Gyvūnų prieglaudų vadovai: VMVT mus siekia sunaikinti

Pinigų gydymui, maistui trūksta, beglobių gyvūnų – ne. Perpildytos šalies gyvūnų prieglaudos tapo taikiniu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT)? Patikrinimų metu specialistai prieglaudoms surašo didžiulius protokolus ir siūlo: jei nėra galimybių plėstis, nebepriimkite gyvūnų arba stabdykite veiklą. „Radviliškio beglobių“ vadovė Evelina Lukoševičienė ašarodama kalba: „Esu supanikavusi, prigąsdinta, ant ribos uždaryti su meile kurtą prieglaudėlę...“ Tuo metu VMVT teigia siekiantys ieškoti dialogo su prieglaudomis, tik būtent jo, pasak Evelinos, toli gražu ir nėra.

Po VMVT patikrinimo – ašaros

„Savo ir žmonių suaukotomis lėšomis iš meilės ir gailesčio gyvūnams įkūriau prieglaudėlę, nes Radviliškyje nieko panašaus nebuvo. Ir štai – antra diena verkiu, esu traktuojama lyg didžiausia nusikaltėlė, nors aukoju savo brangų laiką, nervus, savo veikla padedu savivaldybei tvarkyti benamių gyvūnėlių problemą. Suprantu, jog mus gali tikrinti, bet kyla klausimas – kaip tai daroma, ar ta inspektorių savivalė yra pateisinama?!“ – pasakojimą apie patiriamas problemas pradeda E. Lukoševičienė.

O viskas, anot jos, dėl VMVT patikrinimų, darbuotojų elgesio bei surašytų protokolų.

„Radviliškio beglobiai“ buvo įkurti 2022-ųjų lapkričio 4 dieną. Nuo to laiko prieglauda sulaukė jau trečio VMVT specialistų patikrinimo. Pasak prieglaudos vadovės, visus kartus atvyko nepranešę iš anksto. Paskutinis patikrinimas buvo liepos 2 dieną. Tąsyk Evelina buvo darbe, kai sulaukė skambučio iš VMVT ir reikalavimo atvykti bei įleisti į prieglaudą. „Sulaukiau skambučio, dirbdama darbe, kad privalau čia ir dabar greitai būti prieglaudoje, o jeigu neatvyksiu, bus iškviesta policija, bus baudos ir atimtas prieglaudos veterinarinis statusas. Patyriau begalinį stresą, pažeminimą ir pasityčiojimą, gąsdinimus esą uždarys, grasinimus policija“, – pasakoja Evelina.

Nepaisant to, kad pinigų tiek šeimai, tiek ir prieglaudoje esantiems gyvūnams užsidirbti turinti moteris negalėjo išeiti iš darbo, jai vis tik teko išsiprašyti, mat, anot jos, grasinimai nesiliovė. Galiausiai, atvykus į vietą, atrakinus duris, moteris nustebo, kad inspektoriai neturi reikalingų vienkartinių priemonių ir jų reikalavo iš prieglaudos. Gavo. O tada prasidėjo, kaip sako beglobių globėja, baisiausia dalis.

Dėl grubaus specialistų elgesio neteko katinėlio

„Radviliškio beglobių“ vadovė su siaubu prisimena, kaip sveikų gyvūnų patalpoje inspektoriai ėmė gaudyti katinus ir tikrinti jų mikroschemas. Vadovės pagalbos jie atsisakė, o patys griebėsi šluotų ir bandė sugauti gyvūnus. „Per langą matėsi, kaip katės gaudomos su dviem šluotomis, jos išsigandusios lakstė į visus kampus slėptis. Ar šitaip tarnybos turi atlikti savo darbą, ar jie patys neperžengia savo darbo ribų, ar patys nesielgia žiauriai su gyvūnais?“ – neslepia nusivylimo E. Lukoševičienė.

Kyla klausimas, kodėl VMVT darbuotojai nesutiko su siūloma pagalba. Juk Evelina – ta, kuri su katinais būna kasdien, – galėjo gražiai ir švelniai paimti gyvūnus, o specialistai būtų paprasčiau atlikę savo darbą, katėms nesukeldami panikos.

