REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Kovo 7 d. 08:23

Grėsmių ataskaita: Rusija nerodo noro deeskaluoti situaciją Ukrainoje ir ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


294176

Rusija skiria milžiniškus išteklius karui Ukrainoje, bet kartu ruošiasi ir ilgalaikei konfrontacijai su NATO, skelbiama ketvirtadienį visuomenei pristatytoje naujausioje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame vertiname nurodoma – tikėtina, kad „Rusija artimoje perspektyvoje turės išteklių ir tęsti karą Ukrainoje, ir palaipsniui plėsti savo karinius pajėgumus Vakarų strategine kryptimi“.

Nors į Ukrainą Kremlius siunčia pajėgas ir kovos techniką netgi iš teritorijų, kurios yra arčiausiai NATO sienų, Baltijos jūros regione Rusija naudoja oro ir jūrų komponentus, branduolinio ginklo pajėgumus – taip siekiant demonstruoti karinį potencialą.

Visgi, karas privertė pakoreguoti Baltijos jūros regione Rusijos oro erdvės gynybos pajėgumus – praėjusių metų rudenį dalis Kaliningrade dislokuotų sistemų S-400 perkelto į Rostovą prie Dono, siekiant, kaip manoma, stiprinti oro erdvės gynybą pasienyje su Ukraina. Taip pat Rusija pakoregavo strateginių mokymų planą – neįvyko žadėti mokymai „Zapad“ ir „Ščit Sojuza“.

„Tikėtina, kad karas Rusijai trukdys laikytis įprasto mokymų kalendoriaus ir šiemet“, – teigiama ataskaitoje.

Tačiau net ir kariaudama prieš Ukrainą, Rusija pradėjo vykdyti Ginkluotųjų pajėgų reformą, kuria siekiama išplėsti karinį potencialą Baltijos jūros regione. Ši reforma, žvalgybų vertinimu, reikalaus daug resursų ir truks mažiausiai nuo kelerių iki dešimties metų.

„Vienu metu vyksta du procesai – Rusija ir atkuria Ukrainoje patirtus nuostolius, ir kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – pažymi žvalgyba, akcentuojant, kad Rusija tęsia pasiruošimą atkurti Maskvos ir Leningrado karines apygardas, o Karelijoje jau formuojamas nauja armijos korpusas, brigados plečiamos iki divizijų.

„Naujieji junginiai gali būti suformuoti per santykinai trumpą laiką, tačiau visiškai sukomplektuoti personalą ir ginkluotę, taip pat sukurti infrastruktūrą šiems vienetams užtruks mažiausiai keletą metų“, – nurodo VSD ir AOTD.

Kremliaus strateginiai tikslai Ukrainoje – nesikeičia

Žvalgybos vertinimu, ilgalaikiu Maskvos tikslu išlieka maksimalus Ukrainos valstybingumo silpninimas, jos neutralus statusas ir karinio potencialo naikinimas. Grėsmių ataskaitoje konstatuojama – bent artimiausioje perspektyvoje, Rusija turi pakankamai finansinių, žmogiškųjų, materialiųjų ir techninių resursų tęsti panašaus intensyvumo karą Ukrainoje.

„Daugiau nei dvejus metus agresiją prieš Ukrainą vykdanti Rusija nerodo jokio noro deeskaluoti situaciją. Nors Rusijai nepavyksta pasiekti savo užsibrėžtų operacinių tikslų, mažai tikėtina, kad Kremlius nuspręs jų atsisakyti“, – teigia žvalgybos tarnybos.

Skelbiama, jog 2023 m. Rusija sugebėjo ne tik atkurti 2022 m. praradimus, bet ir atstatyti Ukrainoje kovojančią karinę grupuotę. Kariaudamos Rusijos pajėgos toliau orientuojasi ne į kokybę – bando įveikti ukrainiečių pasipriešinimą karių, kovinės technikos ir amunicijos kiekybine persvara. Taip pat, tikintis augančio Vakarų visuomenių ir vyriausybių nuovargio, mažėjančios paramos Ukrainai, pasirinkta išsekinimo karo strategija.

