Gyvybiškai būtini, bet neprieinami: dalies inovatyvių vaistų pacientams teko laukti 4 metus

Nuo balandžio 1 d. į kompensuojamųjų vaistų sąrašus bus įtraukti 11 inovatyvių vaistų, skirtų onkologinėms ligoms gydyti. Nors Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą užima vieną paskutinių pozicijų Europos Sąjungoje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada, kad situacija gerės, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Su kokiais vaistų prieinamumo iššūkiais susiduria onkologiniai pacientai Lietuvoje ir kaip planuojama gerinti būtinų vaistų prieinamumą, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pasakojo Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

Laukė beveik 4 metus

N. Čiakienės teigimu, naujai kompensuojami vaistai atveria galimybes Lietuvoje dirbantiems medikams skirti, o pacientams gauti šiuolaikinį standartą atitinkantį gydymą, kuris jau kurį laiką daugelyje Europos šalių bus prieinamas, o Lietuvoje – ne.

POLA direktorės teigimu, daugiausia užklausų asociacija sulaukdavo iš krūties vėžiu sergančių moterų, kurios teiraudavosi dėl galimybės būtiną vaistą įsigyti pigiau arba pagalbos kontaktuojant su vaistų gamintojais.

„Tačiau vaisto kelias iki kompensavimo buvo ilgas. Ministerijai paraiška buvo pateikta 2021 m., per šį laiką buvo daug svarstymo etapų, galiausiai, patvirtinimas dėl kompensavimo buvo gautas 2024 m. spalio mėnesį. Tikimės, kad nuo balandžio 1 d. vaistas jau bus kompensuojamas“, – laidoje sakė N. Čiakienė.

Mato poreikį didinti prieinamumą

Sveikatos apsaugos viceministras teigė matantis poreikį Lietuvoje gerinti prieigą prie inovatyvių vaistų ir užtikrinti greitesnį jų kompensavimą.

Pasak jo, greitesniam naujų vaistų įtraukimui į kompensuojamųjų sąrašas trukdė lėta ir nekokybiškai veikusi sveikatos technologijų vertinimo sistema, o Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, kuri atlieka šį vertinimą, trūko kompetentingų specialistų.

„Tačiau tendencija gerėja ir mano vienas iš prioritetų yra peržiūrėti, kaip būtų galima pagreitinti sveikatos technologijų vertinimą tam, kad žmonėms nebereikėtų laukti vaistų, o man atsakinėti, kodėl kaimyninėse šalyse jie prieinami, o pas mus – ne“, – laidoje teigė D. Naumovas.

Visgi, kaip atkreipė dėmesį POLA direktorė, lyginantis su kitomis ES valstybėmis, į Lietuvą dažnai ateina ne kiek gydymo inovacija, o gydymo standartas, kitur jau taikomas 3-4 metus.

„Tam, kad į Lietuvą ateitų tikrosios inovacijos, reikia paspartinti procesus, patobulinti finansų planavimą ir skyrimo procesą“, – sakė N. Čiakienė.

Bandys optimizuoti skiriamas lėšas

Kalbėdamas apie prasto inovatyvių vaistų prieinamumo priežastis, Sveikatos apsaugos viceministras akcentavo ne vien lėtą sveikatos technologijų vertinimą, bet ir mažą šalies dydį – anot, jo, farmacijos kompanijos prioretizuoja dideles rinkas.

Visgi, D. Naumovas pripažino, kad naujų vaistų situacija pagerėtų patobulinus ir optimizavus šiuo metu turimų lėšų skyrimo procesą.

„Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas didėja ir aš, kaip vaistus atsakingas viceministras, noriu, kad procentas, atitenkantis vaistams, lygiagrečiai didėtų. Tai reikštų, kad kiekvienais metais galėtume kompensuoti vis daugiau inovatyvių vaistų“, – laidoje „Nauja diena“ kalbėjo D. Naumovas.

Spartesnį procesą trukdo biurokratija

Siekiant geresnio naujų vaistų prieinamumo N. Čiakienė siūlo kreipti dėmesį ne vien į finansus, bet ir spręsti perteklinės biurokratijos problemą.

„Būtina ieškoti situacijos sprendimo būdų, kad konkretūs pacientai gautų gydymą tada, kai jiems jis yra aktualus. Svarbu suprasti, kad daliai žmonių tai yra išgyvenimo klausimas.

Kai kalbame apie naujos kartos vaistus, tai nebūna pirmo pasirinkimo vaistai – žmonės jau būna išbandę kitus variantus. Pacientai kartais renkasi mokėti po 10 tūkst. eurų iš savo lėšų ir jiems tas pirmas, antras ar trečias mėnuo reiškia prarastus butus, pasiskolintas dideles pinigų sumas“, – laidoje teigė POLA direktorė.