Gydant onklogines ligas svarbiausia atrasti efektyviausią vaistą

Vėžys anksčiau buvo viena baisiausių diagnozių žmogui, bet šiandien jis yra sėkmingai gydomas dėl atrandamų naujų vaistų, technologijų ir tikslingo jų taikymo konkretiems navikams. Vienas iš jų, imunoterapija – naujos kartos gydymo būdas, su kuriuo siejamos didelės mokslininkų ir medikų viltys. Kol kas ji taikoma tik keliems onkologiniams susirgimams – melanomai, plaučių vėžiui ir keletui kitų – gydyti, tačiau ateityje tikimasi jo naudojimą gerokai išplėsti.

Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, imunoterapija domisi vis daugiau onkologinėmis ligomis sergančių pacientų, deja, kol kas šis gydymas tinkamas tik keliems onkologiniams susirgimams gydyti.

„Tik gydytojas gali nuspręsti, koks gydymas – chemoterapija, operacija ar kitas – yra efektyviausias konkrečiu atveju. Vėžio dariniai yra skirtingi savo kilme, sandara, jautrumu vienoms ar kitoms medžiagoms, todėl nėra vieno efektyviausio bendro gydymo būdo, tinkančio visiems atvejams. Daugeliui navikų imunoterapija būtų visiškai neveiksminga – ją taikant žmogus nepasveiktų. Jiems yra taikomi kiti, efektyvūs būdai“, – sako viceministrė K. Garuolienė.

Pasak viceministrės, deja, informacijos apie imunoterapiją sklaida gali turėti ir neigiamų pasekmių – pateikiama kaip pažangiausias gydymas ji gali klaidinti žmones, pakirsti pacientų pasitikėjimą medikais ir jiems taikomu gydymu, iš esmės pabloginti jų būklę bei ligos eigą, netgi pastūmėti savigydos link, taip sumažinant remisijos ar visiško pasveikimo tikimybę.

„Svarbu suprasti, kad imunoterapija yra labai platus terminas, jis apima ir apibūdina labai įvairius vaistus: tiek monokloninius antikūnus, tiek konkrečius receptorius slopinančius vaistus. Imunoterapijos grupei priklauso ir T ląstelių terapija, vakcinos. Šie vaistai taip pat vadinami biologiniais vaistais“, - sako K. Garuolienė.

Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas, gydytojas onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas teigia, kad ir mokslininkai, ir medikai vis geriau pažįsta vėžį, jam gydyti taikomas vis didesnis gydymo priemonių spektras, veikiančių tiksliai ir efektyviai.

„Tam pačiam žmogui skirtingų organų vėžys gali būti gydomas skirtingomis – konkrečiai jam efektyviomis – terapijomis. Tad vėžys jau nebėra mirties nuosprendis – jis vis labiau traktuojamas kaip lėtinė liga, kurią galima valdyti ir su kuria galima ilgai ir kokybiškai gyventi. Tad tikrai negalime išskirti vieno kurio nors būdo kaip paties geriausio – kiekvienam navikui atskirai gydytojas nustato labiausiai tinkamą. Ir jis nebūtinai turi būti inovatyvus – anksčiau atrasti konkrečiu atveju gali būti daug efektyvesni. Imunoterapija skiriama onkologinių ligų gydymui plačiai, bet tikrai ne visoms onkologinėms ligoms ir ne visais atvejais“, – sako gydytojas onkologas chemoterapeutas A. Česas.

Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. Rasa Jančiauskienė teigia, kad imunoterapija Lietuvoje nėra naujiena, ji šiuo metu sėkmingai taikoma ne vienam pacientui.

„Tai gana brangus gydymas, tačiau jei gydytojas nustato, kad, atsižvelgiant į visas indikacijas ir kontraindikacijas, būtent jis yra pacientui efektyviausias, valstybė šį gydymą kompensuoja. Šiuo metu tiriama, kokius dar navikus galima gydyti sužadinant paties paciento imuninės sistemos reakcijas, tad tikėtina, kad imunoterapija onkologijoje bus taikoma vis plačiau. Tačiau tai nereiškia, kad ji tiks visiems pacientams be išimties. Kai kurie navikai yra įvardijami kaip imunologiškai „karšti“, tarkim, melanoma, plaučių vėžys. Tokiais navikais sergantiesiems imunoterapija gali būti veiksminga. Tuo tarpu imunologiškai „šaltiems“ navikams imunoterapija neveiks“, – teigia R. Jančiauskienė.

Lietuvoje kompensuojama daugiau nei 20 biologinių naujos kartos vaistų įvairioms ir onkologinėms, ir hematologinėms ligoms gydyti. Šiais preparatais gydomas plaučių, krūties, skrandžio, storosios, gaubtinės arba tiesiosios žarnos, kiaušidžių, galvos ir kaklo navikai, įvairios kraujo vėžio formos (Hodžkino ir ne Hodžkino limfoma, kiti) ir daug kitų. Pavyzdžiui, pernai imunoterapija įvairioms piktybinėms ligoms gydyti buvo taikoma beveik 12 tūkst. pacientų.

Viceministrės K. Garuolienės teigimu, viena svarbiausių Lietuvos sveikatos sistemos tikslų – užtikrinti, kad efektyvūs vaistai pacientams būtų prieinami ir kompensuojami. Lietuvoje jau daug metų yra taikomas sveikatos technologijų vertinimas, jį atlikus iš visuomenės (taip pat ir pacientų organizacijų) bei institucijų atstovų suburtoje komisijoje yra priimamas sprendimas, kuriuos vaistus kompensuoti ir kuriuos – ne. Taigi SAM mano, kad pacientams turi būti prieinami vaistai, kurie yra patys efektyviausi ir sukuria daugiausia naudos palyginus su jau dabar kompensuojamu gydymu.

Paminėtina, kad imunologiniai vaistai yra vartojami ne tik onkologinėms, bet ir kitoms, pavyzdžiui, autoimuninėms, ligoms gydyti. Šie preparatai jau daug metų yra kompensuojami, pacientai juos vartoja.