Gražios nuotraukos slepia kančią: kaip nenusipirkti augintinio iš daugintojų?

Nelegalaus šunų dauginimo problema į dienos šviesą iškilo dar 2020 m., tačiau ar pavyko šią bėdą išrauti su šaknimis? Gyvūnų globos specialistai dalinasi, kad daugintojai Lietuvoje aktyviai veikia iki šiol, o ligotus augintinius įsigiję šeimininkai dažnai nuleidžia rankas ir rūpestį perleidžia prieglaudoms. Vienus pavyksta sėkmingai reabilituoti ir išleisti į naujus namus, kiti – dėmesiu apsupti dienas leidžia specialiame šunų pensione.

Veislynus nuo daugintojų atskirti vis dar sudėtinga

Pasak šunų globos namų „Dogspotas“ įkūrėjos Indrės Aleksynės, dalis žmonių ieškodami keturkojo draugo nori suteikti namus beglobiui ir padaryti gerą darbą, tačiau nereikėtų smerkti ir tų, kurie nori įsigyti vienos ar kitos veislės atstovą. Svarbiausia – kad pasirinkimas abiem atvejais būtų gerai apgalvotas, apsvarstytas, aptartas su šeimos nariais.

„Jeigu priimamas sprendimas įsigyti veislinį gyvūną, pirmiausia reikėtų ieškoti Lietuvos kinologų draugijos (LKD) patvirtintų veislynų. Labai dažnai žmonių sprendimui didelę įtaką daro kaina arba noras įsigyti gyvūną „čia ir dabar“, tačiau visada rekomenduojame atlikti namų darbus – pabendrauti su keliais veisėjais, pasidomėti jauniklių tėvams atliktais sveikatos tyrimais, apsilankyti veislyne gyvai“, – pataria I.Aleksynė.

Gyvūnų mylėtojos teigimu, prieš beveik penkerius metus kilus nelegalių daugintojų skandalui buvo vilčių, kad situacija iš esmės pasikeis, tačiau taip nenutiko. Nelegalios daugyklos vis dar egzistuoja, o dalis jų – jau anksčiau už žiaurų elgesį su gyvūnais ir nelegalią veiklą bausti daugintojai, kurie šiandien oficialiai gali pirkėjams pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) suteiktą veisėjo pažymėjimą.

„LKD veisėjai ir legalizuoti daugintojai veisėjų registravimo sistemoje dabar yra „suplakti“ į vieną krūvą. 2020 m. kilus skandalui dauguma nelegalių daugintojų suskubo registruoti savo veiklą VMVT ir taip tapo „legaliais”, – pasakoja pašnekovė.

Pardavimai – stovėjimo aikštelėse, o gyvenimas – tvartuose

„Dogspotas“ vadovės teigimu, daugintojai mėgsta pabrėžti, kad yra legalūs veisėjai, klaidina pirkėjus, dažnai siūlo įsigyti išskirtinės spalvos, tačiau įvairių sveikatos problemų turinčius jauniklius, įtikinamai teigdami, kad gyvūnai turi kilmės dokumentus, yra visiškai sveiki, tačiau retas pasikvies jus į tikrąją gyvūnų laikymo vietą – tvartą ar ūkinį pastatą.

„Labai dažnai parduodami gyvūnai vis dar atvežami prie parduotuvės, į degalinę. Tiesa, dabar pastebime tendenciją – pardavimui skirti jaunikliai prieš atvykstant potencialiam pirkėjui perkeliami į gyvenamąsias patalpas, nors pagrindinė šunų laikymo vieta yra greta namo arba kokioje atokioje sodyboje, nutolusioje už kelių kilometrų“, – dalinasi I.Aleksynė.

Pasak jos, atvykus svarbu atkreipti dėmesį, ar patalpa, kurioje apžiūrite gyvūną atrodo gyvenama nuolat. Taip pat, vis dažniau daugintojai tampa gudresni – prieš įsigyjant šuniuką pirkėjo paprašo pasirašyti sutikimą, kuriame patvirtinama, kad gyvūnas yra sveikas ir pirkėjas ateityje pretenzijų neturės.

Nelegalūs daugintojai dažniausiai renkasi tas veisles, kurių žmonės geidžia labiausiai. Lietuvoje vis dar ypač populiarūs jorkšyro terjerai, retriveriai, špicai, prancūzų buldogai. Taip pat – hibridinės veislės, tokios kaip maltipoo, cockapoo, cavapoo.

