Gydytojai kritikuoja ministeriją ir ragina keisti galimybių paso procedūras

Antikūnų tyrimą Galimybių pasui gauti nusprendęs pasidaryti asmuo vienoje kraujo tyrimų laboratorijoje gali gauti teigiamą antikūnų tyrimo rezultatą, tačiau kitoje - rezultatas gali būti neigiamas. Dėl kilusios painiavos gydytojai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministeriją ir ragina keisti Galimybių paso procedūras, pripažįstant tik IgG antikūnų tyrimų rezultatus.

Šiuo metu Galimybių pasą galima gauti skirtingais būdais – pasiskiepijus nuo COVID-19, persirgus COVID-19, gavus neigiamą PGR ar greitojo antigeno testo arba teigiamą antikūnų tyrimų rezultatą.  Pasak diagnostinės-profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugų bendrovės „Antėja laboratorija“ generalinio direktoriaus Vido Gedučio, būtent antikūnų tyrimų naudojimas Galimybių pasui gauti sulaukia prieštaringo gydytojų vertinimo.

„Antėja laboratorija“ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį su prašymu pakeisti esamą tvarką, kai Galimybių pasui gauti tinkami tiek bendrieji antikūnų tyrimai, tiek IgG antikūnų tyrimas.

Lietuvoje atliekami skirtingi COVID-19 kiekybiniai tyrimai – bendrųjų antikūnų (IgM, IgA, IgG)   ir tik IgG antikūnų. Pasak „Antėja laboratorijos“ Laboratorinės medicinos veiklos konsultantės ir laboratorijos gydytojos  Eglės Marciuškienės, IgG tyrimas prieš „spyglio“ baltymą (Anti-S) leidžia tiksliausiai nustatyti,  ar žmogus turi imuninį atsaką COVID-19 infekcijai, kai bendrųjų antikūnų tyrimas imuniniam atsakui nuo COVID-19 nustatyti nėra toks tikslus.

Dėl skirtingų tyrimų metodų, galimai gaunami skirtingi tyrimų rezultatai – pavyzdžiui, IgG antikūnus nustatančioje laboratorijoje klientas gali gauti neigiamą tyrimo rezultatą, kai kitoje laboratorijoje atlikus bendrųjų antikūnų tyrimą atsakymas jau gali būti teigiamas.

„Natūralu, kad daugelis žmonių nesupranta specifinių tyrimų skirtumų ir stebisi, kad pagal vienos laboratorijos tyrimą jie gali gauti Galimybių pasą, tačiau pagal kitos laboratorijos tyrimą – jau ne. Dėl kilusios painiavos dalis klientų nepagrįstai skundžiasi dėl tyrimų kokybės ir tikslumo, o dalis tiesiog naudojasi situacija – atlieka antikūnų tyrimus keliose laboratorijose, taip tikėdamiesi, kad bent vienoje tyrimo rezultatas bus teigiamas ir jie galės gauti Galimybių pasą“, – teigė „Antėja laboratorijos“ vadovas.

Išsikreipė antikūnų tyrimų vaidmuo

V.Gedutis pažymėjo, kad įsigaliojus Galimybių pasui išsikreipė antikūnų tyrimų vaidmuo. „Šių tyrimų paskirtis – nustatyti antikūnus po vakcinacijos ar parodyti, kad asmuo yra persirgęs koronavirusu. Deja, dabar turime situaciją, kai kraujo tyrimų laboratorijos tampa įstaigomis, kurios nulemia – žmogus gaus ar negaus Galimybių pasą“, – esamą tvarką komentavo „Antėja laboratorijos“ vadovas.

Svarbu suprasti, kad Galimybių pasas išduodamas darant prielaidą, kad asmuo šiuo metu yra pats apsaugotas nuo infekcijos ir taip pat yra saugus kitiems – nenešioja ir neplatina ligos sukėlėjo. Tik teisingai parinkus antikūnų tyrimą galima gauti atsakymą – ar galimai turime nors dalinę apsaugą nuo COVID-19 viruso. 

E.Marciuškienė pabrėžė, kad antikūnai turi tam tikrą gyvavimo periodą. Mokslinėse studijose pateikiami faktai, kad spyglio antikūnų greitai sumažėja tiems pacientams, kuriems buvo nustatyti lengvi COVID-19 simptomai ir jie pasveiko. Šių antikūnų gyvenimo pusperiodis buvo 36 dienos. Tai reiškia, kad 2 mėnesių Galimybių paso galiojimo terminas, kai gaunami silpnai teigiami antikūnai, yra netinkamas.

Skirtingų koronavirusų ypatumai

Gydytoja taip pat pažymėjo, kad tyrimai skiriasi ne tik nustatomų antikūnų klasėmis. Galima tirti antikūnus, pasigaminusius prieš skirtingus viruso baltymus. Šių antikūnų reikšmė skiriasi.

Kai kurios viruso struktūros yra būdingos visiems koronavirusams – žinomi 7 skirtingi koronavirusai (229E, NL63, OC43, HKU1, MERS-CoV, SARS-CoV ir naujasis SARS-CoV-2), galintys žmogui sukelti peršalimo ar viršutinių  kvėpavimo takų ligų simptomus. Todėl, jeigu kada nors žmogus yra sirgęs kažkuria koronaviruso infekcija, jo kraujyje gali būti randama antikūnų. COVID-19 infekcijos viruso baltymas S (spyglys) yra labiau kintantis ir labiau specifinis. Taip pat atspindintis organizmo realų imuninį atsaką prasirgus SARS-CoV-2 ar po vakcinacijos, nes visos dabartinės vakcinos vienaip ar kitaip yra pagrįstos poveikiu prieš S baltymą.

„Nepaisant visų aprašytų paaiškinimų, lieka daug klausimų, į kuriuos kol kas šiuolaikinis mokslas negali atsakyti. Net mokslinių studijų duomenys kartais gaunami visiškai prieštaringi. Painiava įsivėlusi dėl rinkoje esančių tyrimams atlikti skirtų reagentų įvairovės ir dėl nepakankamo reglamentavimo, kokiose situacijose jie yra tinkami naudoti. Suprasdami visiškai pagrįstą žmonių kausimą, kodėl tyrimų rezultatai atlikti skirtingose laboratorijose skiriasi, kreipėmės į  atsakingas institucijas su prašymu peržiūrėti galiojančią tyrimų atlikimo, reagentų parinkimo ir Galimybių paso išdavimo tvarką bei pateikti išaiškinimą“, – teigė E. Marciuškienė.