Gyvenimas Juodymo aukštapelkėje: toli nuo žmogaus įsikūrė jautriausios rūšys

Jei rudens viduryje užklystumėte į Rokiškio rajone, prie pat Lietuvos ir Latvijos sienos, stūksantį Juodymų mišką, atrastumėte jame esančią Juodymo pelkę. Tai atoki vietovė, gan sudėtinga privažiuoti. Bet, kaip žinia, kuo didesnis žmogaus rankos nepaliestas plotas, tuo gausesnė gamtos įvairovė.

„Į šią pelkę atklysta dauguma miško gyventojų. Šiuo metu gyvena maždaug 25 taurieji elniai, 8 briedžiai, 30 stirnų, 5 vilkai, 2 lūšys, 17 bebrų. Tokią žvėrių apskaitą gauname iš ją vedančių medžioklės būrelių. Taip pat pelkėje yra šernų, juodųjų gandrų, jūrinių erelių, vištvanagių. Juos visus man yra tekę savo akimis regėti“, – pasakoja jau 10 metų šią pelkę prižiūrintis VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Rokiškio regioninio padalinio Pandėlio girininkas Aidas Rinkevičius.

Na, o VMU Rokiškio regioninio padalinio miškotvarkos inžinierius Edmundas Lašas sako, kad, be visų išvardytų gamtos gyventojų, šią vietovę dar pamėgę ir tokie reti gyvūnai kaip baltieji kiškiai, šermuonėliai, naminės ir žvirblinės pelėdos, kurtiniai, tetervinai, pilkosios gervės, juodosios ir pilkosios meletos.

Juodymo pelkėje surengta ne viena gamtosaugininkų ekspedicija. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertas Arūnas Čerkauskas, kartu su kolegomis vykęs į ekspedicijas 2018 m. balandžio ir gegužės mėnesiais, užfiksavo tikslesnius kai kurių rūšių duomenis. Jis teigia, kad pelkėje aptiktos ne mažiau kaip 5-ių patinų tetervinų tuokvietės. Taip pat girdėtos gervės, panašu, perinčios drėgnesniuose apypelkio miškuose. Rastas vienas mažojo erelio rėksnio lizdas.

„Praėjusios vasaros antroje pusėje į pelkę vyko nepriklausomas ekspertas. Jis apypelkio miške aptiko juodojo gandro lizdą. Manyčiau, kad pelkės ir apypelkio miškų teritorijoje dėl sąlyginai nedidelio buveinės ploto gyvena ne daugiau kaip po vieną juodojo gandro ir mažojo erelio rėksnio paukščių porą“, – sako A. Čerkauskas.

Gyvena ir jautriausios rūšys

Į pelkę verta užsukti ne tik norint susipažinti su juoduoju gandru ar pažvelgti elniui į akis, bet ir išvysti rečiausiai Lietuvoje aptinkamas rūšis. Vienas itin retų sutvėrimų – trapusis pelkinis satyras (lot. Oeneis jutta). Tai į Raudonąją knygą įrašytas drugys. Entomologas, Lietuvos entomologų draugijos narys Vitalijus Bačianskas, drugiais besidomintis daugiau nei 20 metų, 2011 metais vykdė ekspediciją, kurioje pirmasis aptiko drugį. Savo išvykos metu Juodymo aukštapelkėje jis stebėjo apie 10 pelkinių satyrų individų.

„Keliavau po to krašto miškus, lankiau nedideles pelkutes, nes norėjau įsitikinti, ar jose gyvena pelkiniai satyrai. Tai labai prieraišus aukštapelkių gyventojas, vidutinio stambumo rusvas drugys su akinėmis dėmėmis sparnų priekyje. Iš pelkės teritorijos jis dažniausiai neišskrenda. Aptikau drugius Juodymo pelkės pakraščiuose“, – pasakoja V. Bačianskas.

Šią vasarą Juodymo pelkėje apsilankiusi gamtosaugininkų ekspedicija taip pat aptiko pelkinį satyrą.

„Po mūsų ekspedicijos paaiškėjo, kad ši atskiru aplinkos ministro įsakymu griežtai saugoma rūšis tolygiai pasiskirsčiusi po visą pelkę. Aptikome apie 40 individų“, – pasakoja A. Čerkauskas.

Bet kokia intervencija, pavyzdžiui, gaisras, sausinimas, melioracija, durpių gavyba, šiai ir kitoms rūšims yra pražūtinga, nes keičiasi pelkės struktūra, ji džiūsta, o kartu su ja nyksta ir rūšys. Tokia gamtinė katastrofa, deja, mūsų šalyje ištiko jau ne vieną pelkę.

Buvo nusitaikęs verslas

Ne taip seniai Juodymo pelkės turtus, tiesa, ne gyvūnus ar paukščius, o gausius durpių klodus aptiko verslo sektoriaus atstovai. Į šią vietovę jie žvelgė kaip į tinkamą plėtoti pelningą durpyną. Svarstymai, koks turi būti Juodymo pelkės likimas, buvo išties audringi, pasiekė netgi teismų sales.

Po ilgų diskusijų nuspręsta, kad Juodymo pelkė ir toliau priklausys ligtoliniams jos gyventojams – žvėrims, paukščiams, vabzdžiams ir augalams. Pelkėje apsilankęs vienos gamybinių įmonių vadovas savo akimis išvydo čia įsikūrusias retas rūšis, išklausė gamtosaugininkų argumentų ir pripažino, kad tai yra svarbi teritorija saugomoms rūšims.

„Galima sakyti, kad Juodymo pelkėje buvo likęs vienintelis vertingas durpynas mūsų šalyje. Dalis šios pelkės yra Latvijoje, ten dar sovietiniais laikais buvo eksploatuotas durpynas. Vietovė dabar atrodo žiaurokai. Miškas aplinkui po truputį atsikuria, bet juk tam prireikia vos ne 100 metų“, – teigia A. Rinkevičius.

Uogautojų pamilta vieta

Dažniausi Juodymo aukštapelkės lankytojai, anot A. Rinkevičiaus, – mėlyniautojai, brukniautojai ir spanguoliautojai. Tiesa, uogautojų gretos kasmet retėja. Artimiausiame Suvainiškio miestelyje, girininko A. Rinkevičius žiniomis, šiuo metu gyvena apie 100 žmonių, per keliolika metų gyventojų sumažėjo 2–3 kartus. Taigi pelkės ramybę lankytojai sudrumsčia labai retai, o jei ir užsuka, šiame gamtos kampelyje elgiasi kultūringai.

„Mano požiūriu, žmogus miškui turėtų daryti kuo mažesnį poveikį. Jei uogauja, po savęs nepalikti šiukšlių, nekurti laužų. Tai pažeidžiama vieta ir joje reikia elgtis žmogiškai, to pakaks“, – tvirtina A. Rinkevičius.

Savo ruožtu dirbantieji miškuose laikosi griežtų gamtosaugos reikalavimų, skirtų užtikrinti bioįvairovę ir kuo galima mažiau keisti miško aplinką, pavyzdžiui, išsaugoti medžius, reikalingus gyventi paukščiams.

Užs. 1059