Gurmaniškas literatūrinis furšetas Smėlynės bibliotekoje

Minint pasaulinę poezijos bei tarptautinę kvepalų dieną, į Smėlynės biblioteką rinkosi knygų ir kvapų gurmanai. Čia su panevėžiečiais susitiko ir tikrą gurmaniškų pojūčių puotą surengė trys charizmatiškos viešnios: rašytoja Jūratė Norvaišienė, leidėja Lina Gudinienė bei parfumerijos ekspertė Edita Vigelytė.

Renginio pradžioje duoklė buvo atiduota poezijai. Pirmąkart viešai savo kūryba pasidalino Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleivis Rytautas Burba. O gera bibliotekos bičiulė, poetė Liucija Samkuvienė padovanojo susirinkusiems savo kūrybos istoriją iš vienos raidės.

Tuomet su knygos „Vienos raidės istorijos“ subtilybėmis supažindino autorė Jūratė Norvaišienė. Dar prieš 8 metus ji nebuvo parašiusi nei sakinio. O dabar Jūratė trijų knygų (iš jų dvi poezijos) autorė. Paradoksalu, jog „vienintelis dalykas už kurį mokykloje turėjau 4“ – buvo lietuvių kalba, teigė pardavimų vadove bendrovėje „Pieno žvaigždės“ dirbanti moteris.

„Per karantiną keletu vienos raidės istorijų pasidalinau Facebook socialiniame tinkle ir sulaukiau iššūkiu tapusio savo draugės, leidėjos pasiūlymo: pamėginti parašyti istorijas su visomis lietuviškoje abėcėlėje esančiomis raidėmis“, – knygos gimimo aplinkybėmis pasidalino viešnia.

27-i knygos pasakojimai parašyti unikaliu būdu – kiekvienas jų sudarytas iš žodžių, prasidedančių ta pačia abėcėlės raide. Ar galite įsivaizduoti, kaip tai kūrybiška ir sudėtinga, kokia turtinga yra lietuvių kalba?! Toks išskirtinumas neliko nepastebėtas: knyga įtraukta į Lietuvos rekordų knygą už daugiausia istorijų, papasakotų vartojant žodžius, prasidedančius ta pačia raide.

Pasak autorės, kiekvieną tekstą sudaro maždaug 150 žodžių, nors vienos raidės pasirodė esančios „dosnesnės“ (a, p, s), kitos „šykštesnės“ (u, ū, ų bei e, ė, ę sudėtos į vieną istoriją). Sunkiausia, rašant knygą, buvo tai, kad teko apsieiti be mums įprastų jungtukų – o, bet, tačiau, ir. Tačiau su užduotimi susidorojo puikiai. Tuo bei lietuvių kalbos grožiu, vaizdingumu ir galimybėmis netruko įsitikinti ir susirinkusieji, klausydamiesi autorės skaitomų istorijų. Vakaro metu skambėjo iš a, p, s raidžių sukurti nuotaikingi, šmaikštūs su lengva ironija parašyti tekstai, puikūs gyvenimiškos kasdienybės atspindžiai. Susirinkusius J. Norvaišienė pradžiugino ir keletu savo poezijos posmų.

Leidyklos „Skanios knygos“ įkūrėja Lina Gudinienė papasakojo apie savo veiklą: „mes esame kitokia nestandartinė nišinė leidykla. Mano tikslas – leisti tokius leidinius, kurie padeda rasti save, kelti klausimus ir surasti atsakymus. Aš pati skaitau visus rankraščius, bent pirmuosius 100 puslapių. Jei iki tol neužkabina, nesuprantu, netikiu – vadinasi šio kūrinio neleisiu. O pats leidyklos pavadinimas „Skanios knygos“ kilo impulsyviai: mano mintis buvo, jog „skanios“ knygos yra tokios, kurias, tik paėmus į rankas, nesinori paleisti, suvalgome per parą“, – teigė L. Gudinienė.

Pasakodama apie knygos „Vienos raidės istorijos“ leidybą, Lina užsiminė ir apie tai, kaip po visą Lietuvą ieškojo menininko, sugebėsiančio pasiūlyti linksmas, spalvingas, papildančias tekstus iliustracijas. „Netikėtai suradome kraštietę, bendravardę Liną Videckienę, kuri bemat pajuto istorijų esmę, puikiai pagavo nuotaiką“, – sėkmingu bendradarbiavimu džiaugėsi leidėja.

Vakaro desertu tapo išskirtinių aromatų degustacija su parfumerijos verslo ir dėvėjimo kultūros žinove, konceptualios aromatų ekspozicijos „Scent Syndicate“ įkūrėja, lietuvių autorių (Aisčio Mickevičiaus, Rūtos Degutytės) meninės parfumerijos prekės ženklų prodiusere, edukatore Edita Vigelyte.

Viešnia teigė, jog knygoje „Vienos raidės istorijos“ kvapų yra labai daug, tad J. Norvaišienę galima drąsiai vadinti aromatų poete: „jazminais jaunaty, karšta kava, tvankiu traukiniu, mandarinine mėnesiena, pamiškės pakalnutėmis pilkoje prietemoje, švelniomis šaltmėtėmis, ožkiaganio odekolonu ir dar daugybe spalvų ir atspalvių kvepianti knyga“, – išryškino sąsajas tarp raidėmis užrašytų ir kvapiųjų molekulių pagalba sukonstruotų kūrinių E. Vigelytė.

Renginio dalyviai turėjo unikalią galimybę daugiau sužinoti apie kvepalų garderobo formavimą, parfumerijos dėvėjimo kultūrą, meninę parfumeriją.

Susitikimo metu akis džiugino nuotaikingos knygos iliustracijos, uoslę – tarsi meno kūriniai išraiškingi kvepalų aromatai, ausis – originalūs ir kvepiantys tekstai. Tad, smalsiausiems Panevėžio skaitytojoms, išskirtinių aromatų bei potyrių medžiotojams, biblioteka padovanojo išties neprilygstamą vakarą.