Grėsmė kelyje – nematomi dviratininkai: ko reikia situacijai pakeisti?

Lietuvoje augant dviratininkų skaičiui vis aktualesni tampa ir jų saugumo kelyje klausimai. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad viena didžiausių problemų išlieka dviratininkų matomumas kelyje – ypač tamsiuoju paros metu. Net 82 proc. atliktos apklausos respondentų pavojingiausia su dviratininkais susijusia situacija kelyje įvardijo važiavimą dviračiu tamsiu paros metu be žibintų ar šviesą atspindinčių elementų. Policijos pareigūnai, saugaus eismo ekspertai, dviratininkų bendruomenės atstovai pripažįsta, kad tokios situacijos vis dar pasitaiko pernelyg dažnai.

Nematomo dviračio pavojų patyrė kas antras

Apklausa taip pat atskleidė, kad pusė šalies gyventojų važiuodami automobiliu ar kita transporto priemone tamsiuoju paros metu bent kartą yra patekę į situaciją, kai vos per plauką pavyko išvengti susidūrimo su prastai matomu dviratininku. Be to, apklausos dalyviai mano, kad tamsiuoju paros metu dviratininkai sukelia kone tiek pat pavojingų situacijų, kiek ir pėstieji.

„Kasmet su dviratininkų bendruomene, Lietuvos policija ir „IKI Velomaratonu“ įgyvendiname įvairias iniciatyvas, kurių pagrindinis tikslas – didesnis dviratininkų saugumas eisme. Šiemet atsigręžėme į opią saugumo problemą ir pradedame iniciatyvą „Įžiebk dviratį“. Viena svarbiausių saugaus eismo sąlygų – būti gerai matomu. Kad naktį be šviesų važiuojantis automobilis būtų didžiulė grėsmė eismo saugumui – abejonių nekyla niekam, tačiau keliauti dviračiu be privalomų atšvaitų ir žibintų daugeliui vis dar atrodo įprasta. Metas šį požiūrį keisti. Sieksime priminti, kokius šviesą atspindinčius elementus ir žibintus privalo turėti dviračių vairuotojai, kad kelyje būtų saugūs“, – teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje generalinis direktorius Tadas Dovbyšas.

Pasak T. Dovbyšo, šių priemonių naudojimas gerokai sumažintų nelaimingų atsitikimų kelyje riziką. Iniciatyvos organizatoriai taip pat sieks užtikrinti, kad eismo dalyviai būtinąsias taisykles suvoktų ne kaip įstatymų numatytą tvarką, o kaip jų sveikatą ir gyvybę saugančias priemones. Ruošiamasi atkreipti dėmesį į skirtingų saugumo elementų efektyvumą, pateikti praktinius patarimus, padėsiančius kelyje išvengti nelaimių, bei keisti pačių dviratininkų požiūrį į Kelių eismo taisykles.

Nelaimių neišvengta ir šiemet

Šiuo metu galiojančios Kelių eismo taisyklės numato, kad važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad šiemet dėl susidūrimo su automobiliu tamsiuoju paros metu žuvo jau du dviratininkai. Iš viso per pirmuosius šešis šių metų mėnesius užfiksuota 112 automobilių ir dviratininkų susidūrimų.

„Tamsiuoju paros metu važiavimo sąlygos visuomet yra sudėtingesnės nei dieną, o jei kai kurie eismo dalyviai tamsoje tampa visai nematomi, tai kelionė gali būti išties rizikinga – visų pirma tam eismo dalyviui, kuris yra sunkiai pastebimas. Į kelią be atšvaitų ir žibintų išvažiuojantys dviratininkai dažnai ir patys nesuvokia, kokį pavojų kelia ne tik sau, bet ir kitiems. Jie mano, kad kelias yra pakankamai gerai apšviestas, o atstumas iki kelionės tikslo nedidelis, todėl nieko blogo nenutiks. Tačiau praktika rodo ką kita. Dėl to būtina daryti viską, kas priklauso nuo paties eismo dalyvio, šiuo atveju – dviračio vairuotojo, kad kelyje jis galėtų jaustis saugiai. T. y. šviesą atspindinčių elementų, žibintų naudojimas yra privalomas“, – sako V. Grašys.