Deja, vadovė tikina, kad būtent po šio stresinio įvykio jų prieglaudoje mirė vienas katinėlis. Tas, su kuriuo visą laiką ir taip reikėdavo elgtis švelniai, žinant, jo istoriją ir koks yra jautrus.

„Po tokio patikrinimo netekome vakare vieno kačiuko, kuris, ko gero, po gaudymo sustresavo. Kačiuką vidury prieglaudos radome, nors buvo sveikas, guvus, energingas, be jokių ligų. Šis kačiukas kažkada turėjo problemų su galinėmis kojytėmis ir jų nevaldė, bet mes jį pastatėme ant kojų, jis pradėjo vaikščioti, atgavo svorį, tik labai stresuodavo, jeigu veždavome pas veterinarus. Jis dažnai jausdavo stresą, todėl prieglaudoje stengdavomės švelniai paglostyti, padėti vandens, maisto, savo meile parodyti, kad yra mylimas. Bet, deja, po patikros mes netekome savo mylimo globotinio, dėl kurio savanoriams spaudžia širdis iki negalėjimo, nesulaikome ašarų, jis be galo mums buvo brangus…“ – skausmo nesulaiko globėja, vis dar nesuvokdama VMVT inspektorių elgesio motyvų.

„Kada rasime bendrų minčių su VMVT?

E. Lukoševičienė sako, kad, prieš atsidarydami prieglaudą, kvietėsi VMVT specialistus, kurie įvertino patalpas, pažiūrėjo, ar viskas atitinka reikalavimus. Tada atitiko, dabar jau, pasirodo, nebe. „Paskutinio liepos 2 d. patikrinimo metu nebetiko niekas – nei plotai, nei gyvūnų kiekis, nei narvai. Iš kur gauti pagal jų reikalavimus reikalingų tokio dydžio narvų, kurių net nėra pirkti?“ – piktinasi moteris.

Ir vis tik ne pats tikrinimo faktas ją skaudina, o elgesys, dialogo nebuvimas, gąsdinimai ir skaudūs patarimai, pavyzdžiui, nebeimti gyvūnų, mat nebėra vietos jiems laikyti: „Ką patars mums inspektoriai, kai gyvūnai suluošinti, išmesti arba atvežami ir mėtomi mums prie prieglaudos vartų, ką tada mums su jais daryti? Nes kažkada, jų paklausus, ką daryti, kai prie vartų mums juos mėto, tai jų atsakymas būdavo: neimkite, palikite… Tai ar kai kurie inspektoriai visiškai be širdies ir meilės gyvūnams?“

Dėl tokio grubaus VMVT darbuotojų elgesio nusivylusi moteris tikina, kad nesikreipia niekur, nes visur atsimuš į sieną. Ji supranta, kad gyvūnų skaičius per didelis, bet širdis neleidžia jų palikti likimo valiai, juk tam ir atidarė prieglaudą – suteikti geresnes sąlygas ir galimybę rasti nuolatinę šeimą.

„Galbūt pasiūlys mieli inspektoriai, kaip prieglaudoms išgyventi, kokį kiekį gyvūnų gelbėti? Myliu gyvūnėlius, jei reikia – vežioju per daktarus, gelbėju, socializuoju, bet inspektoriams atrodo, kad esu kenkėja, vos ne gyvūnų kankintoja. Žodžiu, nei pinigų tai veiklai skiriama, nei normalaus požiūrio į gyvūnų globėją nėra. Esu supanikavusi, prigąsdinta, prinervinta, ant ribos, ar uždaryti su meile kurtą prieglaudėlę“, – kalba moteris.

Ji viešai klausia, kada iš VMVT bus sulaukta palaikymo, patarimų, o ne gąsdinimų ir baudų: „Kada rasime bendrų minčių su Valstybine maisto veterinarine tarnyba, mes nežinome. Kaip tik, mūsų manymu, jie turėtų prieglaudas pamokyti ir užtarti, nes mes, prieglaudos, pusę jų darbo atliekame. Keliu klausimą – ar taip turi elgtis inspektoriai, ar jie turi teisę ardyti tikrinamojo sveikatą, ar teisinga jų praktika prieš atvykstant nepranešti apie tikrinimą, ar jie turi būti patarėjai, o gal tik siaubingi gąsdintojai, kaip yra dabar?!

