Gydytoja: „Migrena nėra išgydoma, tačiau sėkmingai ją kontroliuoti tikrai galite“

Migrena – itin dažna bei sudėtinga liga, nuo kurios visiškai pasveikti neįmanoma. Nors galima išgyventi ilgus laikotarpius be priepuolių, sergantiesiems migrena polinkis juos patirti niekada neišnyksta. Taip pat klaidinga manyti, jog migrena – tik moterų liga. Nors moterys ja serga 2-3 kartus dažniau, ši liga kamuoja ir apie 8 procentus vyrų. Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Jurgita Vainauskienė pasakoja, kas provokuoja migreną, kaip ji pasireiškia ir kokiais būdais ši liga yra gydoma.

Migrena yra lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti ne tik galvos skausmo priepuoliais, kurie paprastai trunka nuo 4 iki 72 valandų, bet ir juos lydinčiais simptomais: vėmimu, pykinimu, jautrumu šviesai, garsui, kvapui. Dėl pakitusio galvos smegenų jautrumo migrena sergantys žmonės kitaip reaguoja į įprastus dirgikius, tokius kaip oro permainos, hormonų svyravimas ar net staigus fizinis krūvis. Migrenai diagnozuoti specialių tyrimų nėra – liga nustatoma pokalbio su gydytoju metu. Polinkis į migreną yra sąlygotas kelių genų derinio, taigi migrena neturi sukėlėjo ir šiai ligai priskiriami tik provokuojantys veiksniai, vadinamieji trigeriai.

„Migrena būna dviejų tipų – su aura ir be auros. Migreną su aura nesunku atskirti nuo kitų galvos skausmų, nes prieš skausmą atsiranda laike kintantis mirgėjimas akyse, akipločio sutrikimas, kylantis tirpimas rankoje ar veide. Šie požymiai gali tęstis nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Tuo tarpu migrena be auros nuo įtampos galvos skausmo skiriasi tuo, jog jos sukeltas skausmas yra vidutinis ar stiprus, dažniausiai vienpusis ir įprasti vaistai nuo skausmo ne visada jį numalšina. Žmonėms, kamuojamiems migrenos priepuolio, būna sunku susikaupti, pykina, norisi užsimerkti ir nejudinti galvos, dažniausiai savijauta pagerėja tik pamiegojus“, - teigia specialistė.

Migrenos trigeriai - nuo emocinės įtampos iki hormoninių pokyčių

Jei nėra įgimto padidėjusio smegenų jautrumo, migrenos nesukels jokie išoriniai veiksniai. Pagrindinis vidinis trigeris – hormoniniai pokyčiai, dėl kurių migrena dažniausiai prasideda paauglystėje. Moterims migreną paprastai sukelia hormonų svyravimai ciklo metu, todėl net išskiriamas atskiras migrenos tipas – menstruacinė migrena. Tai paaiškina, kodėl daugeliui moterų priepuoliai suretėja ar išnyksta menopauzės laikotarpiu, tačiau tai nėra taisyklė – dalis iš jų nuo migrenos kenčia visą gyvenimą.

„Greitėjant gyvenimo tempui, pagrindiniu išoriniu veiksniu tampa emocinė įtampa. Įtampos išvengti nepavyks, todėl reikia išmokti ją valdyti: padeda grįžtamojo ryšio, elgesio-kognityvinė terapija, meditacija, atpalaiduojantys laisvalaikio užsiėmimai. Kiti trigeriai - nemiga arba per ilgas miegojimas, alkis, gausus kofeino, alkoholio, mažas vandens vartojimas bei nepakankamas fizinis aktyvumas. Žalingi įpročiai koreguojami lengviausiai, bet tikrai ne visada užtenka sveiko gyvenimo būdo, kad migrena vargintų rečiau. Visgi rekomenduojama mesti rūkyti, sumažinti alkoholio vartojimą - raudonas, saldus vynas ar alus yra žinomi migrenos trigeriai. Kofeino turintys gėrimai turėtų būti vartojami saikingai ir jei vartojami, tai reguliariai. Migrenos priepuoliai retėja, kai žmogus laikosi režimo“, - sako J. Vainauskienė.

Nors nėra aiškių sąsajų su orų kaita, pavasarį ir rudenį pastebimas migrenos priepuolių padažnėjimas ir pasunkėjimas. To priežastis - išorinių dirgiklių nepastovumas, prie kurių jautresnėms sergančiųjų migrena smegenims užtrunka prisitaikyti.

Migreną palengvins natūralios priemonės, tačiau gydys tik vaistai

Migrenos sukeltus skausmu galima palengvinti ir be vaistų – padės šaldantis gelio paketas, aromatingi aliejai smilkinių srityje, Cefaly (per odą iš elektrodo plintanti elektrinė trišakio nervo šakų stimuliacija kaktos srityje). Priepuolio metu rekomenduojama atsigulti tamsioje, tylioje patalpoje ir bandyti užmigti. Jaučiant skausmo pokyčius, padažnėjimą, sustiprėjimą, naujų simptomų atsiradimą, nebepadedant vaistams, planuojant nėštumą reikia kreiptis į gydytojus, kurie numatys, ar reikalingas papildomas ištyrimas, keis gydymą, patars dėl nemedikamentinių alternatyvų.

„Medikamentinis gydymas skirstomas į priepuolio ir profilaktinį gydymą. Jeigu priepuoliai yra vidutinio intensyvumo, skausmą efektyviai sumažins įprasti vaistai nuo skausmo. Stipresniems priepuoliams gydyti dažniausiai skiriami triptanai arba jų derinys su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, pykinimą mažinančiais medikamentais“, - teigia neurologė J. Vainauskienė.

Profilaktinis gydymas, skirtingai nei priepuolio gydymas, yra skiriamas nuolat, kad priepuoliai kartotųsi rečiau ir būtų silpnesni. Šiuo metu profilaktiniam gydymui galima pasirinkti iš 4 vaistų grupių - vaistų nuo spaudimo, nuo epilepsijos, antidepresantų ir onabotulino toksino A (pastarasis skirtas tik sunkiai migrenos formai - lėtinei migrenai).

„Laukiame didelių permainų, padėsiančių gydyti dažną migreną (4 ir daugiau priepuoliai per mėnesį): daug vilčių gydytojams, dirbantiems su migrena, ir mūsų pacientams teikia sėkmingai pasibaigę tyrimai su monokloniniais antikūnais prieš CGRP (angl. Calcitonine gene related peptide - su kalcitoninu G susijusio baltymo, vienos iš pagrindinės migrenos skausmo kelyje dalyvaujančios medžiagos) ir jo receptorius. Klinikinėje praktikoje šis gydymas jau taikomas JAV ir Europoje bei greitai turėtų startuoti ir Lietuvoje“, - pasakoja gydytoja.