Grėsmin­gas plau­čių vėžys pa­si­duo­da

Vėžio nesitikėjo

63-ejų Antaną į medikus kreiptis privertė įkyrus kosulys. Vyras sako, kad ir anksčiau kosėjo, tačiau šįkart kosulys buvo kitoks – vis negalėjo atsikosėti, o paskui, kai ėmė atsikosėti, pastebėjo, kad iškosėja skreplius su krauju. Rajono medikai paguldė jį į ligoninę, atliko tyrimus, o paskui išsiuntė į Kauną. „Ten man nustatė plaučių vėžį. Sakė, kad susirgau dėl rūkymo“, – sako Antanas.

Vyras pasakojo, kad rūko beveik penkiasdešimt metų – pradėjo dar būdamas paauglys, tačiau niekuomet netikėjęs, kad dėl to gali susirgti. Gydytojai jam atliko operaciją, o dabar vartoja vaistų. Vyras sako, kad jaučiasi gana gerai ir kosulys liovėsi.

Statistika glumina

Kasmet plaučių vėžys nustatomas maždaug 1 500 Lietuvos žmonių, o penkerius metus išgyvena tik 6,9 proc. susirgusių vyrų ir 16,5 proc. moterų. Pavyzdžiui, 2015 m. ši liga buvo naujai nustatyta 1 501 žmogui, o mirė net 1 346.

„Šiauliečiams, kaip ir daugumai kitų žmonių, dažniausiai plaučių vėžį sukelia rūkymas“, – teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės laikinasis Onkologijos klinikos vadovas Aleksandras Petrauskas.

Žmonės, kurie suserga plaučių vėžiu, rūko ne vienus metus ir net ne dešimtmetį. Jie nemeta rūkyti net tuomet, kai suserga, nors tyrimai rodo, jog, atsisakius tabako, gydymo rezultatai gerėja.

„Pacientus visuomet raginu mesti rūkius po truputį, tačiau retai kuris tai padaro“, – sako gydytojas.

Gydytojas A. Petrauskas iliuzija vadina teiginius, kad elektroninės cigaretės yra saugesnės, priešingai – jų dūmai gali nusileisti giliau į plaučius ir pažeisti plaučių audinį kitais mechanizmais.

Nustato vėlai

Pagrindinė onkologijos taisyklė – kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau galimybių gydyti ir tuo daugiau šansų išgyventi. Ne išimtis ir plaučių vėžys. Aptikus I stadijos naviką, jį galima išoperuoti, ir dažnai ligoniai pasveiksta.

„Deja, anksti plaučių vėžį nustatome tik atsitiktinai. Dauguma ligonių ateina sirgdami išplitusia liga, kai pradeda kosėti, skrepliuoti krauju, pakyla temperatūra ir pan.“ – teigia gydytojas.

Taip yra todėl, kad pirmieji simptomai atsiranda tik tuomet, kai liga jau būna išplitusi ir ligoniams sunkiau padėti. Todėl išsivysčiusiose Vakarų šalyse jau diegiamos plaučių vėžio išankstinės patikros programos ir rizikos grupių žmonės, dažniausiai ilgalaikiai rūkaliai, kviečiami pasitikrinti. Pavyzdžiui, amerikiečiams ši programa vos per trejus metus padėjo išgelbėti 250 tūkstančių gyvybių. A. Petrauskas mano: kol Lietuvoje nėra tokios programos, būtų gerai, jei žmonės bent kartą per dvejus metus profilaktiškai išsitirtų plaučius. Beje, rentgeno tyrimas padėtų įtarti net tik plaučių vėžį, bet ir daug kitų plaučių ligų.

Galima padėti

„Prieš keliolika metų plaučių vėžys daugeliui reiškė blogą prognozę, tačiau dabar vis daugiau žmonių gyvena kelerius metus, net kai liga išplitusi“, – sako gydytojas.

Dabar kiekvienas ligonis išsamiai ištiriamas, nes reikia nustatyti ne tik kokio tipo plaučių vėžiu jis serga, bet ir koks potipis, ar ligą sukėlė mutavę genai ir kt. Nuo to priklauso gydymas.

Visų pirma naviką reikia pašalinti operuojant. Jei vėžys išplitęs, ligoniui skiriamas sisteminis gydymas. Kai kuriems dėl naviko savybių tinka tik chemoterapija. Jei nustatomos tam tikros genų mutacijos, skiriama taikinių terapija, jei tokių mutacijų nėra, imunoterapija. Šie vaistai „išmoko“ ligonio imunines ląsteles atpažinti vėžio ląsteles ir jas pulti. Jei ir šis gydymas nėra pakankamai veiksmingas, skiriama imunoterapija su chemoterapija.

Gydytojas A. Petrauskas teigia, kad, taikant įvairius gydymo metodus, jau dabar galima žmonėms suteikti ilgus gyvenimo metus.

Naujieji vaistai ligoniams suteikė vilčių: prieš dešimt metų sergantieji plaučių vėžiu išgyvendavo maždaug metus, gydymui skiriant imunoterapiją arba ją derinant su chemoterapija ligoniai vidutiniškai gali gyventi 22–30 mėnesių. Penkerių metų išgyvenamumas yra įspūdingas – maždaug trečdalis pacientų yra gyvi.

„Šiauliuose turime tokias pat galimybes, kaip Santariškėse ar Kauno klinikose, šiuolaikiškai gydyti pacientus – taikyti spindulinę terapiją ir sisteminį gydymą, jei pacientui indikuotina operacija, tik tada pacientą siunčiame į universitetines ligonines“, – tvirtina chemoterapeutas.

Tačiau labai svarbu, kad ir patys pacientai prisidėtų prie gydymo – mestų rūkyti ir kuo anksčiau kreiptųsi į medikus. Deja, ne visi ligoniai laiku atkeliauja iki gydymo įstaigų, ypač dabar, karantino metu.

„Esu įsitikinęs, kad jokios medicininės patikros dėl COVID-19 pandemijos negali būti stabdomos, ypač jei pacientas jaučia kokius nors plaučių ligos simptomus, nes antraip galima užleisti ligą“, –  tvirtina specialistas.

Pacientai turi kreiptis į šeimos gydytoją vos pajutę simptomus, žinoma, pasirūpindami apsaugos priemonėmis nuo koronaviruso. Jeigu jiems bus įtartas plaučių vėžys, bus skubiai nusiųsti pas onkologus, nes šiems ligoniams yra parengti „žalieji koridoriai“, t. y. nereikia laukti bendrose eilėse. Onkologai, atlikę tyrimus ir nustatę ligą, nedelsdami pradės gydymą.

„Kai kuriems ligoniams kiekviena diena gali būti svarbi“, – tvirtina A. Petrauskas.

Reklama