Atvyksta suluošinti ir fiziškai, ir psichiškai

Kiekviena veislė turi savo „silpnąsias“ vietas, todėl nelegaliai veisiami mišrūnai dažnai turi daugybę sveikatos bėdų. Stuburo išvaržos, kifozės, išnyrančios kelių girnelės, stemplės divertikulai, klubų displazijos, epilepsija, sunkiai suvaldomos alergijos, akių problemos – ir tai tik pagrindinės fizinės negalios.

„Norėčiau akcentuoti ne tik fizines, bet ir pažeistos psichikos problemas, su kuriomis susiduria nelegaliai šuniukus įsigiję šeimininkai. Su elgsenos problemomis kartais tvarkytis net sunkiau nei su fizinėmis, joms koreguoti reikia ne tik finansų, bet ir daug paties žmogaus laiko, pastangų ir net tai negarantuoja, kad visas problemas pavyks išspręsti“, – sako atstovė.

Į „Dogspotą“ iš daugyklų atkeliauja apie 50 proc., o kartais ir daugiau globojamų gyvūnų. Vienus kankina parazitai – kaspinuočiai, poodinės kirmėlės, kiti turi įsisenėjusių odos, akių problemų.

„Tai šunys, kurie per savo gyvenimą taip ir negalėjo pabūti tiesiog šunimis. Daugintojams jie buvo verslo įrankis, kuris turi atnešti pelną“, – liūdna realybe dalinasi I. Aleksynė.

Ir silpniausias iš vados gali tapti žvaigžde

Viena iš labiausiai įstrigusių gyvūnų globos namų istorijų, kai „Dogspoto“ komanda skelbimuose rado atiduodamą dar visai mažytę mopso mišrūnę.

„Iš nuotraukų buvo akivaizdu, kad situacija – prasta. Liesas kūnelis, išsprogusios akys, kreivos kojytės. Mažylei reikėjo operuoti abiejų kojų girneles, o po reabilitacijos ji jau buvo visiškai nepanaši į tą vargšę iš skelbimo, taip iš mūsų ji iškeliavo matuotis naujų namų“, – pasakoja globos namų įkūrėja.

Kas galėjo pagalvoti, kad nusilpusi mažylė išaugs į televizijos ekranų žvaigdžę – šiandien Fro yra vieno prekybos tinklo reklaminis veidas – mopso mišrūnė „Bulvė“.

„Visada laukiame ir ieškome to šeimininko, kuris turi ir suvokimą, ir galimybes suteikti mūsų globotiniui naujus namus. Nematome tikslo gelbėti gyvūną, pastatyti jį ant letenų, sugrąžinti pasitikėjimą žmonėmis, o tada atiduoti jį pirmam pasitaikiusiam, kurio pagrindinis argumentas – didelis noras“, – pabrėžia atstovė.

Veterinarines išlaidas padengti padeda visuomenės parama

VšĮ „Dogspotas“ per savo veiklos metus sukaupę patirtį ir žinių bagažą, nuolat edukuoja ir šviečia žmones apie daugintojų problemą per konkrečius pavyzdžius tiek socialinėje erdvėje, tiek ir renginiuose.

„Per metus pasirūpiname apie 100 globotinių. Turime ir „Dogspoto“ pensioną, kuriame glaudžiasi apie 30 globotinių, kurie naujų namų nerado ir neberas. Tai galinių letenų nevaldantys, akli, kurti, senjorai, sergantys epilepsija ir kitų spec. poreikių turintys gyvūnai“, – veiklos specifiką atskleidžia I.Aleksynė.

Pasak atstovės, apie 80 proc. į globą patenkančių gyvūnų yra sudėtingi ligoniai, kurių gydymas labai brangus. MRT ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, sudėtingos operacijos, chemoterapijos, nesuskaičiuojamas vizitų į klinikas skaičius.

„Didžiausią mūsų išlaidų dalį sudaro būtent atsiskaitymai už veterinarines paslaugas. Pavasaris, kai gyventojai deklaruodami pajamas skiria savo 1,2 proc. paramą, mums ypatingai svarbus – vien šią paramą skiriančių gyventojų dėka galime užtikrinti gydymą ir priežiūrą beveik 100 kasmet globojamų gyvūnų“, – visuomenės įsitraukimu džiaugiasi globos namų įkūrėja.

Prisidėti prie „Dogspoto“ veiklos skiriant 1,2 proc. savo gyventojų pajamų mokesčio paramą galima deklaracijos formoje įvedus paramos gavėjo numerį – 303167452.