Grybus supainioti nesudėtinga

Ar jau buvote šią vasarą grybauti? Grybavimas daugeliui ne tik padeda prasimaitinti, bet ir suteikia didelį malonumą, padeda atsipalaiduoti ir pailsėti. Kad visa tai patirtumėte, svarbu mokėti pažinti valgomuosius grybus.

Vertinga tai ar ne – spręskite patys

Lietuvoje auga apie 400 rūšių valgomų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių, kiti jų, anot dietologės Antaninos Vainūnienės, menkaverčiai. Grybų vertė priklauso nuo jų cheminės sudėties ir atitinkamų elementų santykio.

Sudėčiai reikšmės turi augimvietė: grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl nepatartina grybauti priemiesčiuose, pramonės rajonuose, pakelėse, miestų parkuose ir skveruose. Svarbu ir vietovės klimatas, metų laikas bei kiti veiksniai.

Grybuose yra 84–95 proc. vandens ir apie 4–6 proc. blogai ar visai neįsisavinamų medžiagų, pavyzdžiui, chitino. Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuvims.

Dėl grybų naudos, pasak dietologės, specialistų nuomonės iki šiol labai skirtingos. Kai kurie teigia, kad grybai nėra pats geriausias maistas, nes sunkiai virškinami: juos apdorojant organizmui tenka sueikvoti daug energijos. Kiti sako, kad grybuose esama puikių maistinių medžiagų, tad paįvairinti jais valgiaraštį išties verta.

Dar kiti dėl grybų cheminės sudėties ir baltymų kiekio prilygina juos mėsai. Reikalingi jums grybai ar ne, įsiklausę į savo organizmą spręskite patys, o pasivaikščioti po mišką neprošal kiekvienam – tai labai sveika.

Tiems, kurie labai mėgsta grybus, valgant juos nereikėtų pamesti saiko. Tai neturėtų būti patiekalas, valgomas tris kartus per dieną, o ypač vėlai vakare. Vertėtų grybus ruošti kuo sveikiau, t. y. nepersistengti gardinant riebalais. Grybų ir riebalų duetas virškinimo sistemai bei kepenims – sunkus iššūkis.

Kitas ne ką mažiau pavojingas derinys – grybai ir alkoholis. Dažnas mano, kad išlenkdamas taurelę stipresnio gėrimo apsisaugos nuo apsinuodijimo, palengvins virškinimą. Dietologė perspėja, kad alkoholis tik dar labiau apsunkina kepenų veiklą.

Grybais nepiktnaudžiaukite, jei sergate lėtinėmis virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ligomis ar vargina sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

Pažinti grybus būtina

Kai vasara lietinga, grybų reikia ieškoti ten, kur mažiau drėgmės: ant sausų, saulėtų kalvų, miško proskynose, atokiau nuo medžių kamienų. Ir priešingai: kai vasara karšta ir sausa, grybai auga medžių pavėsyje, po eglių šakomis, tankioje žolėje – ten, kur išsilaiko drėgmė.

Pradėti grybauti reikėtų kiek įmanoma anksčiau, geriausia – dar prieš patekant saulei. Tuomet ne tik grybai būna kietesni ir tvirtesni, bet ir tiesioginių saulės spindulių nebuvimas leis geriau pastebėti grybus.

Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie yra vertingesni. Maistingų medžiagų daugiausia kepurėlėje, kote jų gerokai mažiau.

Pavojingi, liaudiškai tariant, sukriošę grybai, t. y. tie, kuriuose jau prasidėjęs baltymų irimas. Pavyzdžiui, baravykų guote net apie 50 skirtingų vabzdžių sudeda kiaušinius, iš kurių per kelias valandas išsivysto lervos, paversdamos grybą judančia mase.

Anot dietologės, užtenka vieno netinkamo grybo puode, kad apsinuodytumėte. Tad jeigu nepažįstate, geriau ir neimkite. Rinkite tik gerai pažįstamus grybus. Jie greitai kirmija, todėl parvykus iš miško jokiu būdu negalima grybų palikti kitai dienai. Surinktus grybus reikia kuo greičiau tinkamai paruošti: švariai nuvalyti, termiškai apdoroti.

Apsinuodyti galima sukirmijusiais ar stipriai pakąstais šalnų grybais. Tokiuose, irstant baltymams, riebalams, susidaro nuodingųjų medžiagų, panašių į esančias sugedusioje mėsoje, žuvyje ar svieste. Būtent baravykuose ir raudonviršiuose yra daug baltymų, todėl jie, pastovėję šiltoje vietoje, kaip ir mėsa greitai sugenda.

Į ligoninę – su grybais

Labai nuodingi žalsvoji ir smailiakepurė musmirės, nuodingasis nuosėdis, eglinė kūgiabudė, aršioji ir nuodingoji tauriabudės, rausvėjančioji plaušabudė bei kt. Bent vienas toks grybas, pakliuvęs į puodą, gali sukelti ne tik laikinų sveikatos sutrikimų, bet ir pavojų gyvybei.

Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju: smailiakepurė musmirė supainiojama su pievagrybiais, žalsvoji – su ūmėdėmis ar žaliuokėmis.

Grybo nuodingumas priklauso ne tik nuo augimvietės, bet ir grybo amžiaus bei dydžio. Paprastai apsinuodijus grybais blogai pasijuntama per vėlai, po kelių ar net keliolikos valandų, o kartais net po 2 parų, kai nuodai jau būna patekę į kraują, pakenkę kepenų ir smegenų veiklai. Apsinuodijus nuodingaisiais grybais, simptomai esti labai įvairūs: pykinimas ir vėmimas, smarkus vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai, mieguistumas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ašarojimas, gausus prakaitavimas, haliucinacijos, pakitęs pulsas, kvėpavimas, sąmonės praradimas, traukuliai. Kuo vėliau žmogus sunegaluoja, tuo didesnis pavojus kyla jo sveikatai.

Dietologė perspėja, jog labiausiai žmonės klysta manydami, kad negalavimas praeis savaime. Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę. Vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, pravartu kartu turėti ir grybus, kuriais, kaip manoma, buvo apsinuodyta.

Naudingi patarimai:

- Jeigu tikrai nepažįstate grybo, jo neimkite, nerizikuokite savo, artimųjų bei draugų sveikata. Geriausia grybauti vadovaujantis principu „neaiškūs grybai turi likti miške“. Rinkite nesukirmijusius ir nepasenusius grybus.

- Negrybaukite pakelėse, paplentėse, šalia geležinkelio, nes čia augantys grybai sukaupia daugiau teršalų nei augantys miške.

- Išrovę grybą, švariai nuvalykite žemėtą koto dalį, kad nesupurvintų kitų surinktų grybų, nes humusingoje žemėje gali būti botulizmą sukeliančių bakterijų.

- Vaikų surinktus grybus būtina peržiūrėti, patikrinti, kad nepakliūtų nevalgomas ar net nuodingas grybas.

- Virkite ir kepkite ant silpnos ugnies, uždaruose, emaliuotuose induose ne ilgiau nei 20–30 min. Ilgiau kepant grybai sukietėja, tampa sunkiau virškinami, blogiau įsisavinami, sumažėja jų maistinė vertė.

- Paruoštus grybų patiekalus suvartokite tą pačią dieną.