Gydytoja dermatovenerologė Karolina Černauskienė: „Tik kompleksinis požiūris į odos problemas gali padėti jas spręsti efektyviai“

Naujausiais duomenimis, net 43 proc. Europos Sąjungos šalių gyventojų per pastaruosius metus sirgo bent viena odos liga, dažniausiai jiems buvo nustatytos grybelinės infekcijos, aknė, atopinis dermatitas arba egzema. Lietuvos, kuri taip pat dalyvauja ES apklausose, statistika panaši. Šias ligas provokuoja tiek didėjanti aplinkos tarša, cheminės medžiagos įvairiuose gaminiuose, tarp jų konservantai maisto produktuose, tiek ir dėl didelio gyvenimo tempo patiriama įtampa, stresas.

„Žmonės apie tai nepagalvoja, be to, dažnai nesureikšmina pirmųjų simptomų ir neskuba ieškoti pagalbos, kreipiasi į gydytoją dermatovenerologą tik tada, kai būklė paūmėja, pablogina gyvenimo kokybę“, – pastebi Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytoja dermatovenerologė Karolina Černauskienė. Pasak jos, kuo anksčiau pacientai atvyktų pasikonsultuoti su odos specialistu, tuo greičiau būtų „pagauta“ ir pradėta gydyti ar suvaldyta, kad neprogresuotų, liga. 

Įsibėgėjantis šildymo sezonas atneša naujus iššūkius. Kai patalpose šilta ir sausa, o lauke šalta ir žvarbu, paūmėja lėtinės odos ligos, pirmiausia tokios kaip žvynelinė, atopiniai dermatitai, egzemos, padaugėja besiskundžiančių paūmėjusiais kontaktiniais dermatitais asmenų. Gydytoja dermatovenerologė Karolina Černauskienė pabrėžia, kad tokiais atvejais labai svarbu ne tik pritaikyti efektyvų gydymą siekiant pagerinti odos būklę, bet ir tinkama diagnostika. 

„Sergantiems alerginiu kontaktiniu dermatitu labai svarbu nustatyti medžiagą, kuriai įsijautrinęs organizmas. Žmogus gal net neįtaria, kad būtent ji sukelia alerginę reakciją ir odos būklė blogėja. Tai padaryti padeda labai efektyvus tyrimas – alerginis odos lopo testas, atliekamas Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje, vienintelėje šiame regione gydymo įstaigoje. Šis testas apima 30 dažniausiai sutinkamų alergenų, atitinkančių Europos standartą“, – komentuoja Karolina Černauskienė.

Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje naudojamas pasaulinės lopo testų gamybos lyderės įmonės „Chemotechnique Diagnostic’s“ pagamintas testas apima mėginių seriją, kurią sudaro kvapiosios medžiagos, augalų ekstraktai, gliukokortikosteroidai, konservantai, dažai, gumos akceleratoriai, metalai, medikamentai, ir kt. Moksliniai tyrimai rodo, kad būtent šios medžiagos dažniausiai sukelia alergiją Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Tai paprastas, bet labai informatyvus metodas.

Tyrimo metu ant nepažeistos paciento odos, dažniausiai nugaros srityje, 48 valandoms užklijuojami specialūs hipoalerginiai pleistrai su talpomis, į kurias įdėtas nedidelis kiekis tam tikrų alergenų – vienu metu galima uždėti nuo 20 iki 60 medžiagų. Reakcija įvertinama 2 kartus: po 48 val. nuėmus pleistrą ir dar po paros, praėjus iš viso 72 val. Tada palyginami po pirmojo ir antrojo vertinimo gauti rezultatai. Šį tyrimą atlieka tik gydytojai specialistai.

