Grybų paslaptys: gamtos lobiai literatūroje ir dailėje

Gegužės 28 d. 17 val. 30 min. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka kviečia į pažintį su nuostabiu grybų pasauliu. Didžiojoje skaitykloje bus atidaryta Konstantino Prošinskio pieštų grybų paroda „Konstantino Prošinskio fenomenas: grybų piešiniai“ iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių fondo. K. Prošinskio fenomeną bei „Didžiąją Lietuvos grybų knygą“ pristatys vienas žinomiausių Lietuvoje mikologų dr. Jonas Kasparavičius.

Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas J. Kasparavičius – aistringas savo srities specialistas. Grybų karalystės tyrimai ir mikologo darbas užima visą jo gyvenimą, tačiau žinomiausio mikologo titulo J. Kasparavičius nenori prisiimti: anot jo, kai Lietuvoje tėra saujelė mikologų, bepigu būti žinomiausiu…

Pasak specialisto, knygų apie grybus pertekliumi pasigirti negalime, juo labiau tokiomis, kuriose rašoma apie būtent Lietuvoje augančius grybus. Naudodami užsieninius atlasus grybautojai „randa“ ir tai, kas neauga, o ir negali augti Lietuvoje…

Nei augalai, nei gyvūnai

Grybų pasaulis – paslaptinga, atskira gyvosios gamtos karalystė, jie nepriskiriami nei augalams, nei gyvūnams, tačiau dar iki XX a. vidurio Lietuvoje grybus nagrinėjo botanikai, ne mikologai. Grybai užima tarpinę padėtį tarp augalų ir gyvūnų: primena augalus, tačiau neturi nei šakų, nei lapų, be to, nežydi, jie apibūdinami gyvūnams būdingomis savybėmis – girdėti, pasislėpti… Lietuvių kalboje grybai siejami ir su žmonių ypatybėmis – vaisiakūnio dalys vadinamos taip, kaip mūsų kūno ar aprangos dalys.

Nepakeičiami ekosistemų veikėjai grybai skaido organines medžiagas, palaiko dirvožemio gyvybingumą, sudaro simbiozę su medžiais ir gydo žmones – iš jų gaunami vaistai, antibiotikai, o kai kurios rūšys atveria naujas perspektyvas neurologijoje ir ekologijoje. Grybai tyliai, bet gyvybiškai svarbiai dalyvauja gamtos cikluose – tai ne tik organizmai, bet ir gyvybės pusiausvyros simboliai. Todėl pažinti grybus – tai giliau suprasti pasaulį, kuriame gyvename.

Vargu ar kas ginčysis, kad grybai, grybavimas – tai lietuvių nacionalinės tapatybės dalis. Vis dėlto grybų tyrinėjimų nėra daug. Kaip ir piešinių, nes grybai dažniausiai likdavo augalų ir gyvūnų šešėlyje. Šiame kontekste Konstantino Prošinskio grybų piešiniai yra fenomenalūs.

Grįžimas po aštuonių dešimtmečių

Konstantinas Prošinskis (Konstanty Prószyński, 1859–1936) – pedagogas, botanikas, kolekcininkas, Vilniaus krašto augalų ir grybų tyrinėtojas mėgėjas. Jis nupiešė apie 600 mokomųjų paveikslų Stepono Batoro universiteto Augalų sistematikos katedrai ir apie 4 000 grybų piešinių savo grybų albumui. Parodoje Šiauliuose pristatoma tik dalis piešinių skenuotų vaizdų.

Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus vedėja Inga Berulienė, atsitiktinai aptikusi neįtikėtino grožio grybų piešinius, išsiaiškino, kad iki tol šiais eksponatais niekas iš esmės nesidomėjo. Sunku patikėti, bet K. Prošinskio grybų piešiniai daugiau nei 80 metų pragulėjo Vrublevskių bibliotekos fonduose beveik nepaliesti – nežinomi plačiajai visuomenei, beveik netyrinėti mokslininkų. Galbūt todėl, kad šis fondas dar nesutvarkytas ir elektroniniame kataloge neprieinamas.

Pirmasis viešas piešinių pristatymas įvyko 2024 metų rudenį, kai Vilniaus universiteto botanikos sode buvo surengta paroda „K. Prošinskio fenomenas“. Šiauliečiai – antrieji, turintys galimybę pamatyti piešinius.

Tarp meno ir mokslo

Parodos kuratorė I. Berulienė pasakojo, kad parengti ekspoziciją buvo tikras iššūkis – reikėjo ne tik menotyrininkų, bet ir mikologų žinių. Tą darbą pasiryžo atlikti mikologas dr. Jonas Kasparavičius. Jis keletą mėnesių savo laisvu laiku nuo pagrindinių darbų Vrublevskių bibliotekos skaitykloje kruopščiai peržiūrėjo visą fondą. Tai tapo neįkainojamu indėliu į Lietuvos mikologijos istorijos pažinimą bei papildė paties K. Prošinskio, kaip vieno pirmųjų grybų tyrinėtojo, biografiją.

Šis istorinis paveldas, turintis vertę ir reikšmę, pranokstančią atskirų valstybių ribas, yra svarbus tiek meniniu, tiek moksliniu požiūriu. Jame atsispindi to laikotarpio mikologijos mokslo lygis, vyraujančios meninės kryptys, taip pat autoriaus žinios ir gebėjimai. Piešiniai atskleidžia autoriaus realistinį, neretai ir romantišką požiūrį į grybus. Nors grybų sandaros detalės ir spalvos atkurtos itin tiksliai, jos kartais įgauna šiek tiek stilizuotą ar net romantišką pobūdį. Akivaizdu, kad grybų piešimas buvo K. Prošinskio didžioji gyvenimo aistra.

Metraštis be datų

Dėl finansinių priežasčių grybų piešinių albumas taip ir neišvydo dienos šviesos. Mes niekada nesužinosime, kaip būtų atrodęs K. Prošinskio grybų albumas, kurie piešiniai būtų į jį patekę, o kurie – ne. Vis dėlto jie visi yra kelių dešimtmečių tyrinėjimų ir kūrybinių ieškojimų metraštis be datų, kuriame atsispindi ir pasiekimai, ir klaidos.

Paroda sudomins tiek meno ir mokslo istorijos entuziastus, tiek gamtos mylėtojus. Tai išskirtinė proga išvysti originalų autoriaus žvilgsnį į grybus – kartais šiek tiek idealizuotą, bet dažniausiai itin tikrovišką. Parodos lankytojai taip pat galės pamatyti, kaip kito K. Prošinskio meninis stilius – nuo tradicinės raiškos, būdingos gal XIX a. pabaigai, iki šiuolaikiškai tikroviško vaizdavimo.

Paroda „Konstantino Prošinskio fenomenas: grybų piešiniai“ Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje veiks iki birželio 23 dienos. Tai Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamo projekto „Gamtadieniai: kultūros dialogai mieste“ dalis.