Greta poligono gyvenantys žmonės: reikia mąstyti ne tik apie save

Lietuvos kariuomenės pajėgumai kasmet didėja, į Lietuvą atvyksta vis daugiau NATO sąjungininkų. Nuo Nepriklausomybės pradžios Lietuvoje buvo atidaryti vos trys nauji kariniai miesteliai ir visi – 2024 m. Tiesa, trys nauji kariniai miesteliai neišsprendžia vietos trūkumo problemų, stinga ne tik karinių miestelių, bet ir vietų treniruotis – poligonų. Kiekvieną kartą bandant spręsti šią problemą, viešumoje pasigirsta pasipiktinimo banga: kodėl negalite steigti karinių dalinių bet kur kitur, tik ne mūsų regione? Tokius klausimus prieš kelis metus kėlė ir Pajūrio miestelio Šilalės r. gyventojai, kurie dabar džiaugiasi tvirtu vietos bendruomenės ir karių ryšiu.

Pajūrio seniūnijos seniūnė Roma Veščiūnienė akcentuoja išaugusią gyvenimo kokybę ir atsiradusias galimybes: „Padaugėjo darbo vietų, visi pajūriškiai, kurie norėjo ir atitiko reikalavimus, buvo įdarbinti. Buvo sutvarkyta aplinka, organizuojamos talkos, o kur dar bendri sporto ir kultūros renginiai“.

Jai pritarė ir visą gyvenimą Pajūrio miestelyje praleidusi bei karinio miestelio valgykloje dirbanti Laima.

„Kariškiai nėra pikti, kaip kartais yra sakoma, labai daug jaunimo, mums tik gyvenimą pagyvina“, – apie Pajūrio kariniame miestelyje tarnaujančius Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono karius kalbėjo valgyklos darbuotoja dirbanti Laima.

Kalbai pasisukus apie numatomus steigti Tauragės ir Šilalės poligonus, moterys pritarė, kad, nors yra nepatenkintų, nauda visuomenei atsveria skaudžius asmeninius praradimus.

Pajūrio karinio miestelio valgyklos vedėja Jurgita sakė: „Numatomi statyti poligonai būtų visai šalia manęs. Vyro sesuo gyvena kaip tik poligono teritorijoje. Kaip jie reaguoja? Kažkur juk turi tas karys treniruotis“.

Gyventojų nuogąstavimais dėl poligonų dalijosi ir Pajūryje esančio restoranėlio savininkė: „Aš kartais žmonių nesuprantu, jų lūkesčių ir šiaip bendro mąstymo. Ką jie čia galvoja, kad tankai nuolat važiuos, šaudys išvien?“ – klausė moteris.

60 metų Pajūrio miestelyje praleidęs Liucijus taip pat nesupranta, kodėl gyventojai skundžiasi dėl steigiamų poligonų: „Taigi danguje nesitreniruos (šypsosi). Kaip ruošti sportininką bėgiką, jeigu neturi stadiono? Sportininkui turi būti stadionas, žvejui turi būti jūra, o kariškiui turi būti poligonas“.

Į devintą dešimtį įkopęs Liucijus dirbo technikos mokyklos, kuri buvo nugriauta, direktoriumi, o jos vietoje šiais metais atidarytas naujas Pajūrio karinis miestelis.

Nors iš pradžių kamavo nostalgija dėl griaunamų jaunystės laikus menančių pastatų, dabar pajūriškis nesigraužia: „Kai pamatai naujų pastatų grožį, energingus vaikinukus prabėgančius… Atgimęs mūsų miestelis, judesio daugiau“.

Paklaustas, kodėl visgi kai kurie žmonės piktinasi dėl Šilalės ir Tauragės poligonų, vyras aiškino: „Žinot, aš per savo ilgą gyvenimą pastebėjau tokią tendenciją. Ypač tarp tų žmonių, kurie viskuo nepatenkinti. Jie sakydami, kad kažko nereikia, kad šitas dalykas yra nereikalingas, paprasčiausiai nori būti pastebėti, parodyti kitiems kokie jie galvoti, gudrūs yra“.

Vyras stebisi ir kai kurių kraštiečių savanaudiškumu: „Aš esu realistas. Jeigu netgi reikėtų išsikelti iš tos teritorijos, aš užleisčiau vietą kariams treniruotis. Nostalgija yra nostalgija. Tu gyveni, bet kas po tavęs gyvens? Reikia mąstyti ne tik apie save, o plačiau“, – pokalbį užbaigė vyras.

Planuojama, jog Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos.

Būtinybę įkurti du naujus Lietuvos kariuomenės karinius poligonus ir sukurti jų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą padiktavo geopolitinė situacija – Rusijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą, kelianti galimą grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui.

Tauragės ir Šilalės kariniai poligonai nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, o kovinis šaudymas nevyks.

Didesnio masto pratybos šiuose poligonuose vyktų tik iki 5 kartų per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi, todėl nepatogumai būtų laikini. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.