Kita pacientų grupė, kuri kreipiasi į gydytojus dermatovenerolgus rudenį – atvykstantys po vasaros pasitikrinti odos darinių, dažniausiai apgamų. Pirmiausia jiems atliekamas skaitmeninis dermatoskopinis tyrimas naujos kartos dermatoskopu, siekiant įvertinti odos darinį. Nustačius, kad jis yra gerybinis,  žmogui pageidaujant jį galima pašalinti. Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje tam naudojamas modernus „Asclepion MCL31“ lazeris, šalinantis odos pakitimus be šalutinio poveikio.

„Nemažai pacientų kreipiasi dėl estetinių odos problemų, todėl džiugu, kad estetinė dermatologija nuolat žengia į priekį ir siūlo įvairias naujoves. Ji dažnai siejama tik su botulino toksino ir hialurono rūgšties injekcijomis, tačiau tai žymiai platesnė sritis. Pacientams Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje galime pasiūlyti kompleksinį gydymą ir odos būklės gerinimą derinant lazerines procedūras, atliekamas Erbium: Yag  lazeriu su biostimuliantų, kitų medžiagų injekcijomis“, – pasakoja pašnekovė.

Jos žodžiais, lazeris suaktyvina odos skaidulų sintezės mechanizmą, bet odai dar galime duoti ir papildomų statybinių medžiagų. Šiuos du gydymo metodus labai svarbu derinti tarpusavyje, nes metams bėgant, odai senėjant jos savireguliacijos, atsinaujinimo resursai senka, silpnėja apsauginė funkcija, šiems procesams užtikrinti reikalingų medžiagų mažėja, todėl reikia papildyti jos atsargas. Tik kompleksinis požiūris į odos problemas gali padėti jas spręsti efektyviai.

„Kaip ir bendrai medicinoje, dermatologijoje, o ypač estetinėje, būtinas holistinis požiūris į pacientą, jo sveikatą. Tai leidžia ne tik gydyti pasekmes, bet ir užtikrinti ligų, jų paūmėjimo prevenciją. Nepakanka nustatyti sutrikimą sukėlusią priežastį ir skirti gydymą, turime išmokyti pacientą laikytis su juo susijusių rekomendacijų, tinkamai prižiūrėti odą. Be jo paties pastangų negalime tikėtis gerų gydymo rezultatų“, - teigia Karolina Černauskienė. 

Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje dirbantys gydytojai dermatovenerologai skiria daug dėmesio ir laiko pacientų švietimui. Konsultacijos metu išsamiai aptariamas ne tik gydymo procesas, reguliaraus vaistų vartojimo svarba, kiti niuansai, bet ir sergančios odos priežiūros ypatumai, mitybos, gyvenimo būdo korekcijos būtinybė, nes visi šie pokyčiai lemia gydymo sėkmę, gyvenimo kokybės užtikrinimą, priverčia atsitraukti ligą ilgam laikotarpiui. 

Kasdienėje praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai pacientams iškyla klausimų ar atsiranda neaiškumų tada, kai pradeda naudoti gydytojo paskirtus vaistus, todėl šioje sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantys gydytojai dermatovenerologai sudaro galimybes prireikus susiekti su jais telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis. Pavyzdžiui, kai reikia įvertinti tyrimų rezultatus, pratęsti gydymą, patikslinti vaistų dozes, žmogus gyvena ne Šiauliuose, o kitame mieste ir negali atvykti. 

„Sergamumas odos ligomis pastaraisiais metais didėja. Vis daugiau atvyksta vaikų, paauglių dėl to, kad didėja bendras organizmo įsijautrinimas įvairiems aplinkos faktoriams ir netgi stresui. Jis ypač blogina būklę, pavyzdžiui, sergant akne. Visada siekiu plačiau pažiūrėti į problemą, dėl kurios kreipiamasi, įvertinti, kokios aplinkybės gali tai įtakoti. Pastebiu, kad lėtinės odos ligos, tokios kaip atopiniai dermatitai, egzemos sunkiau pasiduoda gydymui“, – apie aktualijas kalba pašnekovė.

Reklama