Gydytoja dietologė griauna mitą apie mikrobangų krosnelėse šildomą maistą: neigiamo poveikio sveikatai neturi

Mikrobangų krosnelę rastume beveik kiekvienoje namų virtuvėje. Nors jos labai praverčia skubantiems, vis dar nepagrįstai bijoma, kad šio prietaiso elektromagnetinės bangos gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Tačiau „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė griauna šį mitą ir sako, kad maisto šildymo mikrobangų krosnelėje baimintis visiškai nereikėtų. Priešingai – tokiu būdu pašildytas maistas neretai sveikatai bus daug palankesnis nei tas, kurį šildydami ant keptuvės papildomai pilsime perteklinių riebalų: aliejaus ar sviesto.

Mikrobangų krosnelėse pašildytas maistas – sveikatai palankus 

Dauguma žmonių baimių susijusių su maisto gamyba ir sveikata kyla iš klaidingo suvokimo apie mus lydinčius procesus. Vienas iš didžiausių sukurtų mitų – mikrobangų krosnelės daroma žala šildomam maistui. Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, tam, kad suprastume, kaip mikrobangų krosnelėje pašildomas maistas, pirmiausia reikia pasigilinti į jos veikimo ypatumus.

„Dažnai klaidingai manoma, kad mikrobangų krosnelės skleidžiamos bangos yra beveik tas pats, kas jonizuojanti spinduliuotė, tačiau taip tikrai nėra. Mikrobangos – elektromagnetinės spinduliuotės forma, kur veikia energijos bangos, panašios į radijo bangas, tik gerokai trumpesnės. Jos yra selektyvios ir veikia vandens bei maisto molekules. Dėl mikrobangų poveikio, šios molekulės bando pasisukti taip, kad sutaptų su mikrobangų elektriniu lauku, o judėdamos išjudina kitas molekules. Tokiu būdu kaupiama energija pavirsta į šilumą. Tai įprastas fizikinis procesas, o tokiu būdu pašildytame maiste nelieka jokių spindulių ar bangų, galinčių pakenkti sveikatai. Maisto šildymas mikrobangų krosnelėje yra toks pat naudingas, kaip ir kitais būdais termiškai apdorotas maistas“, – aiškina E. Gavelienė.

Anot jos, šiuolaikinės mikrobangų krosnelės yra labiau apsaugotos nei gamintos prieš dvi dešimtis metų. Naujausi įrenginiai turi specialias apsaugas, kurios šildant maistą visiškai nepraleidžią mikrobangų spinduliuotės. Visgi, turintiems baimių dėl šio prietaiso veikimo gydytoja pataria šildant maistą nuo šio prietaiso kiek atsitraukti. 

„Norėčiau priminti, kad mikrobangos veikia tol, kol yra įjungta mikrobangų krosnelė. Todėl žmonės, kuriems šios bangos kelia nerimą, maisto šildymo metu gali atsitraukti nuo greta veikiančio prietaiso. Panašiai kaip su mobiliuoju telefonu. Juo kalbant geriau naudotis ausinėmis, o krauti derėtų toliau nuo lovos, kurioje miegame“, – rekomenduoja E. Gavelienė.

Pataria nenaudoti perteklinių riebalų 

Sveikatai palankiausias maistas yra ką tik pagamintas, tačiau ne visada turime tam laiko. Tuomet svarbu žinoti, kad mikrobangų krosnelėse termiškai apdorotas maistas nesiskiria nuo grilyje ar keptuvėje be papildomų riebalų šildomo maisto. Pasak gydytojos dietologės E. Gavelienės, svarbiausia – pagamintų produktų nešildyti pakartotinai. 

„Termiškai apdorojant maistą mikrobangų krosnelėje ar kituose prietaisuose, jis praranda kai kurias maistines medžiagas, pavyzdžiui, vandenyje tirpius vitaminus. Šios medžiagos yra neatsparios šildymui, tad dalis vitaminų suskyla. Mineralai, skaidulos ir kiti mikroelementai mikrobangų krosnelėje gaminamame maiste išlieka. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kelis kartus šildytas maistas yra menkavertis, jo maistingumas ženkliai sumažėja, o ir mikrobiologinio užterštumo rizika didėja“, – pastebi E. Gavelienė.

Gydytoja dietologė priduria, kad geriausia valgyti šviežiai pagamintą maistą, o jeigu tokios galimybės neturite – šildant patiekalą reikėtų nenaudoti papildomų riebalų ir maisto neperkaitinti: „Nesvarbu, kokiu būdu maistas yra šildomas, svarbiausia tai darant nenaudoti perteklinių riebalų, didelio kiekio aliejaus ar sviesto. Tuomet patiekalo maistinė vertė nepablogės.“