Kaip jūs manote, ar toliau turėčiau kankintis, leistis daužoma, kai savivaldybė neskiria lėšų gyvūnų globai, o veterinarijos inspektoriai, naudodamiesi savo privilegijomis, siautėja, verčia mane raudoti kruvinomis ašaromis dėl savo biurokratinių nesąmonių ir kabinėjimosi dėl visiškų smulkmenų? Norime užduoti inspektoriams klausimą – kada bus palaikymas prieglaudoms, kurios visą save atiduoda dėl gyvūnų labo ir gerovės? Kada bus baudžiamos ne prieglaudos, o žmonės, kurie išmeta, luošina ir skriaudžia niekuo nekaltus gyvūnus?“

Gyvūnų globėja sako nepasiduosianti ir stengsis dėl tų gyvūnų, kuriais rūpinasi, tik jai skauda dėl požiūrio į prieglaudas.

Pokalbio metu virpėjo širdis, drebėjo kojos

Savo patirtį dėl patikrinimo ir VMVT bendravimo panoro išsakyti ir „Radviliškio beglobių“ savanorė Dovilė.

„Niekada nepagalvojau, kad dėl veiklos, kurią taip myliu ir kuria taip didžiuojuosi, galėčiau sulaukti grasinimų, tiesiog galbūt mes nesuprantame, kokia maža esame prieglauda prieš institucijas pašokinėti…“ – sako moteris, kuri beglobius gyvūnus slaugo, prižiūri, globoja savo namuose.

Skambučio tą liepos 2-ąją iš VMVT sulaukė ir ji. „Išgirdus pirmus žodžius, kad skambina iš VMVT, nė širdis nesuvirpėjo – skambina, tai skambina, bet tolesnis pokalbis mane tiesiog šokiravo, visą laiką ne tik širdis virpėjo, bet ir kojos, ir rankos drebėjo…“ – prisimena Dovilė.

Jos buvo reikalauta atvykti į prieglaudą ir atrakinti. Savanorė bandė aiškinti, kad raktų neturi, be to, kaip ir vadovė, yra savo oficialiame darbe ir išeiti darbo metu negali.

„Ant manęs iškart pradėjo šaukti, kad neįmanoma, jog prieglaudos savanorė neturėtų raktų, liepta susisiekti su vadove ir paimti prieglaudos raktus, man atvykti iki prieglaudos. Taip pat klausta mano darbo adreso ir liepta vis tiek atvykti jų įleisti. Kitas skambutis: man vis dar bandant įrodyti, kad aš tikrai neturiu raktų ir esu darbe, iš jų pusės pasipylė grasinimai, kad mane nubaus pagal 505 straipsnį. Ar turiu galimybių atvykti, jie net nepaklausė, toliau grasino nubausti ir kviesti policiją“, – įvykių seką pasakoja moteris.

Ji sako suprantanti, kad žmonės atlieka savo darbą, bet nesuvokia, kaip jie gali šaukti ant savanorių ir net grasinti atimti veterinarinį prieglaudos statusą.

„Aš galiu tik įsivaizduoti, kaip jos bendravo su pačia prieglaudos vadove, nes tikrintojos akivaizdžiai nebuvo draugiškai nusiteikusios… Kiek dar kentėsime? Kodėl negalime rasti bendros kalbos, jie mums, kaip prieglaudai, kaip tik turėtų patarti, padėti, mus palaikyti, o dabar mus daro nusikaltėlėmis. Kalėjimuose taip su kaliniais nesielgiama, kaip elgiamasi su mūsų prieglauda. Labai tikiu, kad po šio straipsnio atsiras iš jų pusės palaikymas, o ne tolesnis mūsų prieglaudos daužymas į šipulius…“ – viliasi Dovilė.

Kenčia visos šalies prieglaudos

Ši Radviliškio globėjų istorija tik viena iš daugelio kitų prieglaudų, kurios jaučiasi prispaustos prie sienos ir engiamos. Štai „Šilutės beglobių“ vadovė sulaukė 24 puslapių akto. Jame – daugybė įstatymų ir poįstatyminių aktų pažeidimų. Liūdna baigtis laukia ir Tauragės prieglaudos, kuri ketina užsidaryti. Prieglaudos vadovė Ligita Juščienė „Etaplius“ sutiko papasakoti uždarymo motyvus.

Anot jos, kaip ir pas kitus, taip ir pas juos VMVT tikrintojai atvyko nepranešę ir elgėsi ne itin maloniai: „Didžioji dalis patikrinimo buvo atlikta man (prieglaudos vadovei) nedalyvaujant. VMVT atstovai atvyko neįspėję, tad ir prie vykdomo patikrinimo prieglaudoje prisijungiau vėliau – tik galėjusi išeiti iš darbo. Man buvo panašu, kad VMVT inspektoriai viską vykdo pagal jų kažkokį vidinį reglamentą. Tai nėra blogai – visi turi atlikti savo darbą. Tačiau realybė ir sausa teorija – visiškai skirtingi „žanrai“. Visas patikrinimas buvo atliekamas kaip iš kokio vadovėlio – laikantis tik tos sausos teorijos ir neatsižvelgiant į fizines patalpų galimybes, katinų skaičių ir pan. Iš keturių apsilankiusių asmenų (vienas vyras buvo VMVT vairuotojas), tik vienas inspektorius buvo jaukus bendrauti. Merginos buvo, kaip čia pasakyti…“

L. Juščienė tikina po patikrinimo gavusi 24 punktų raštą, kuriame tikrintojams užkliuvo ne gyvūnų nepriežiūra, o visai kiti dalykai: trūkstamos kelios naujos patalpos (nors fizinių galimybių tam nėra), per maži narvai (nors, pasak vadovės, jų pirkti narvai yra didžiausi, kokie tik buvo galimi nusipirkti).

„Gyvūnų globos Tauragėje“ vadovė tikina per 7 metus jokių panašių reikalavimų niekad neišgirdusi, o ir apie jokius naujus teisės aktus ar įstatymus VMVT prieglaudoms taip pat nepranešė. Bet prieglaudai vis tik teks užsidaryti.

„Uždarymas yra ne vien dėl VMVT reikalavimų. Man pačiai trūksta laiko, kadangi organizacijoje, kaip ir visi savanoriai, savanoriauju, o esu dirbantis asmuo. Taip pat ilgalaikių, nuoširdžiai savanoriaujančių žmonių trūkumas. Mūsų ilgametės savanorės, keičiantis gyvenimo aplinkybėms, viena po kitos baigė savanorystę ir savo dėmesį skyrė kitoms gyvenimo sritims – mokslams, darbui, šeimai, karjerai. Paskutinis lašas, perpildęs taurę, buvo minėtasis VMVT patikrinimas. Gal dar būčiau siekusi viską tvarkyti, tikėtis geresnių laikų, tačiau aš nežinau, kokio regiono VMVT specialistai mus tikrins kitąmet ir kokie bus jų reikalavimai, nes, panašu, VMVT nuoseklios politikos, tikrinant prieglaudas ir keliant joms reikalavimus, neturi. Negi nauji metai – naujos taisyklės? Ir taip – kai kurie iškelti VMVT reikalavimai, atsižvelgiant į patalpas, kurias nuomojamės, neįgyvendinami“, – sprendimą uždaryti prieglaudą aiškina vadovė.

Naujų gyvūnų jie jau nepriima, o ir kai kurie buvę globotiniai rado namus, kiti dar ieško. „Namų neradę katinukai keliautų į kitas prieglaudas – jau tariausi dėl kelių katinėlių perdavimo, tačiau viliamės, kad iki kol prieglauda užvers duris, visi mūsų globotinukai ras mylinčius, saugius, atsakingus namus“, – gero likimo prieglaudos gyventojams linki L. Juščienė.

