Gyvūnų kapinių idėja Utenoje kol kas – mirties taške: augintiniai laidojami miškuose, soduose ar sodybose

Šį pasaulį paliekantys naminiai gyvūnai, kaip ir žmonės, turėtų būti palaidoti humaniškai. Apie būtinybę mūsų mieste turėti vietą, kur būtų deramai laidojami augintiniai, prakalbo ne vienas uteniškis, socialinėje erdvėje pasidalijęs savo nuomone. Utena nėra didmiestis ir į gyvūnėlių rojų iškeliavusius augintinius miestelėnai be jokių problemų nuveža palaidoti į šalia miesto esančias sodininkų bendrijas, kaimus. Tačiau ne visi žmonės, ypač sulaukę vyresnio amžiaus, gali tą padaryti savo jėgomis. Utenoje oficialių gyvūnų kapinių nėra. Kalbama, kad nugaišę augintiniai laidojami Skaistašilio miške, taip pat miškelyje už naujųjų kapinių, važiuojant link sodininkų bendrijos „Stumbras“.

Kačiuką palaidojo miške

Mintį Utenoje įrengti naminių gyvūnų kapines palaikanti uteniškė Jurgita kalbėjo, kad ši tema aktuali daugeliui augintinių šeimininkų, ypač tiems žmonėms, kurie gyvena butuose ir neturi nei sodo, nei kaimo, kur galėtų savo augintinį palaidoti. „Dažniausiai gyvūnai mūsų šeimose praleidžia 10 metų ir daugiau, taigi tampa ne tik mūsų šeimos, bet ir širdies dalimi. Todėl norėtųsi su jais deramai atsisveikinti“, – įsitikinusi moteris. 

Ji pasakojo, kad maždaug prieš dešimtmetį, kai neturėjo sodybos, kačiukas sunkiai susirgo. Šeimininkė dėjo visas pastangas, kad išgelbėtų savo augintinį. Deja, su juo teko atsisveikinti. „Mano smegenys blokavo mintį palikti kūnelį, kaip kokį nereikalingą daiktą, veterinarijos klinikoje utilizuoti. Pasiėmėme... Bet vietos, kur galėtumėme palaidoti, neturėjome. Katinėlio kūną įdėjome į dėžutę, į maišą tam, kad neužuostų laukiniai žvėrys ir neišdraskytų, ir, nuvežę į mišką, užkasėme. Pasižymėjome laidojimo vietą, bet pavasarį tos vietos tiesiog neberadome“, – prisiminimais dalijosi uteniškė. 

Kaip prisipažino pašnekovė, nei ji, nei niekas iš jos artimųjų nežino, kur Utenoje galima laidoti augintinius: „Mama minėjo (galbūt jai kažkokia kaimynė yra sakiusi), kad kažkur netoli naujųjų kapinių yra plotelis, kur žmonės yra palaidoję savo augintinius. Ten kartais būna uždegta žvakučių.“

Anot jos, kažkas yra matęs, kad augintiniai laidojami netoli Utenos hipodromo, tačiau ir ši laidojimo vieta nėra legali. „Bet kada tame žemės lopinėlyje gali prasidėti kasinėjimai, statybos darbai ir pan. O kas tada? Vadinasi, išdraskytus gyvūnų kūnus pradėtų pulti laukiniai žvėrys, paukščiai (taip kiltų didelė tikimybė platinti ligas – aut. past.). Šiuo atveju apie augintinių šeimininkų skausmą būtų sunku kalbėti“, – samprotavo Jurgita. 

Nugaišę gyvūnai vežami į Rietavą

Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos gyvūnų globos namuose (toliau – Globos namai) kone kasdien susiduriama su mirtimi, nes čia gyvena didžiulis būrys kačių ir šunų. Suprantama, ne visi globotiniai yra stiprūs ir jauni. Dažnai juos kamuoja įvairiausios ligos, o kiti turi nemenką metų naštą. Globos namų vadovė Jolanta Guobaitė teigė, kad visi turime eiti į priekį ir į gyvūnėlių laidojimą žiūrėti šiek tiek humaniškiau. „Žmonės augintinius laidoja visur, kur patys sugalvoja. Pamiškėse, soduose, kaimuose prie sodybų, laukuose... Yra žmonių, kurie gyvūnus veža kremuoti. Buvo vienas toks atvejis, kai šeimininkai nugaišusį savo šuniuką atvežė pas mus palaikyti, o rytojaus dieną išsivežė kremuoti. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai skambina žmonės ir klausia, ar negalėtume katinuko ar šuniuko palaikyti šaldiklyje, kol jis bus išvežtas į Rietavą utilizuoti. Vadinasi, ne visi turi galimybę palaidoti patys“, – savo patirtimi dalijosi J. Guobaitė.

Pasak jos, didžiausia problema miestelėnams – žiema, kai labai įšalusi žemė, tad įveikti kad ir nedidelę duobę – iššūkis.

Vadovė pasakojo, kad diskutuoti apie gyvūnų kapines Utenoje pradėta nuo Globos namų įsikūrimo pradžios. Tačiau iki šiol nepriimtas joks sprendimas, tokios kapinės mieste taip ir nebuvo įrengtos. 

