Gydytoja atskleidė, kokie asmenys susiduria su didesne rizika susirgti anemija

Anemija (arba kitaip – mažakraujystė) – dažną kankinanti liga. Duomenys rodo, jog ji paliečia net iki 25 proc. žmonių visame pasaulyje. Mažakraujystės priežastys gali būti įvairios, tačiau geležies stokos anemija yra labiausiai paplitusi iš visų anemijos rūšių.

 Sergantieji anemija gali susidurti su pastoviu nuovargiu, juos gali kankinti galvos skausmai, spengimas ausyse, vidurių užkietėjimas, apetito praradimas. Šeimos gydytoja, medicinos mokslų daktarė  Lolita Rapolienė sako, kad tiek geležies trūkumas organizme, tiek ir anemija dažniausiai pasireiškia tam tikro amžiaus, lyties, tam tikromis ligomis sergantiems asmenims.  Yra žinoma, jog Lietuvoje anemija serga maždaug 25–40 proc. kūdikių, 25 proc. paauglių, 19,9 proc. moterų.

– Kokios asmenų grupės susiduria su didžiausia rizika susirgti anemija?

– Žodis anemija yra graikų kilmės ir reiškia „be kraujo". Moksliškai ši liga apibrėžiama kaip hemoglobino, eritrocitų masės arba hematokrito koncentracijos periferiniame kraujyje sumažėjimas žemiau 2 standartinių nuokrypių atsižvelgiant į paciento amžių, lytį ir etninę kilmę. Dažniausiai vertinama hemoglobino riba nuo pusės iki 5 metų amžiaus vaikams yra 110 g/l, iki 12 metų – 115 g/l, iki 15 metų vaikams, moterims, vyresnio amžiaus pacientams –  120 g/l, nėščioms moterims –  110 g/l, vyrams – 130 g/l. Pagal mažėjantį hemoglobino lygį vertinama, kokia – lengva, vidutinio sunkumo ar sunki – yra anemija.

Didžiausios anemijos išsivystymo rizikos grupės yra maži vaikai, nėščios, moterys, turinčios gausias menstruacijas, asmenys, sergantys ligomis ir susiduriantys su operacijomis susijusiomis kraujavimo komplikacijomis, besivystančių šalių prastai besimaitinantys asmenys. Nuo anemijos visame pasaulyje kenčia iki 40 proc. nėščių moterų.

Geležies trūkumo rizikos grupes sudaro gimę neišnešioti ar mažo svorio naujagimiai, 2–3 m, priešmokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai, moterys, turinčios menstruacijas, nėščios ir maitinančios krūtimi moterys, ištvermės sporto atletai, reguliarūs kraujo donorai, pabėgėliai ir neseniai atvykę migrantai iš ekonomiškai neturtingų šalių, kai kurios etninės grupės.

Bendras kraujo ištyrimas asmeniui turėtų būti atliekamas vieną kartą per du metus. Esant anemijos įtarimui pagal paciento nusiskundimus, istoriją ir/ar objektyvaus ištyrimo duomenis, kraujo tyrimas atliekamas nedelsiant. Remiantis anemijos prevencijos rekomendacijomis, naujagimių ir kūdikių kraujo tyrimas turėtų būti atliekamas 9–12 mėn. amžiuje, o esant geležies trūkumo rizikai, nuo 2–5 m. turėtų būti atliekamas kasmetinis kraujo tyrimas.

Geležies trūkumo anemijos gydymas yra sudėtinis, pasižymintis ligos priežasties šalinimu, pirminio susirgimo gydymu, geležies stokos atstatymu pasirenkant įvairius preparatus ir būdus, tinkamas dozes, nepamirštant ir dietinių rekomendacijų. Susirgus šio tipo anemija, reikia nusiteikti ilgalaikiam 3–6 mėnesų gydymui, kurio metu bus atkurtas ne tik hemaglobinas, bet ir geležies atsargos.

–  Kokie simptomai išduoda anemiją? Dėl kokių priežasčių atsiranda ši liga?

– Visos anemijos skirstomos pagal tai, ar yra ūminės, ar lėtinės, taip pat pagal ligos sunkumą, morfologinius kraujo ląstelių eritrocitų požymius, atsiradimo priežastis, fiziologines anomalijas, kraujodaros aktyvumą.  Apie 50 proc. anemijų sukelia geležies trūkumas.

