Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje – dvidešimt metų drauge

Prieš 20 metų buvome tik 27 entuziastai, pasiryžę „atkurti tai, ką lietė protėvių rankos prieš šimtus ir tūkstančius metų“.

Jau dvidešimtą kartą, liepos 6 dieną, Kernavėje, Pilies kalno piliakalnio prieigose, viduramžių miesto rekonstruotų sodybų aplinkoje mes vėl susitiksime. Jūsų lauks daugiau nei 300 atlikėjų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Festivalis jau tapo žinomas Europoje.

Jubiliejinis renginys, skirtas Mindaugo karūnavimo – Lietuvos Valstybės dienai, archeologinių tyrimų Kernavėje 40-dešimtmečiui ir Kernavės vardo paminėjimo 740-tosioms metinėms paminėti. Festivalis vyks Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate, autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkstančių metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus.

Jūsų lauks amatų, karybos ir muzikos meistrai iš dešimties šalių. Jie pristatys įvairių genčių ir tautų atkurtą tolimą praeitį. Čia pajusime dūminės pirties ir beržinės vantos kvapą, išgirsime kalvio priekalo dūžius, aplankysime nagingus puodžius ir juvelyrus. Miesto aikštėje išvysime iš svetur atklydusius pirklius.

Čia įsikurs Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vengrijos, Rumunijos, Vokietijos ir Švedijos senųjų amatų žinovai. Rumunijos eksperimentinės archeologijos meistrai, demonstruos karingųjų barbarų dakų gyvenseną (kultūrinė asociacija „Omnia Barbaria“). Matysime dakų įtvirtinimuose (Mala Kopalnia, dabartinė Ukraina) rastų ir rekonstruotų ginklų – peilius, ietis, grandinius šarvus ir itin lenktą dakų kardą, egzotiškus keramikos ir odos dirbinius. Originalią amatų, karybos ir muzikos programą demonstruos Vengrijos atstovai (klubas „Onugur“) – vilnones jurtas su kasdiene įranga, vilnos, keramikos dirbinius, maisto gamybą.

Pirmą kartą bandysime atskleisti vikingų kultūros palikimą – dirbs nagingi plieno ginklų ir odos dirbinių gamintojai iš Vokietijos, Švedijos, Estijos ir Lietuvos. Lietuvos meistrai atkurs vikingų baldus. Iki šiol mažai žinome apie vulkaninės kilmės muilo akmens apdirbimą – meistras iš Vokietijos gamins muilo akmens indus. Lenkijos meistrai pirmą kartą demonstruos lužitėnų kultūros keramiką, latviai – juvelyrinius dirbinius.

Jau dvidešimtą kartą mus pasitiks šio festivalio pirmtakai, dabartinio eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ nariai. Dalis jų – pirmojo festivalio rekonstrukcijos pradininkai. Dalyvaus „Dvaro meistrų“, „Amatų gildijos“, „Vilniaus puodžių“, „Leitgirio“ klubų senųjų amatų žinovai, daug pavienių naujų ir jau gerai žinomų Lietuvos bei užsienio šalių senųjų amatų meistrų.

Renginio teritorija santykinai padalinta į dvi dalis – priešistorės ir viduramžių.

Priešistorės stovyklose mus pasitiks paslapčių kupini tolimosios epochos medžiotojai, gaminantys titnaginius, akmeninius ir kaulinius įrankius, papuošalus. Neolito – ankstyvojo bronzos amžiaus gyvenvietėje susipažinsime su Pamarių ir Narvos archeologinių kultūrų keramika. Matysime, kaip įrengiamas neolitinis būstas – pinamos ir molio skiediniu tinkuojamos pertvaros, įtaisomi gultai. Čia pat židinyje bus gaminamas maistas, audžiami bei pinami drabužiai ir indai, lipdomi, dekoruojami ir išdegami moliniai puodai. Greta bus apdirbamas titnagas, gaminami dirbiniai iš kaulo. Meistras iš Vokietijos mokys skambinti ant titnago luitų, atskleis archajiškas ugnies užkūrimo paslaptis.

Vyks atrakcionai, edukaciniai konkursai vaikams.

Karių kovose savo narsą demonstruos lietuvių, latvių, lenkų, baltarusių karybos klubai. Viduramžių kariai demonstruos ne tik karybos meistriškumą, bet ir įrengtas karių stovyklavietes bei amatus: kalvystę, ginklų dekoravimą, odos dirbinius. Pamatysime Piastų dinastijos („Jantar“, Lenkija) bei vikingų epochos karių („True Varing“, Baltarusija) ir pirmą kartą dalyvaujančių latvių karių „Exerritus Rigensis“ klubus. Bus galima susipažinti ne tik su karyba, bet ir su karius lydinčių amatininkų darbais. Viduramžių Lietuvos karybą demonstruos karybos klubas „Varingis“.

Archajiškos muzikos ir šokio programą pristatys ansambliai „Jevaryna“, ir po kelių metų pertraukos sugrįžęs „Stary Olsa“ (Baltarusija). Koncertuos atlikėjai iš Vengrijos – ansamblis „Kajan“. Muzikuos senosios muzikos ansambliai „VISI“, „Trys keturiuose“, „Ugniavijas“ Festivalio atidarymo diena lankytojus pasveikins Kernavės folkloro ansamblis „Medgrinda“.

Viduramžių miesto aikštė vilios įprastiniu šurmuliu. Čia sutiksite klajojančius muzikantus, pirklius, valkatas ir viduramžių budelius.

Pilies kalne koncertuos archajiškos muzikos ansambliai, bus galima paskanauti įvairių maisto gaminių, dalyvauti žaidimuose ir konkursuose, pajodinėti žirgu, o stabtelėjus – pažvelgti į įspūdingą Pajautos slėnį, saugantį mūsų tūkstantmetę praeitį.

Ilgametis senosios Kernavės tyrinėtojas archeologas doc. dr. A. Luchtanas papasakos apie viduramžių Kernavės miesto istoriją, kasdienį miestiečių gyvenimą, pristatys to laikotarpio moters kostiumą.

Liepos 5 ir 7 d. lektoriume, Archeologinės vietovės muziejaus salėje, bus skaitomos paskaitos tema „Kernavės archeologiniams tyrimams 40“. Paskaitas skaitys ilgamečiai Kernavės tyrinėtojai ir atradėjai: doc. dr. Aleksejus Luchtanas, doc. dr. Gintautas Vėlius ir dr. Rokas Vengalis.

„Ilgalaikiai moksliniai archeologiniai tyrimai skatino vykdyti mokslinę rekonstrukciją. Eksperimentinė archeologija ir edukacinė veikla leidžia giliau suvokti dabarties ir praeities sąsajas, kultūros paveldo klodus, o mokslinė informacija tampa patrauklesnė visuomenei“, – apibendrina Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene ir švietėjiškų programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.

Bilieto kaina – 5 eurai, vietos gyventojai, vaikai iki 16 metų renginį galės lankyti nemokamai.

Svarbi informacija. Į Kernavę atvykti patogu autostradoje Vilnius–Kaunas pasukant ties Vieviu, autostradoje Vilnius–Ukmergė pasukant ties Avižieniais, Bartkuškiu arba Širvintomis. Festivalio metu mažiausias transporto srautas yra kelyje per Bartkuškį.