Gydytoja: apsisaugoti nuo erkinio encefalito galima tik vienu būdu

Erkinis encefalitas – viena sunkiausių virusinių infekcinių ligų, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenų dangalus ar periferinius nervus. Šią ligą sukelia erkinio encefalito virusas, kurio paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tai reiškia, kad kiekvienam gyventojui gresia nemaža rizika susirgti šia infekcija ir patirti liekamuosius reiškinius, kurie ne tik neigiamai paveikia gyvenimo kokybę ar darbingumą, bet gali net sukelti neįgalumą. Radviliškio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Jolanta Staškūnienė sako, kad išvengti šios klastingos ligos ir jos sukeliamų padarinių galima vieninteliu būdu – skiepijantis, nes vakcina sukuria 98 proc. imuninę apsaugą nuo erkinio encefalito. Tai, anot jos, supranta vis daugiau žmonių – skiepytis atvyksta ne pavieniai asmenys, o šeimos.

Kaip užsikrečiama erkiniu encefalitu?

J. Staškūnienė sako, kad erkinio encefalito „rezervuaras“ gamtoje yra smulkieji graužikai, stambūs laukiniai ir naminiai žinduoliai bei paukščiai, o pernešėjos ir platintojos – erkės. Pagrindinis jų maisto šaltinis ir yra šie gyvūnai, todėl leidžiantiems laiką gamtoje egzistuoja didelė erkės įsisiurbimo ir viruso patekimo į organizmą tikimybė.

„Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima ir kitu būdu, tiesa, gerokai retesniu – vartojant nevirintą ir nepasterizuotą ožkų, avių, karvių pieną ar jo produktus“, – įspėja šeimos gydytoja.

Liekamųjų reiškinių spektras – itin platus

J. Staškūnienė teigia, kad susirgę šia liga gali patirti sąmonės, pusiausvyros, koordinacijos ir dalinius kalbos sutrikimus, nevalingą kūno dalies drebėjimą bei galvos nervų pažeidimus, o 1–2 proc. – miršta. Retais atvejais yra nustatoma lėtinė progresuojanti ligos eiga, kurios metu pasireiškia lėtinis encefalomielitas, Koževnikovo epilepsija ar sindromas, analogiškas amiotrofinei sklerozei.

„26–40 proc. persirgusių erkiniu encefalitu nustatomi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, beveik 10 proc. iš jų tenka susidurti su sunkiais, invalidumą lemiančiais ligos padariniais – paralyžiais, parezėmis, nevalingu kūno drebuliu, pusiausvyros ar psichikos sutrikimais ir stipriai susilpnėjusia klausa. Apie 20 proc. persirgusių kenčia nuo vidutinio sunkumo liekamųjų reiškinių, neigiamai veikiančių gyvenimo kokybę ir darbingumą – atminties, dėmesio, miego sutrikimų, dirglumo, emocinio nestabilumo ir dažno galvos skausmo“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Anot J. Staškūnienės, erkiniu encefalitu dažniau ir sudėtingiau serga vyresni asmenys, o liekamieji reiškiniai neretai pasireiškia persirgusiems vidutine ar sunkia (meningoencefalitine) ligos forma. Vaikai įprastai visiškai pasveiksta nuo erkinio encefalito, o ilgalaikiai liekamieji reiškiniai jiems pasireiškia labai retai.
Apsaugoti nuo ligos gali tik vakcina

Gydytoja akcentuoja, kad vienintelė efektyvi ir veiksminga priemonė, suteikianti apsaugą nuo erkinio encefalito – vakcinacija, o skiepytis gali visi vyresni nei 1 metų amžiaus. Jaunesni asmenys skiepijami tik išimtiniais atvejais, kai gresia labai didelė tikimybė užsikrėsti.

„Vakcinos nuo erkinio encefalito yra labai imunogeniškos – puikiai gebančios sukelti imuninį atsaką. 97 proc. paskiepytų suaugusių asmenų reikiamą apsauginių antikūnų titrą įgyja po antros vakcinos dozės, o po trečiosios – 98 proc. Vaikų nuo 6 iki 16 metų grupėje apsauginių antikūnų po antros vakcinos dozės atsiranda 98,5 proc., o 1–6 metų grupėje – 100 proc. skiepytųjų“, – teigia J. Staškūnienė.

Šeimos gydytoja priduria, kad skiepai gali būti neveiksmingi, jei sutrikusi žmogaus imuninė sistema ar yra skirtas imuninę sistemą slopinantis gydymas.

Nėra netinkamo meto skiepytis

Lietuvoje erkinio encefalito atvejai registruojami nuo balandžio iki gruodžio, o didžiausias sergamumas fiksuojamas nuo rugpjūčio iki rugsėjo. Dėl šios priežasties rekomenduojama pasiskiepyti ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo sezonas ir tikimybė užsikrėsti yra mažiausia, tačiau apsisprendus vakcinuotis galima bet kuriuo metų laiku.

„Yra dvi vakcinavimo schemos – įprastinė, kai antroji dozė suleidžiama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios, o trečioji – 9– 12 mėnesių po antrosios, ir pagreitintoji, taikoma prieš pat ar jau prasidėjus erkių aktyvumo sezonui. Imunitetas nuo erkinio encefalito susiformuoja praėjus dviem savaitėms nuo to laiko, kai buvo suleista antroji vakcinos dozė ir trunka trejus metus, praėjus šiam laikotarpiui reikalinga revakcinacija viena sustiprinančiąja doze“, – priduria šeimos gydytoja Jolanta Staškūnienė.

Rūpinkitės savo sveikata ir paskatinkite tai daryti artimuosius – pasiskiepykite nuo erkinio encefalito ir išvenkite ne tik ligos, bet jos keliamos grėsmės gyvybei ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių.