pritaria aktyvesniam NATO vaidmeniui koordinuojant paramą Ukrainai, kitos bijo provokuoti Rusiją ir abejoja, ar joms pakaks išteklių didinti paramai Ukrainai ilguoju laikotarpiu.

D. Trumpo administracijai nesvarbu, kaip parama Ukrainai bus organizuojama. JAV pabrėžia vienintelį dalyką: nesitikėkite, kad Amerika apmokės sąskaitą, pažymi ji ir priduria, kad sąjungininkės Europoje šitai gerai supranta.

„Čia vėl sugrįžtame prie 5 proc. (BVP išlaidų gynybai – ELTA) tikslo, o ypač klausimo, ar parama Ukrainai bus į šį skaičių įskaičiuota. Daugeliui sąjungininkių parama Ukrainai yra tikriausiai vienintelis realus būdas šį tikslą pasiekti“, – reziumuoja S. Moller.

Klausimai dėl NATO ateities po JAV sprendimo bombarduoti Iraną

Jungtinių Amerikos Valstijų Marshallo fondo Vokietijoje prezidentės Alexandros de Hoop Scheffer vertinimu, šių metų NATO viršūnių susitikimas bus išbandymas eižėjančiam aljansui, rašo JAV visuomeninis transliuotojas NPR.

„Tai, ką matote šiandien – vienu metu Europos žemyne vykstančia krizę, t. y. karą Ukrainoje, įtampą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei eskalaciją Artimuosiuose Rytuose – dabar turite tris skirtingus karštuosius taškus, kuriuose susiduriama su beprecedentine įtampa, krize ir karu. Tai akivaizdžiai paskatins Jungtines Valstijas iš naujo nustatyti savo dalyvavimo Europos žemyne prioritetus“, – sakė ji.

Kai kuriuose Europos laikraščiuose po su NATO nekoordinuotų JAV veiksmų Artimuosiuose Rytuose keliama transatlantinės sąjungos pertvarkymo ir JAV globos atsisakymo idėja, rašo NPR žurnalistė E. Beardsley. 

„Kad ir kas nutiktų, visi, atrodo, sutinka, kad NATO aljanso, – tokio kokį mes jį pažinojome jau 75 metus, – jau nebėra“, – pažymi E. Beardsley. 

„Turime rimtai pasistengti ir kolektyviai įsipareigoti užtikrinti savo saugumą ir gynybą. Kito pasirinkimo neturime“, – teigia A. de Hoop Scheffer.