Gražūs plaukai – naudojant gamtos dovanas

Dar ir šiandien galima sutikti moterų, kurios nepasitiki jokia kosmetika, tad naudoja tik tai, ką siūlo gamta, kas yra surinkta iš sodo, daržo, lauko ar miško. „Vešlius plaukus gali turėti kiekviena, svarbiausia pasirinkti tinkamą žolelę“, – sako vaistinių augalų žinovė Kristina Ramoškienė.

Ieškodami sprendimo būdo, atsigręžkite į gamtą

Visais laikais gražūs plaukai buvo laikomi didžiausiu žmogaus papuošalu. Senovėje išminčiai ir šventikai augino ilgus plaukus, kurie buvo aukštos kilmės ir didybės ženklas. Tankūs plaukai buvo ypač vertinami senovės Romoje.

Anot ponios Kristinos, vasara plaukams – sunkus egzaminas, tačiau tai kartu metų laikas, kai netinkamai plaukų priežiūrai negali būti jokių pasiteisinimų. Norint džiaugtis sveikais ir gražiais plaukais, būtina labiau pasitikėti gamta.

Prisigėrę saulės energijos ir gamtos jėgos augalai gydo plaukus, suteikia jiems energijos. Augalus galima naudoti šviežius, tačiau veiksmingosios medžiagos išlieka, ir juos sudžiovinus. Trūkumas tik tas, jog natūralių priemonių poveikis, lyginant jas su įprasta kosmetika, pasijunta ne iš karto, o tik reguliariai ir ilgą laiką jas vartojant. Beje, tai negali tikti visiems be išimties. Kiekvienas esame individualus, tad žolelės ir jų aliejai gali sukelti tiek teigiamų, tiek neigiamų reakcijų.

Tai nėra naujas išradimas

Žolelėmis galime atgaivinti sausus, pavargusius, lūžinėjančius plaukus. Sausiems plaukams itin tinka dilgėlės. Jų lapai naikina pleiskanas, suteikia plaukams blizgesį, stiprina plaukų šaknis, gerina jų kraujotaką. Užpilui paruošti tereikia valgomojo šaukšto susmulkintų dilgėlių lapų, kuriuos reikia suberti į termosą ir užpilti stikline verdančio vandens. Po
pusantros valandos nukošti. Gautu užpilu kartą per savaitę įtrinti galvos odą. Procedūrą kartoti porą kartų per savaitę ilgą laikotarpį.

Slenkantiems plaukams ypač padeda varnalėšų šaknų nuoviras. Tereikia 10–20 g susmulkintų varnalėšų šaknų užpilti stikline verdančio vandens ir pavirinti 10–15 min. ant silpnos ugnies. Atvėsus nuovirui, jį nukošti. Įtrinti plaukų šaknis paruoštu nuoviru
2–3 kartus per savaitę. Šio augalo ypatybė ta, jog spartina plaukų augimą, stiprina šaknis, naikina pleiskanas, puikiai gydo seborėjos pažeistą galvos odą.

Kai vargina riebūs bei slenkantys plaukai, pleiskanos, į pagalbą galite pasitelkti medetkų ištrauką. Medetkos pasižymi dezinfekuojančiomis bei antiuždegiminėmis savybėmis, ramina sudirgusią odą, ją maitina.

Sumažinti plaukų riebalavimąsi geba ir beržas. Jo lapų nuoviras puikiai dera su kitomis žolelėmis. Augalo kaupiami saponinai valo riebios odos poras nuo suragėjusių ląstelių, eterinis aliejus skatina kraujo apytaką, rauginės medžiagos sutraukia odos poras bei stiprina plaukų šaknis, betulinas spartina plaukų augimą. Tiesa, išplovę plaukus stipresnės koncentracijos užpilu, suteiksite jiems gelsvą atspalvį.

Plaukus pašviesinsite, juos plaudami balinio ajero šaknų nuoviru, dėl kurio plaukai ims blizgėti, nesišakos, sustiprės plaukų šaknelės. Ajerų nuoviras sausina plaukus, tad dažnai juo plaukų nelepinkite.

Antigrybeliniu poveikiu pasižymi apynių spurgai. Plaunami apynių spurgų nuoviru plaukai taps stipresni, išnyks pleiskanos.

Plaukai taps šviesesni, o jų sruogos įgaus aukso spalvos atspalvį, labiau spindės, jeigu plausite ramunėlių nuoviru. Šis augalas dezinfekuoja, ramina odą.