Gali būti daug anemijos „veidų", kaip antai vangumas, blyškumas, širdies plakimas, liežuvio pokyčiai, stomatitas (burnos gleivinės uždegimas), ploni, skilinėjantys, šaukštelio formos nagai, sumažėjusi energija, kojų ar rankų nuovargis, galvos skausmai, bendras silpnumas, spengimas ausyse, alpimas, plaukų slinkimas, vidurių užkietėjimas, raumenų dilgčiojimas, apetito praradimas, nemiga, dirglumas, sutrikęs menstruacinis ciklas, lūpų kampų skilinėjimas, pakitę skonio pojūčiai.

– Viena jautriausių grupių yra vaisingo amžiaus moterys, kurioms geležies stokos sutrikimai pasireiškia dėl gausių mėnesinių. Kaip įsivertinti, ar menstruacijos yra gausios ir yra netenkama daug kraujo?

– Maždaug 9–14-ai iš 100 moterų menstruacijos būna ilgos ir gausios. Nustatyta, kad bendras per vieną mėnesinių laikotarpį netenkamo kraujo kiekis paprastai yra iki 60 mililitrų. Ilgesnis nei 5-7 dienų laikotarpis laikomas užsitęsusiu menstruaciniu kraujavimu.

Gausios mėnesinės yra tokios, kurių metų reguliariai netenkama daugiau nei 80 mililitrų kraujo. Gausių mėnesinių požymiais įvardinčiau reguliarų įklotų ar tamponų keitimą kas valandą arba dvi, silpnumą, nuovargį ar vangumą, greitai užklumpantį prasidėjus mėnesinėms, didelį gumulėlių kiekį menstruaciniame kraujyje. Moterys, kurios susiduria su gausiomis mėnesinėmis per dieną turėtų gauti bent 18 miligramų geležies.

– Ar dažnai skirdami gydymą nuo šios ligos patariate vartoti ir laktoferiną? Kada geriausia įtraukti šį baltymą? Kaip žinoti, ar dėl jo trūksta geležies?

– Kai tik atsirado apsaugota nuo išorės veiksnių, lengvai nesuvirškinima skrandyje ir gerai įsisavinama laktoferino forma – labai dažnai. Šis daugiafunkcis baltymas net savo pavadinime turi užkoduotą ryšį su geležimi (lakto + ferinas = pienas + geležis). Tai yra geležį surišantis pieno baltymas, padedantis subalansuoti geležies kiekį organizme.

Tiesa, pasakyti, ar organizme geležies trūksta būtent dėl laktoferino stygiaus negalime. Aiškių standartų ir metodikų, kada įtraukti šį baltymą siekiant apsaugoti ar gydyti geležies trūkumą taip pat nėra. Vis dėlto, laktoferinas tikrai gali padėti spręsti geležies stokos problemą.  Papildymas laktoferinu būtų naudingas geležies stokos profilaktikos tikslu asmenims vegetarams, atletams, paauglystės, nepakankamos mitybos, nėštumo, gausių mentruacijų atveju, sergant žarnyno ligomis, širdies nepakankamumu, taikant hemodializes ir kitais atvejais.

Tyrimai, atlikti su vaikais ir nėščiomis moterimis rodo, kad laktoferinas yra gerai toleruojamas ir gali būti saugiai skiriamas net didelėmis dozėmis, bet standartinė dozė nėra nustatyta. Įprastos formos laktoferiną suaugusieji dažniausiai vartoja po 100–400 miligramų dienai  iki 12 savaičių, sukurtų naujų technologijų dėka dozė būna mažesnė. Dėl vartotinų kiekių visuomet galima pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistu.

– Kokius dar maisto papildus reikėtų vartoti siekiant suvaldyti geležies stokos anemiją?

– Maistas suteikia daug maistinių medžiagų, kitų sveikatai naudingų komponentų ir mitybos poreikiai pirmiausia turėtų būti patenkinti maistu. Visgi, kai to nepakanka, praturtintas maistas ir maisto papildai yra naudingi.

Veiksmingi kraujo ląstelių gamybai – eritropoezei – yra geležis ir kurkuminas, vitaminai B12, B6, B1, B 2, C, E. Tam, kad gauta geležis būtų panaudota, taip pat reikalingas pakankamas vitamino A/retinolio kiekis. Laktoferinas gali pats papildyti organizmą geležimi ir reikšmingai pagerina jo įsisavinimą.

Geležies stokos anemijai suvaldyti būtina taikyti prevencines priemones, parinktas pagal amžių ar esamą sveikatos situaciją, o esant rizikai ar trūkumui, gali būti taikomi geležies papildai ir laktoferinas.