Gyventojai kviečiami pareikšti nuomonę dėl Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokšto Smiltynėje

Kaip galėtų atrodyti Klaipėdos uosto laivybos saugumui reikalingas Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštas Smiltynėje?

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo paskelbusi atvirą architektūrinės koncepcijos konkursą uosto radiolokacinės kontrolės sistemos bokšto koncepcijai sukurti. Kaip galėtų atrodyti uosto laivybos saugumui reikalingas statinys pasiūlymus pateikė keturi dalyviai, tačiau vienas pasiūlymas, neatitikęs pirkimo dokumentų reikalavimų, buvo atmestas.

Tarp pateiktų idėjų – kopą primenantis radaro bokštas, anot rengėjų, "į jūros pusę orientuota bokšto dalis supanašėja su Kuršių nerijai būdinga paraboline vėjo supustyta kopa, o uostamiesčio pusėje išlaikomas miestui būdingas statiškumas“. Kitoje koncepcijoje – aliuzija į "gyvą“ statinį, nes, pasak autorių, "Smiltynė – gyva savo augalija, tad projekte siekiama jautriai pažvelgti į supančią aplinką ir kurti bionišką statinį, darniai įsiliejantį į pušynų horizontą“. Trečioji – radarų bokštas – bučius, Kuršių nerijos žvejų naudotas žvejybos įrankis. Architektų teigimu, "radaras kaip virtualus tinklas gaudo (seka) laivus (kaip žuvį)“.

Architektūrinės koncepcijos darbai nuo rugsėjo 30 d. iki spalio 20 d. bus eksponuojami Uosto direkcijos 1 aukšto posėdžių salėje, J. Janonio g. 24, Klaipėdoje, darbo dienomis 8.00–17.00 val. bei portale www.portofklaipeda.lt.Viešas aptarimas vyks spalio 20 d. 13.00 val. 2 aukšto posėdžių salėje, J. Janonio g. 24, Klaipėdoje.

Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštas Smiltynės pusėje yra būtinas norint užtikrinti dar didesnį laivybos saugumą. Pagal uosto bendrąjį planą Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštą yra numatyta statyti Smiltynėje, prie naujosios perkėlos. Vienas iš konkurso reikalavimų – radaro bokšto architektūrinė išraiška turi maksimaliai derėti su Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu; pati radaro bokšto konstrukcija ir architektūrinė išraiška turi būti tokia, kad planuojamas statinys būtų suvokiamas kaip orientyras, žymintis UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo teritoriją.

Konkurso darbus vertins sudaryta architektūrinės koncepcijos vertinimo komisija, kurioje yra ne tik Uosto direkcijos darbuotojai, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovai.Sutartis dėl projektinių pasiūlymų, techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros bus pasirašyta su architektūrinį konkursą laimėjusiu projektuotoju (tiekėju).

Architektūrinio konkurso nugalėtojams yra numatytos piniginės premijos: pirmajai vietai bus skiriama 5 000 Eur, antrai vietai – 3 000 Eur, o trečios vietos laimėtojui atiteks 1 500 Eur.