Saugumą aukoja ir dėl stiliaus

Vilniaus „Dviračių mokyklos“ atstovas ir dviračių treneris Vaidas Rimkus sako, kad važiuojant reikiamų atšvaitų ir žibintų neturinčiu dviračiu ne tik kyla pavojus, kad į jį atsitrenks kliūties nepastebėjęs automobilis, bet ir pats dviratininkas gerai nematydamas kelio gali įvažiuoti į duobę, atsitrenkti į bortelį ar kitą kliūtį.

„Dviratininkai iš tiesų dar neretai perka brangius dviračius, tačiau pagaili keliolikos ar keliasdešimties eurų tinkamiems žibintams ir atšvaitams. Kiti mano, kad atšvaitai ir žibintai nedera prie dviračio stiliaus, gadina jo estetinį vaizdą. Vis tik saugumas visuomet turėtų būti svarbiausias prioritetas. Be to, geras matomumas reikalingas ne tik minant važiuojamąja kelio dalimi, bet ir važinėjat dviračių takais, parkuose – juose gali pasitaikyti ne tik pėsčiųjų, bet ir gyventojų ant paspirtukų, vaikus vežimėliuose vežiojančių mamų. Susidūrimas su jais taip pat gali baigtis labai skaudžiai“, – sako V. Rimkus.

Lietuvos dviratininkų bendrijos narys Justas Ingelevičius priduria, kad galimybių tinkamai paruošti dviratį važinėjimui šiandien yra užtektinai, todėl daugeliu atvejų nesirūpinimą savo matomumu lemia paprasčiausias neatsakingumas.

„Į gatves išvažiuoja vis daugiau dviratininkų, tačiau kai kurie dar nesuvokia, kad dviratis yra transporto priemonė, kuriai taip pat galioja kelių eismo taisyklės ir tam tikri reikalavimai. Jie sugalvoti ne šiaip sau, o tam, kad užtikrintų kuo didesnį visų eismo dalyvių saugumą. Dviratininkų švietimas, jų sąmoningumo ugdymas, o taip pat ir kelių eismo taisyklių laikymosi kontrolė gali padėti šias problemas išspręsti. Taip pat svarbu vystyti saugią kelių infrastruktūrą. Deja, greitis ir pralaidumas dažnai vis dar vertinami labiau nei eismo sauga“, – įsitikinęs J. Ingelevičius.

Saugumą skatinančios iniciatyvos pasiteisina

„IKI Velomaratono“ sumanytojas, lenktynininkas Benediktas Vanagas pažymi, kad saugaus važiavimo dviračiu kultūra Lietuvoje auga, o prie to prisideda ir pastaraisiais metais nuosekliai vykdomos dėmesį į įvairius dviratininkų saugumo aspektus atkreipiančios akcijos. Dėl to pastangos atkreipti dėmesį į dviratininkų matomumą kelyje, jo manymu, taip pat yra labai reikalingos ir galinčios pakeisti situaciją į gerąją pusę.

„Tikrai pastebiu, kad saugumo situacija gerėja – vis daugiau dviratininkų išvažiuodami į kelią jau nepamiršta šalmo, dviratį per perėją persivaro nuo jo nulipę ir apskritai elgiasi atsakingiau. Automobilių vairuotojai taip pat tampa vis sąmoningesni – pernai iškeltas saugaus dviratininkų lenkimo klausimas, tikiu, paskatino dalį vairuotojų apvažiuojant dviratininkus rinktis didesnį atstumą. Todėl, manau, kad bendromis dviratininkų ir automobilių vairuotojų, policijos, saugaus eismo kultūrą skatinančio verslo pastangomis galime spręsti ir dviratininkų matomumo keliuose problemas“, – sako B. Vanagas.

Draudimo bendrovė ERGO jau 8 metus yra pagrindinė didžiausio Baltijos šalyse dviratininkams skirto renginio „IKI Velomaratonas“ rėmėja. Kasmet su partneriais draudimo bendrovė rengia įvairias socialines akcijas, skirtas dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumui skatinti, ugdyti saugaus eismo kultūrą, dviratininkų, automobilių vairuotojų bei pėsčiųjų tarpusavio supratimą ir pagarbą.

Lietuvos gyventojų apklausą, skirtą išsiaiškinti automobilių vairuotojų elgesį ir nuostatas dviratininkų atžvilgiu, ERGO užsakymu šių metų birželį atliko tyrimų bendrovė „Spinter Research“. Tyrimo metu iš viso buvo apklausta daugiau nei tūkstantis gyventojų visoje Lietuvoje.