Liepžiedžiai tinka ne tik skaniai arbatai, bet ir plaukų augimui skatinti, bei jų slinkimui mažinti.

Šiuo metu jau ima žydėti levandos. Keletą kartų per savaitę pravartu jų nuoviru palepinti plaukus. Levanda ramina sudirgusią galvos odą, ypač kai ją vargina seborėja.

Rozmarinu galite paskatinti poodinę kraujotaką bei limfos apytaką, taip paspartindami plaukų augimą. Rozmarino nuoviras itin tinka riebaluotis linkusiems plaukams.

Puoselėkite plaukus valgydami

Plaukų augimo vieta – plaukų folikulai, tad kai jie sveiki, aprūpinti visomis reikiamomis medžiagomis, galite tikėtis, jog plaukai bus stiprūs ir gražūs. Kuomet organizme trūksta silicio, cinko, geležies, kalcio, vario, A, C, B, E grupės vitaminų, polinesočiųjų riebalų rūgščių ir kitų biologiškai veiklių medžiagų, plaukai atrodo varganai. Kad taip nenutiktų, dienos racionas turi būti įvairus. Jame neturi trūkti vaisių, daržovių, rupaus malimo duonos gaminių, neriebios mėsos, jūros gėrybių.

Dabar pats metas palepinti save uogomis: agrastais, braškėmis. Šios uogos skatina plaukų augimą, juos stiprina. Nereikėtų vengti ir atvežtinių vaisių: citrinų, melionų, mangų. Juose esantys vitaminai bei mineralai ypač naudingi sausiems plaukams, kai galvos oda išskiria nepakankamai riebalų ir drėgmės.

Dažniau valgykite agurkų ir baltųjų gūžinių kopūstų. Valgydami kaliaropių ir kukurūzų, sustiprinsite plaukus, o rabarbarai ir morkos paspartins jų augimą. Raudonieji burokėliai suteiks jiems žvilgesio, salierai aprūpins būtinomis maisto medžiagomis, o šparagai suteiks purumo.

Jokie medžiagų apykaitos procesai negali vykti be vandens, tad atkreipkite dėmesį, ar jo jums nestinga. Karštomis vasaros dienomis vietoje kavos verčiau rinkitės žalios arbatos keletą puodelių – būsite ne tik žvalūs, bet ir papildysite savo kūną antioksidantais.

Labai svarbu ir fizinis aktyvumas. Sportuojant stiprinamos kraujagyslės, aktyvėja kraujo ir medžiagų apytaka, todėl plaukai auga ne tik greičiau, bet ir būna sveikesni, stipresni.

Svarbu nekenkti gamtai ir patiems augalams

Renkant augalus, būtina atsižvelgti į paros laiką ir oro sąlygas. Augalų lapų bei žiedų nereikėtų rinkti anksti ryte ar po lietaus, antžemines augalų dalis geriau rinkti po pietų, giedrą dieną. Surinkti drėgni ir šlapi augalai blogai džiūsta, pakinta jų natūrali spalva.

Renkant sau naudingų medžiagų, reikalui esant, naudokitės peiliu ar žirklėmis. Tas pats augalas gali būti skirtingas veikliųjų medžiagų kiekiu. Tai priklauso nuo metų bei paros laiko. Kuomet mėnulis pilnas, veikliųjų medžiagų daugiausiai yra viršutinėje augalo dalyje – lapuose, žieduose, o kai danguje švyti jaunatis, veikliosios medžiagos kaupiasi šaknyse ir šakniastiebiuose.

Byrančius vaisius geriausia rinkti dar ne visiškai subrendusius anksti ryte, rasotus, nes tuomet jų mažiau nubyra. Žaliavos nereikia spausti. Spaudžiama ji kaista ir taip prastėja jos kokybė.

Augalų žievę geriau lupti giedrą, sausą dieną, nes nuo drėgmės ji greitai tamsėja. Šaknis ir
šakniastiebius galima kasti bet kuriuo dienos metu ir bet kokiomis oro sąlygomis.

Medžių pumpurai pjaunami su šakelėmis, džiovinami pakabinti kaip šakelės ir, tik joms išdžiūvus, pumpurai nuo jų atskiriami.

Negalima nuskinti visų augalo lapų. Stambesnių augalų stiebas pjaunamas viršutinėje lapuoto stiebo dalyje su žiedais, o nedidelių augalų stiebas nupjaunamas žemai.