Vilniuje įsikūrusi „Penkta koja“ savo feisbuko profilyje irgi nutarė pasidalyti su visais savo sekėjais ir gyvūnų mylėtojais, kas šiuo metu vyksta su prieglaudomis. „Jei trumpai, tai mūsų siunčiama žinia yra ta, kad VMVT daro absoliučiai viską, kad prieglaudų iš esmės nebeliktų arba liktų tik komunaliniai ūkiai ir tos prieglaudos, kurios globoja vos kelis ar keliolika šunų ir laiko juos namų ar viešbučio sąlygomis, – be užuolankų rašoma socialiniame tinkle. – Atvyksta patikrinti neįspėję, darbo metu, reikalauja juos įsileisti nedelsiant, gąsdina ir baugina globėjus.“

„Penktos kojos“ atstovai sako teikę pasiūlymus visiems ir viskam ir teikę ne kartą. „Esame savo jėgomis vertę skandinaviškus įstatymus ir nuostatas, juos teikę darbo grupėms. Dalyvavę darbo grupėse, susirinkimuose ir pan. Ar žinote, kiek dažnai į tai būdavo atkreipiamas dėmesys? Beveik niekada, – rašoma įraše. – Tiesa ta, kad mes jaučiamės, lyg kariautume su vėjo malūnais. VMVT, kuri turėtų inicijuoti pokyčius ir realiai užtikrinti gyvūnų gerovę, to visiškai nedaro. Maža to, skandina tuos, kurie iš paskutiniųjų bando kapanotis ir gelbėti niekieno gyvūnus. Didžiausia pagalba būtų, jei jie bent netrukdytų.“

VMVT tikina patys sulaukiantys grasinimų

O štai VMVT problemų dėl savo veiksmų nemato.

Kaip „Etaplius“ atsakė VMVT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyrius, atvykti neįspėjus – jų taikoma praktika, o prieglaudų vadovai turi būti visada pasirengę: „Oficialios valstybinės kontrolės patikrinimai yra atliekami iš anksto neįspėjus, išskyrus atvejus, kai ūkio subjektas nenurodo darbo laiko. Gyvūnų globos veikla yra labai atsakingas darbas ir prireikus gyvūnams turi būti suteikta pilnavertė priežiūra. Todėl net jei organizacijos vadovas dirba kitą darbą ar užsiima kita veikla, jis vis tiek turi būti pasiekiamas. Tai reiškia, kad vadovas ar atsakingas asmuo turi būti pasirengęs bet kuriuo metu atvykti tiek į patikrinimus, tiek ir kitais nenumatytais atvejais, užtikrinant, kad atsakomybė už prieglaudą ir gyvūnus visada būtų prioritetinė.“

Paklausti, ar yra kada nors sulaukę skundų dėl savo darbuotojų elgesio, VMVT atstovai tikina, kad visus gautus skundus tikrai nagrinėtų ir vertintų. Tačiau pabrėžia, kad kaip tik VMVT darbuotojai patys sulaukia grasinimų.

„Kalbant apie pastaruoju metu atliekamus gyvūnų globos patikrinimus, VMVT darbuotojai fiksavo ir perdavė VMVT Vidaus tyrimų skyriui garso įraše fiksuotą vienos gyvūnų globos įstaigos atstovų galimus grasinimus VMVT darbuotojų atžvilgiu. Patikrinimų metu VMVT darbuotojai jau turi galimybę naudoti vaizdo registratorius, todėl ateityje atvejus taps dar lengviau ištirti ir atsakyti dėl galimų kaltinimų VMVT darbuotojų atžvilgiu. Be kita ko, pastebime, kad subjektai dažniausiai skundžiasi VMVT darbuotojų elgesiu tuomet, kai patikrinimo išvados būna neigiamos, fiksuojami reikalavimų nesilaikymai. Taip pat stebime, kad ir socialinėje erdvėje, subjektai – gyvūnų prieglaudų atstovai, kurie veiklą vykdo nepažeisdami numatytų reikalavimų, ar jų patikrinimo metu nustatomi mažos rizikos pažeidimai ir bendradarbiauja, siekiant pašalinti trūkumus ar kaip pagerinti laikomiems gyvūnams sąlygas, – pranešimų apie netinkamą VMVT darbuotojų elgesį nepraneša nei viešai, nei oficialiai VMVT“, – rašoma atsiųstame atsakyme.

Įvykdžius visus šalies prieglaudų patikrinimus, VMVT žada rezultatus pristatyti visuomenei. Kol kas to padaryti ir pasakyti, kokie pastebimi dažniausi pažeidimai, atstovai nenorėjo.

