Gyvenimą apsunkinančią ligą išsėtinę sklerozę sustabdė vaistais

Jaunus žmones užklumpanti klastinga liga išsėtinė sklerozė nors ir neišgydoma, bet vis dažniau pažabojama naujos kartos imunoterapiniais vaistais. Atvejai, kai ligą pavyksta sustabdyti ilgam, jau nebestebina.

Tačiau gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas sako, kad sėkmės atvejų galėtų būti ir daugiau, jei žmonės, pajutę pirmuosius ligos požymius, kreiptųsi į medikus. Tačiau tai nėra lengva, nes liga vystosi lėtai, simptomai pasireiškia ir silpnėja arba visai išnyksta, tad žmogus mano esąs visiškai sveikas. Todėl ypač pasiseka, kai liga diagnozuojama ankstyvos stadijos ir skirti vaistai padeda sustabdyti ligą.

Ligos požymiai apsunkina gyvenimą

Klastinga liga išsėtinė sklerozė Aureliją (vardas pakeistas) užklupo jaunystėje. Iki tol niekuo nesirgusi jauna moteris pajuto, kad blogėja jos regėjimas. Moteris kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris išrašė siuntimą pas neurologą.

Tai, kad apakimas viena akimi gali būti nervų uždegimo – neurito priežastimi, Aurelija ir sužinojo, apsilankiusi pas neurologą. Bet ši diagnozė – ne paskutinė. Neurologas jai skyrė magnetinio rezonanso tyrimą. Rezultatas pribloškė, jai diagnozuota išsėtinė sklerozė. 26-erių metų moteris susirado šios ligos aprašymus ir sužinojo, kad jos laukia vienas pablogėjimas po kito: nematys, nevaikščios, nelaikys šlapimo, sės į neįgaliojo vežimėlį. Šiandien, praėjus 15 metų, Aurelija ir mato, ir vaikšto, net ir kūdikio susilaukė – ligą pavyko sustabdyti prieš 11 metų pradėtais naudoti imunoterapiniais vaistais.

Tačiau iki to ligos požymiai, apsunkinantys gyvenimą, sekė vienas po kito. Akies nervų uždegimą, vedusį link apakimo, pavyko įveikti leidžiamais imunoterapiniais vaistais. Aurelija pamena varginantį gydymą, lydimą vaistų pašalinių požymių. Apakimą pavyko įveikti.

Aprimo ir ligos požymiai, moteris jautėsi puikiai. Netikėtai, praėjus šešeriems metams, liga vėl priminė save.

„Su šeima poilsiavome Palangoje. Labai stipriai įdegiau ir vakare pajutau, kad nutirpo kojų pirštai“, - pasakoja moteris.- Kojos tapo vis sunkesnės ir sunkesnės, nelanksčios, vaikščioti tapo vis sudėtingiau“.

Naujieji vaistai sustabdė ligą

Taikomas gydymas hormoniniais vaistai pasiteisino ir po 2-3 mėnesių kojos palengvėjo. Neurologas patvirtino, kad įvyko ligos remisija. Tačiau įvyko dar ir tai, apie ką moteris svajojo daugelį metų – ji pastojo. Nėštumo metu nebuvo taikomas gydymas hormonais, tad liga vėl ėmė rodyti savo požymius. Pirmiausia apsunko kojos.

Dukrytė gimė ir augo sveika. Pradėjo lankyti darželį. Tačiau tik metus moteris pajėgė vaiką vedžioti į ugdymo įstaigą, nes vaikščioti tapo labai sunku, kojos tarsi būtų sugipsuotos, nepajudinamos. Skirtas gydymas mažai tepadėjo.

Prieš ketverius metus Aurelijai pakeistas gydymas – skirti lašinami imunoterapiniai vaistai.

„Kas tris savaites reikia ateiti į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, kur ir sulašinami vaistai“, - pasakoja moteris ir džiaugiasi, vėl galinti vaikščioti, nes liga vėl pažabota.

Aurelija žino, jog šis gydymas valstybei kainuoja labai daug – už vieną ampulę tektų mokėti 1600 eurų.

Neseniai buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Rezultatai džiuginantys – naujų ligos židinių nėra.