Globos namuose susirgusius keturkojus iš mirties gniaužtų stengiamasi gelbėti visomis išgalėmis, jie ypač kruopščiai prižiūrimi, tačiau, kaip sakė J. Guobaitė, ne visi sėkmingai išsikapsto. Nugaišę gyvūnai laikomi specialiame šaldiklyje, o paskui iškeliauja į Rietavą, kur yra utilizuojami. 
Pašnekovė sutinka, kad gyvūnų kapinės Utenoje tikrai reikalingos. Tačiau, anot jos, kyla klausimas, kas jas prižiūrės, jomis rūpinsis. 

Ir utilizuojami, ir kremuojami

Utenoje turėti gyvūnų kapines yra būtinybė. Tą pabrėžė veterinarijos gydytojas Almantas Andrijauskas. Jis teigė, kad turėti tokias kapines būtų europietiška, etiška ir kultūringa. „Augintinį pasilaidoti namų valdoje nėra draudžiama. O ką daryti tiems, kurie gyvena butuose?“ – klausė vet. gydytojas. Jis pridūrė, kad nugaišus augintiniui žmonės renkasi populiariausius sprendimus – arba patys veža palaidoti į kokią kaimo sodybą ar mišką, arba palieka veterinarijos klinikoje utilizuoti. 

Tačiau utilizacija, anot jo, nėra pigus pasirinkimas. Pašnekovas pasakė ir pavyzdį: jei nedidelis kačiukas sveria vos kelis kilogramus (vienas kilogramas kainuoja 8 eurus), už jo kūno utilizavimą tektų sumokėti keliasdešimt eurų, o štai už daug sveriantį šunį jau tektų suploti kelis šimtus eurų.

Lygiai taip pat nugaišusio gyvūno šeimininkams tektų gerokai paploninti piniginę ir už palaikų kremavimą. Kaip sakė A. Andrijauskas, katinų, šunų kremavimo paslauga brangi (gali tekti sumokėti 200–400 eurų), tad tam ryžtasi retas šeimininkas. 

Jis teigė pastebėjęs, kad ypač žiemos metu žmonės palieka nugaišusį savo augintinį utilizuoti, nes neturi savo transporto, neturi galimybių jo nuvežti palaidoti. 

Nors miške laidoti nėra legalu, vet. gydytojas sakė ne kartą girdėjęs, kad nugaišę Utenos miesto augintiniai dažnai laidojami Skaistašilio miške.

Parūpino ir kastuvą

Daugiau nei prieš metus mūsų kaimynai anykštėnai atidarė naminių augintinių laidojimo teritoriją. Čia laidojami keturkojai, kurių šeimininkai jiems atiduoda paskutinę pagarbą. Ne vienas anykštėnas pastatė kryželį, užkalė lentelę su šuns ar katino vardu, kiti ant mažyčių kauburėlių padeda gėlių ar net žvakutę uždega. Buvęs Anykščių rajono savivaldybės vicemeras Dainius Žiogelis, šiuo metu einantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos departamento Anykščių skyriaus vedėjo-valstybinio veterinarijos inspektoriaus pareigas, džiaugėsi prisidėjęs prie darbų įrengiant šią teritoriją. 30 arų teritorija yra aptverta ir tvarkinga. „Šiuo metu čia palaidota apie keliasdešimt gyvūnų, kai kuriems ir antkapiai pastatyti. Įrengę teritoriją ir kastuvą padėjome tam, kad būtų patogiau žmonėms ir niekuo nereikėtų rūpintis. Padarėme viską tvarkingai ir žmoniškai“, – teigė jis. 

Mintis įrengti naminių augintinių laidojimo teritoriją miesto pakraštyje Anykščių rajono valdžiai kilo tuomet, kai prie daugiabučių namų atsirasdavo nelegalių gyvūnų kapinių. Kai kurie žmonės augintinius laidodavo tiesiog prie savo ar kaimynų balkonų. Ieškodami sprendimo, politikai numatė skirti apie 10 tūkst. eurų ir sutvarkyti teritoriją, per kurią eina aukštos įtampos elektros linija, tad šis žemės lopinėlis niekam nėra tinkamas. 

„Reikia kažką palikti ir gyvūnams, ne tik žmonėms“, – pridūrė pašnekovas.

Nėra prioritetinė sritis

Kad Utenai reikia gyvūnų kapinių, pritaria ir Utenos rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Dijokas, tačiau, anot jo, kyla klausimas, kurią vietą pasirinkti. „Sutinku, kad daug daugiabučių gyventojų laiko gyvūnus. Ir ne tik daugiabučių. Poreikis yra. Tačiau renkantis vietą reikia žiūrėti atsakingai. Mieste įrengėme šunų vedžiojimo aikšteles ir šis sumanymas tikrai pasitvirtino. Ateina laikas, kai su augintiniais tenka atsisveikinti, vadinasi, reikia ir vietos jiems laidoti“, – savo nuomonę išsakė R. Dijokas. Jis teigė, kad didesnių diskusijų apie tai dar nėra buvę.

Pašnekovas sakė, kad šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas rajono savivaldybės biudžetui, yra numatyta daugybė veiklų, o gyvūnų kapinių įrengimas šiandien Utenoje kol kas nėra prioritetinė sritis.