Abi pusės nori dialogo, bet niekaip nepavyksta?

Visgi kai kurie gyvūnų globa užsiimantys asmenys, kaip teigiama VMVT atsakyme, puikiai išsisuka iš situacijų, o uždaryti prieglaudas nėra VMVT siekis:

„Jei gyvūnų globėjas, sąžiningai įvertinęs savo galimybes, suvokia, kad negali užtikrinti naujai priimamam gyvūnui globos, jis gali kreiptis pagalbos į savivaldybę – joms yra pavestas bepriežiūrių ir bešeimininkių laikinos globos organizavimas ir tokių gyvūnų populiacijos mažinimas. Gyvūnų globėjai yra skatinami ir toliau vykdyti gyvūnų globos veiklą, bet tą daryti privalu atsakingai. Norime tikėti, kad gyvūnų globos vykdymo tikslas yra surasti galimybę gyvūną iš blogų sąlygų perkelti į geresnes, nei jis buvo paimtas. Atsakingi už gyvūnų globą žmonės privalo pasirūpinti, kad vietos gyvūnui būtų pakankamai. Kai kurios įstaigos randa gana sumanių būdų, pavyzdžiui, išplatina, sujungia narvus, taip pat aktyviai ieško naujų namų gyvūnams, nukreipia gyvūną į kitas globos įstaigas ar tiesiog vykdo globos namų plėtrą.“

VMVT sako suprantantys ir vertinantys geras prieglaudų savanorių paskatas, bet pasigenda dialogo. Taip, to, kurio sako laukiantys ir beglobių savanoriai. „Mes, kaip ir didžioji visuomenės dalis, ypač vertiname atsakingų gyvūnų globėjų vykdomą veiklą, bet kaip šiuos ūkio subjektus kontroliuojanti institucija privalome užtikrinti, kad jie laikytųsi nustatytų reikalavimų. VMVT supranta, kad globos įstaigos stengiasi dirbti iš gerų paskatų. Didžioji dalis jų išsilaiko iš visuomenės aukų ir paramos. Tačiau specialistai, atlikdami savo darbą, vis dar tikisi, kad pavyks pasiekti geresnį bendradarbiavimo rezultatą su pačiomis įstaigomis.

Patikrų tikslas yra suteikti informaciją globos įstaigai apie daromas klaidas ir nurodyti, kokius trūkumus turi pašalinti. Tuo tikslu supažindiname įstaigą, kokių pažeidimų toliau turi nebekartoti ir kokius pagrindinius klausimus turi išsispręsti, užtikrinant tinkamas sąlygas gyvūnų fiziologijai ir gerovei. Šis tikslas turėtų būti abipusis – įstaigoms kilus neaiškumų, kreipiantis dėl konsultacijų ir sprendimų ieškojimo būdų, ko dabar pasigendame, todėl dalis pažeidimų ir nustatoma dėl teisės akto nežinojimo ar netinkamo interpretavimo. Kreiptis dėl konsultacijų, jei yra abejojama tam tikru klausimu, galima visuomet. Kraštutiniai sprendimai gali būti priimami tada, kai yra nustatyti šiurkštūs pažeidimai ar nustatytas žiaurus elgesys su gyvūnu, ką reglamentuoja teisės aktai, ir į tai neraguoti negalime“, – tikina VMVT.

Be to, greitu metu žadama stengtis daugiau atsakomybių priskirti savivaldybėms. „Šių metų globos įstaigų patikrinimų tikslas – sužinoti tikrą esamą situaciją, įvertinti dažniausiai daromus pažeidimus bei ieškoti sprendimų, kad situacija visose įstaigose gerėtų ir pažeidimų mažėtų. Šiuo metu daug diskutuojama ir reaguojama, kokią papildomą informaciją ar pagalbą globos įstaigoms būtų galima suteikti. Artimiausiu metu šių planinių patikrų metu surinkti rezultatai bus pristatyti savivaldybių administracijoms su tikslu ieškoti sprendimų gerinti padėtį globos įstaigose bei paskatinti savivaldybes aktyviau spręsti bešeimininkių gyvūnų problemas, už ką ir yra atsakingos savivaldybės“, – rašoma VMVT atsakyme.