Aurelija sako, jog tam, kad sergant autoimunine liga galėtų gyventi visavertį gyvenimą, vien vaistų nepakanka. Ji nuolat lanko reabilitaciją, lankstumą ir koordinaciją lavinančius pilates užsiėmimus. Kineziterapeutas įvertino funkcines galimybes ir sudarė tinkamiausią jai kineziterapijos programą. Nors fizinis krūvis greitai išvargina, bet Aurelija stengiasi nepasiduoti ir pati kovoti su liga.

Visi negalavimai – nuo psichoemocinės būklės stabilumo.

Sakoma, kad visos ligos prasideda nuo nervų. Šis posakis ypač tinka, kalbant apie išsėtinę sklerozę - permainingą ligą, kurios pradžia gali būti bet kuris nervas, nuo kurio ji sėjasi po visą organizmą, pakenkdama daugeliui kitų organų. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojo neurologo Andriaus Kazlausko, medikai išsėtine skleroze vadina lėtinę, progresuojančią ir labai luošinančią centrinės nervų sistemos ligą. Sergantiems išsėtine skleroze pamažu nyksta nervines ląsteles supantis dangalas mielinas. Dėl to įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai, virstantys sklerozinėmis plokštelėmis, kurios apima vis kitas smegenų dalis, todėl liga progresuoja.

Šia liga suserga jauni 15-25 metų žmonės, aktyvūs ir darbingi. Susirgę ir nesigydydami per 10-15 metų tampa neįgalūs, slaugomi ligos patale.

Respublikinės Šiaulių ligoninėje Neurologijos skyriaus gydytojas neurologas A. Kazlauskas sako, kad Šiauliuose sergančiųjų išsėtine skleroze yra apie 400. Per 120 klastingos ligos varginamų žmonių yra susibūrę į sergančiųjų išsėtine skleroze draugiją, tad drauge ne tik leidžia laisvalaikį, bet ir sprendžia dėl ligos iškylančias socialines, gydymo problemas, dalinasi patirtimi, įgūdžiais. Gydytojas sako, jog labai svarbus artimas sergančiųjų ir jų šeimos narių ryšys, pagalba. Sergantiems šia liga silpsta pažintinės funkcijos, todėl labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą vaistais ir sustabdyti šį procesą. Pagalbos reikia ir tada, kai silpsta regėjimas, blogėja eisena, vargina nuovargis, sutrinka emocinės reakcijos.

Kiekvieno gydymas individualus

Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologai imunoterapiją vienuolika metų taiko sergančiųjų išsėtinė skleroze - lėtine, progresuojančia ir labai luošinančia centrinės nervų sistemos liga, gydymui. Pasak neurologo Andriaus Kazlausko, šia liga suserga jauni, aktyvūs, darbingi žmonės, o susirgę tampa neįgalūs.

Išsėtinės sklerozės gydymui yra šešiolika preparatų, tačiau jie visi skirti tik valdyti ligos eigą, kol kas išsėtinė sklerozė nėra pagydoma. Visi vaistai yra imunoterapiniai.

Recidyvuojančiai ir remituojančiai išsėtinei sklerozei gydyti skiriami imunomoduliatoriai. Sunkioms progresuojančioms formoms gydyti skiriami imunosupresantai.

Visiems sergantiems išsėtine skleroze taikomi labai brangūs, imuninę sistemą veikiantys vaistai. Vaistai skiriami individualiai, kuris vaistas veiksmingiausias, lemia sutrikimo lokalizacija. Kuo anksčiau pacientas pradedamas gydyti imunoterapija, tuo rezultatai geresni – sulėtinama ligos eiga, ligonis išlieka darbingas, mažai priklausomas nuo kitų pagalbos. Labai svarbus ir paciento santykis su savo liga. Rezultatai stabilesni kuomet ir ligonis rūpinasi savo darbo-poilsio režimu, mitybos reguliarumu ir nuosaikumu, skiria dėmesio savo organizmo fizinei būklei, emociniam stabilumui. Ne tik vaistai su gydytoju nulemia ligos eiga.

Pasak neurologo, kiekvieno paciento gydymas individualus. Gydymui skiriami ligos eigą modifikuojantys vaistai. Paūmėjimo metu skiriamos didelės dozės imunosupresantų arba gydymas plazmoforezėmis. Ligos eiga kontroliuojama imunomoduliatoriais bei biologinės terapijos preparatais. Prieš keletą mėnesių Lietuvoje patvirtinti ir jau pradėti naudoti preparatai Ocrevus ir Mavenclad – didžiausia naujiena ir puiki žinia sergantiems išsėtine skleroze.