Baltarusijoje kuriamas realus pajėgumas, leidžiantis panaudoti branduolinį ginklą

Santykiuose su Vakarais svarbiausias Rusijos tikslas – trikdyti paramą Ukrainai. Dažniausiai matomas tik vienas – šantažo ir grasinimų – kelias. Kremlius, baimindamasis dėl Vakarų įsitraukimo į kartą ir siekdamas atgrasyti sąjungininkes nuo pagalbos teikimo, naudoja ir branduolinę retoriką.

„Kad gąsdinimai nėra vien politinis spaudimas, rodo ir šią retoriką paremiantys veiksmai: įsibėgėjęs nestrateginių branduolinių ginklų (NSBG) Baltarusijoje dislokavimas, sprendimas atšaukti sutarties dėl branduolinio ginklo bandymų ratifikavimą, svarstymai platinti branduolinio ginklo technologijas suinteresuotoms šalims“, – rašoma dokumente.

Be to, pažymima, kad Vladimirui Putinui paskelbus apie NSBG dislokavimą kaimyninėje Baltarusijoje, matoma, kad baltarusių ginkluotosiose pajėgose rengiamas personalas dirbti branduoliniais ginklais. Kitaip tariant – Baltarusijoje kuriamas realus pajėgumas, leidžiantis panaudoti branduolinį ginklą. Nors, pabrėžiama, ginklo kontrolė išliks Kremliaus rankose.

Kovą vyksiančiais „rinkimais“ sieks sukurti tariamą palaikymą vykdomai politikai

Galiausiai, kovo viduryje vyksiantys tariami Rusijos prezidento rinkimai, žvalgybos vertinimu, išlieka itin svarbus politinis įrankis V. Putinui, kuriuo demonstruojamas esą visuotinis pritarimas režimo vykdomai politikai. Organizuojant rinkimus Kremlius siekė, kad palaikymas V. Putinui būtų ne mažesnis nei prieš tai buvusiuose rinkimuose, o prie balsadėžių turėtų ateiti ne mažiau kaip pusė visų piliečių.

„Prezidento administracija ir kitos institucijos imituoja demokratinius procesus ir siekia demonstratyviai parodyti tariamų rinkimų skaidrumą bei jų rezultatų teisėtumą“, – teigia žvalgyba.

„Ypatingą dėmesį Kremlius skyrė tam, kad naujai okupuotose Ukrainos teritorijose palaikymas V. Putinui būtų didesnis už bendrą šalies vidurkį“, – nurodoma ataskaitoje.

Be to, pažymima, kad būtent dėl artėjančių rinkimų Kremlius vengė nepopuliarių sprendimų – pavyzdžiui, skelbti antrąją mobilizacijos bangą ar mažinti išlaidas socialinėms reikmėms. Priešingas elgesys po rinkimų yra labiau tikėtinas, nes režimas galės tvirtinti gavęs mandatą vykdyti savo politiką.

A. Lukašenka stiprina pajėgas: mūšio patirtį perduoda ir „Wagner“ samdiniai

Pajėgas Baltarusijos teritorijoje stiprina ir Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka. Lietuvos žvalgybos teigimu, vis daugiau dėmesio skiriama Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų mobilizaciniam ir koviniam pasirengimui: pernai atnaujintos rezervistų šaukimo į dalinius tvarkos, nauji įstatymų pakeitimai pagreitina tokia procedūras ir leidžia išplėsti mobilizuojamųjų skaičių.

Be to, Baltarusijos ginkluotosioms pajėgoms i vidaus reikalų ministerijos padaliniams mūšio patirtį perduoda ir karinės grupuotės „Wagner“ samdiniai, pakviesti į šalį po Jevgenijaus Prigožino maišto.

Minskas stiprina pajėgas ir Ukrainos kryptimi – rotuojami manevriniai padaliniai, dislokuoti pasienyje dar 2022 m. kovą. Sustiprinta oro erdvės gynyba ši kryptimi, Gomelio srityje planuojama įkurti naują karinę įgulą su kovinio rengimo infrastruktūra.

Pastebima, kad praėjusiais metais Baltarusija iš Rusijos gavo išskirtinai daug kovos technikos ir ginkluotės – perduoti raketų kompleksai „Iskander“, specialiųjų operacijų pajėgos gavo šarvuočių BTR-82A bataliono komplektą, pajėgos papildytos raketomis S-400 ir sraigtasparniais Mi-35M.

Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.

Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA