Gretos Thunberg kalba – vieni palaiko, kiti peikia, o kaip reaguoja valstybių vadovai? (vaizdo įrašas)

Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai milijonai jaunų žmonių visame pasaulyje prisijungė prie protestų, kuriais raginama imtis skubių veiksmų kovojant su klimato kaita, pasaulio lyderiai susirinkto kasmetinėje Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje siekdami rasti naujų būdų pažabojant anglies emisijas.

Čia jaunoji klimato aktyvistė Greta Thunberg griežtai sukritikavo pasaulio lyderius dėl jų „išdavystės“ jaunų žmonių atžvilgiu kalbant apie klimato krizę.

Įsiučio pilnoje kalboje pirmadienį, jaunutė mergina iš Švedijos kreipėsi į vyriausybes žodžiais, kad „jūs nesate pakankamai subrendę pasakyti, kaip viskas yra iš tiesų. Jūs mus nuviliate. Tačiau jauni žmonės jau ima suprasti jūsų išdavystę“.

Emocinga kalba išsakyta Jungtinių Tautų viršūnių susitikimo metu, po to kai jiems nepavyko priimti ambicingų įsipareigojimų siekiant kovoti su pavojingu globaliu šiltėjimu.

Visgi, pati Thunberg spėjo, kad susitikimo metu viršūnės nesugebės sukurti naujų planų, kurie padėtų žymiai sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas, kas anot mokslininkų yra būtina siekiant išvengti katastrofinės klimato griūties, rašo theguardian.com.

„Visų ateities kartų akys yra nukreiptos į jus. Ir jeigu jūs nuspręsite mus nuvilti – mes jums to niekad neatleisime. Mes neleisime jums lengvai nuo to pasprukti. Būtent čia ir šiuo metu mes brėžiame liniją“, – akivaizdžiai susijaudinusi sakė Thunberg.

Viršūnių susitikimo metu sulaukta apie 60 nacionalinių atstovų kalbų, tačiau tapo akivaizdu, kad Thunberg prognozė buvo pranašiška.

Valstybių vadovai svaidėsi tuščiais žodžiais?

Indija

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi delegatams sakė, kad „laikas kalboms baigėsi“ ir kartu pristatė planą atsinaujinančios energijos stiprinimui, visgi, nepaskelbė apie jokius planus atsisakyti anglies, kas yra pagrindinis siekis, kurį nustatė António Guterres, šį susitikimą sušaukęs JT generalinis sekretorius.

Vokietija

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, paskelbė, kad jos valstybė anglies kasybos atsisakys, tačiau tai bus įgyvendinta tik iki 2038 metų, kas yra pernelyg ilgas laikotarpis, nuvylęs aplinkosaugos gynėjus.

Kinija

Kinija apskritai atsisakė įgyvendinti bet kokias naujas priemones, kovojant su klimato krize. Tiesiog.

Prancūzija

Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron kreipėsi į Europos Sąjungą, kad būtų padidinti sąjungos emisijų apribojimai ir paskelbė, kad Prancūzija nesudarinės jokių prekybos susitarimų su valstybėmis, kurios nebus pasirašiusios Paryžiaus klimato susitarimo.

„Mes negalime leisti savo jaunimui streikuoti kiekvieną penktadienį, nesiimdami jokių veiksmų,“ – sakė Macron omenyje turėdamas kiekvieną penktadienį vykstančius globalius klimato streikus.

Nepaisant Guterres pastangų, viršūnių susitikimą užgožti sugebėjo jame nedalyvavę asmenys, tarp kurių pastebimiausi buvo JAV ir Brazilijos prezidentų atstovai, kurie, anot pranešimų, nebuvo pakviesti pristatymams, dėl nepakankamų veiksmų kovojant su klimato kaita.

Donald Trump pirmadienį trumpai apsilankė klimato susitikime, kad išklausytų Modi kalbą, o po to dalyvavo susitikime, kurį jis sušaukė religinių laisvių klausimui.

Atvykus į JT prezidento Trump keliai susikirto su Thunberg, kuri į jį žvelgė piktu ir smerkiančiu žvilgsniu.

Susitikimo tikslas

Šis viršūnių susitikimas buvo skirtas paspartinti valstybių planus bei ambicijas kovoti su klimato kaita, o tai paskatino vis garsesni ir būtinųjų priemonių reikalaujantys mokslininkų perspėjimai.

Nauja Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbta analizė nustatė, kad įsipareigojimai, sumažinti planetą šildančias dujas, turi mažiausiai patrigubėti ir turi padidėti iki penkių kartų, jei pasaulis toliau nori pasiekti planus, kurie buvo nustatyti 2015 metų Paryžiaus susitarime, numačiusiame palaikyti temperatūros kilimą bent ties 2°C riba virš priešindustrinio lygmens.

Perspėjimai nė motais?

Dabartinėmis tendencijomis, iki šio amžiaus pabaigos pasaulis sušils 3,4°C, perspėjo JT, o tokia situacija sustiprintų pragaištingas karščio bangas, potvynius, sausras ir socialinius neramumus. Dauguma koralinių rifų ir kitų rūšių susidurtų su išnykimu.

„Esama didelio disonanso tarp to, ką kiekvienas lyderis sako Gretai, kad „mes tave girdime“ ir tų įsipareigojimų, kuriuos jie deda ant stalo,“ – sakė Isabel Cavelierm buvusi klimato derybininkė iš Kolumbijos, kuri šiuo metu yra „Mission 2020“ klimato grupės vyresnioji patarėja.

Isabel Cavelierm teigė, jog Kinija nepasakė absoliučiai nieko naujo, Indija paminėjo įsipareigojimus, kuriuos ji patvirtino dar praeityje, JAV, Kanada ir Australija čia net nedalyvauja. Mes matome vyriausybes, kurios pasirodo tuščiomis rankomis. Atrodo, kad didžiosios teršėjos sulaiko visus reikalus.

Buvo ir progreso ženklų

Beveik 90 didelių kompanijų grupė pasižadėjo iki 2050 metų pasiekti nulines emisijas, o būrys valstybių paskelbė palaipsniui atsisakysiančios anglies naudojimo.

Visgi, tapo akivaizdu, kad didžiausios ir veržliausios ambicijos kyla iš besivystančių valstybių, o ne iš didžiųjų pasaulio teršėjų.

Prezidentas Trump pažadėjo, kad JAV pasitrauks iš Paryžiaus susitarimo, tuo tarpu kitos didžiosios valstybės atsargiai vertina tolesnius įsipareigojimus, kurie būtų numatyti kitais metais Glazge vyksiančiose JT klimato diskusijose.

Didžiųjų valstybių vadovų reakcija nulinė

Thunberg kalba buvo „labai emocinga ir besiremianti mokslu“, sakė Alden Meyer, „Union of Concerned Scientists“ strategijos direktorius.

„Jei būčiau vienas iš pasaulio lyderių, tuomet tokią akimirką jausčiausi labai nepatogiai. Visgi, iš didžiųjų, G20 valstybių, lyderių nematėme jokios reakcijos. Sunku būtų teigti, kad susitikimas lėmė pokyti emisijų kreivėje“, savo nuomonę išsakė A. Meyer.

„Kitos valstybės privalo sekti mūsų pavyzdžiu,“ – sakė Hilda Heine, Maršalo salų, įsikūrusių ant Ramiojo vandenyno koralinio atolo ir labai pažeidžiamų kylančiam jūros lygiui, prezidentė.

Anot Heine, nesugebėjimas to padaryti būtų pati didžiausia kada nors įvykusi žmonijos nesėkmė. Šis susitikimas turi tapti ta akimirka, kuomet pasirenkamas išlikimas virš savanaudiškumo.

Klimatui atsuka nugaras

Susitikime dalyvavę delegatai perspėjo, kad tarptautinės pastangos užkirsti kelią globaliam šiltėjimui buvo užgožtos nacionalizmo bangos.

„Jei pažvelgsite į JAV ir Braziliją, tai matysite populistų politikų rezultatą, kuomet jie atsuka nugaras klimatui,“ – sakė Cavelier.

Thunberg, kuri į JAV atvyko praėjusį mėnesį, jau tiesiogiai kreipėsi į šalies Kongresą ir lyderius Jungtinėse Tautose, o taip pat prisijungė ir prie praėjusią savaitę vykusių didžiausių istorijoje protestų dėl klimato kaitos.

Skundai iš valstybių, tarp kurių Argentina, Maršalo salos, Prancūzija, Vokietija ir JAV, teigia, kad valstybių nesugebėjimas tvarkytis su klimato kaita pažeidžia tarptautinę konvenciją.

„Kiekvieno iš mūsų teisės yra pažeidžiamos, o mūsų ateitys – naikinamos,“ – sakė 15 metų Alexandria Villaseñor iš Niujorko, kuri kiekvieną penktadienį dalyvaudavo protestuose prie JT būstinės.

Thunberg sakė, kad pasaulio lyderiai ignoruodami klimato griūtį kelia pavojų vaikams. Ji tvirtai išrėžė, kad „mums to jau gana.“

O kiekvienam iš mūsų?

Gismeteo.lt