Gripas nesustabdo: epidemijos metu 25 proc. žmonių ėjo į darbą sirgdami

Gripas ir peršalimo ligos šiais metais masiškai guldė Lietuvos gyventojus. Prie to prisidėjo ne tik pavojingos virusų formos, bet ir mūsų šalies žmonių elgsena susirgus. Lietuvoje vis dar populiaru sergant lankytis masinio susibūrimo vietose ir būti kolektyve – eiti į darbą ar dalyvauti paskaitose. Vasario pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų nesilaiko medikų rekomenduojamo režimo, o sirgdami eina į darbą ir lanko mokslo įstaigas. Tyrimo duomenimis, penktadalis žmonių susirgę dirba namuose.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu šio mėnesio pradžioje „Spinter tyrimų“ atlikta darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa.

„Naujausia statistika rodo, kad neatsakingas elgesys susirgus vis dar populiarus Lietuvoje, žmonės sloguodami, kosėdami ir netgi pakilus temperatūrai eina į darbą, lanko paskaitas, važinėja viešuoju transportu. Tokiu elgesiu jie kenkia ne tik savo sveikatai, bet ir platina ligą kitiems. Gripo virusas dažniausiai plinta čiaudint ir kosint: jo dalelės pasklinda aplinkos ore, nusėda ant įvairių paviršių, o į kito žmogaus organizmą patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Virusu, esant šalia sergančio žmogaus, užsikrėsti išties paprasta“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų vadovas Gytis Matiukas.

Tyrimo parodė, kad sirgdami – jausdami peršalimo simptomus ar užsikrėtę gripu – į darbą ar studijas šią žiemą daugiausiai skubėjo 18–35 metų miestiečiai, kurie gauna didesnes nei 700 eurų pajamas per mėnesį. Pastebėtina, kad dažniausiai savo sveikata rizikavo vidutinio ir aukščiausio lygio vadovai.

„Ši statistika iliustruoja vadovaujančias pareigas užimančių žmonių netinkamą elgseną susirgus. Jie turėtų elgtis kur kas atsakingiau. Dažniausiai vadovo pavyzdys ir jo elgesys sukuria taisykles ir kolektyve. Darbuotojai paprastai elgiasi taip, kaip jų darbdaviai, todėl rizika susirgti tokiose įmonėse stipriai išauga. Vadovo apsisprendimą eiti į darbą sergant galima suprasti kaip lojalumą įmonei, ištikimybę profesinei veiklai, tačiau toks elgesys kur kas aiškiau išreiškia vadovo neatsakingumą dėl savo paties, šeimos narių ir kolegų sveikatos“, – tvirtino draudikas.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ eksperto, šeimoje gyvenantys žmonės sirgdami elgiasi atsakingiau. Beveik dvigubai daugiau viengungių nei sukūrusių šeimas žmonių pasiligoję eina į darbą ir tęsia mokslus.

G.Matiukas atkreipė dėmesį, kad medikų rekomendacijų laikosi ir namuose gydosi 38 proc. Lietuvos žmonių. „Šis procentas išties nėra toks, koks turėtų būti atsakingoje visuomenėje. Namuose dažniausiai gydosi smulkieji verslininkai, specialistai ir tarnautojai, kurių mėnesio pajamos neviršija 500 eurų. Tai – brandesni žmonės, kurių amžius – 46–55 metai. Įdomu pastebėti, kad vyrai dažniau nei moterys susirgę gydosi namuose“, – atskleidė draudimo bendrovės ekspertas.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkst. įvairiose mūsų šalies vietose gyvenančių žmonių.