Gražiausios vasaros belaukiant

Sako, tokia šiemet bus. Tai pranašauja ir sinoptikai. Miela žinia. Pasidžiaukime. Be to, juk visada mes tikimės sulaukti vasaros, kokios dar niekad nebuvo.

Pražydus alyvoms – naktinių šalnų nebebūna. Jau išgirdome ir kukuojančią gegutę, suvalgėme pirmąją braškę. Tuoj prasidės šviesos, gėlių ir medaus metas.

Vasara privalo būti šventiška. Jei vasara jums dar greitai neprasidės, nenoriu būti juodu pranašu, bet ji jums bus liūdna, nes juk paprastai vasara prasideda jau pavasarį. Tiesa, įpratusiesiems tikėti popieriais viskas yra paprasta – vasarą parodo kalendorius. Esu matęs tik vieną kalendorių, kuriame po gegužės buvo rugpjūtis, bet ir tai buvo tiesiog spaustuvės klaida. Vienodų vasarų nebūna. Girdėjau kalbant, kad ilga vasara – nuobodi, o ypač vasaros savaitgaliai. Ar gali šitaip būti?! Negali!

Kokie ženklai byloja, kad vasara bus graži? Senoliai sako, jog tuomet, kai piktos bitės, uodų spiečiai, aukšti skruzdžių lizdai, auksinis dangus, laumės juosta ir žvaigždėtos naktys. Geriausias draugas – dviratis. Vasaros gėlės? Sakyčiau, visos. Tik neseniai viena moteris nustebino, sakydama, jog tai mirtos. Tai Afroditės gėlės, moterys senovėje dabindavosi mirtų vainikais, o trubadūrai, dainuodami apie meilę, visad paminėdavo rožių, lelijų ir mirtų vardus. Žydų liturgijoje vyrauja keturios gėlės – mirta, citronas, palmės ir gluosnio šakelės.

Vasarai viskas tinka. Net lietus ir perkūnija karštą vasaros dieną atgaivos šaltinis. Kokie bebūtų orai, svarbiausia mokėti rengtis. Tai ypač aktualu moterims, nes rūbų spalva ir modelis gali būti moters krachas. Stilistai sako, jog tinkamiausios vasaros spalvos – rožinis kvarcas, vėdrynų geltonis, charizmatiškas raudonis. Nors moterys žino, kokią aprangą ir spalvą rinktis.

Moteriai pavaldūs visi metų laikai

Girdėjau šnekant, jog vasara – vyrų metas. Net toks filmas yra „Vyrų vasara“. Ne „Niekas nenorėjo mirti“, bet vis šis tas. Aš gi vasarą vadinčiau ir moterų laiku. Moterims pavaldūs visi metų laikai.

Bičiulio žmona, vakarėlio metu kažkur pasišalinus vyrui, skundėsi, kad vyro meilužė gyvena geriau negu ji. Ką darysi. Taip jau būna. Gyvenimo išmanytojai sako, kad moteriai, sulaukusiai 39-erių, reikia turėti aukso ir briliantų, kailinius, vizitinę kortelę ar bent vyrą, kad būtų galima tarti: „Užtat vyrą turiu!“

Ar moteris pasakys, kokio Zodiako ženklo vyras jai būtų tinkamas? Visuose ras trūkumų. Avinas – nesveikai pavydus, egoistas ir savimyla, greitai įsiplieskia, Jautis – užsispyręs ir nenorintis gyvenime nieko keisti, Dvynys – neprognozuojamas, kaprizingas ir išlaidus, Vėžys – neryžtingas, nedrąsus, dažnai apimamas pesimizmo priepuolių, Liūtas – pernelyg geros nuomonės apie save, Mergelė – godus, visiems linkęs patarinėti ir visus mokyti, Svarstyklės – pavydus, kerštingas, Šaulys – nesilaikantis duoto žodžio, lengvabūdiškas, Ožiaragis – amžinai burbantis priekaištautojas, Vandenis – rūpinasi tik savimi, Žuvys – daug žadantis, bet nepildantis pažadų.

„Vasara būtų daug liūdnesnė, jeigu nebūtų lauko kavinių“, – mąsto bičiulis. Yra kavinių, kurios įeina į miesto istoriją. Kavinės, kaip ir žmonės, išgyvena evoliuciją ir likimo staigmenas, švenčių ir bado laikus – tai sėkmę, tai skurdų vegetavimą. Vienos numiršta jaunos, kitos sulaukia garbaus amžiaus. Tik tos, kurios vasarą veržiasi į lauką, tikrai išliks. Malonu gurkšnoti kavą ir stebėti praeivius. O vyrams, besišnekučiuojantiems lauko kavinėje prie stalelio, norėčiau patarti visgi nekalbėti apie moterų aprangą ir amžių. Jei savo amžiaus moteris nemini, tai ir neklausinėkime. Koks mūsų reikalas!

Vasara ir kava

„Laiptų galerijoje“ ruošiamės parodai „Prie kavos“, kurios atidarymas – birželio 7 dieną. Žymiausi Lietuvos dailininkai šiai temai skiria po kelis paveikslus. Žvelgiu, jog visi paveikslai spalvingi ir veiksmas juose dažniausiai vyksta vasarą. Todėl drįsčiau teigti, kad kava mieliausias vasaros gėrimas. Ne vaisvandeniai, ne alus, ne kokteiliai. Vienas iš kavos kokybės testų, kuris labai paprastas ir gal todėl aš juo dažniausiai mėgstu naudotis, – stebėti, kaip grimzta cukrus. Jeigu grimzta lėtai, o kremo konsistencijos puta išlieka net išmaišius cukrų, vadinasi, kava gera. Tiršta puta rodo, kad kava paruošta teisingai. Gera kava visad tiršta, aliejinga, gaivaus aromato, nei atšalusi, nei pernelyg karšta. Kavos gėrimo rituale labai svarbus vaidmuo tenka kavos puodeliui. Geriausia, aišku, jei jis porcelianinis. Bet ne forma ir ne spalva svarbiausia, o tai, kad puodelis turi kelti malonius prisiminimus ir nebūti šaltas.

Juodą kavą geria minimalistai, kurių aprangoje, kaip ir kavos puodelyje, karaliauja juoda ir balta spalvos. Latė – tai šiuolaikinė klasika, tai stilius ir laisvė, kai išsiskiria netikėti drabužių kirpimai. Espresas – ryškūs aksesuarai, prie kurių dera šios kavos puodelis. O kapučinas – tai amžina klasika ir išgrynintas stilius. Tiesa, dar yra šaltos kavos mėgėjų. Sakyčiau, tai tie, kurie seka visas naujausias mados naujienas.

Mėgstantys kavą draugai pasakoja, jog Lietuvoje iš šimto puodelių kavos gal tik keturi būna geri. Esą tokia statistika. O juk už kavą mokame tiek pat, kiek ir Vakarų pasaulis, ir net daugiau (nekalbu apie kokius nors prašmatnius restoranus, skirtus naujiesiems rusams, kur kava kaip ir visur, tik kaina kitokia). Italijoje užsisakyti antrą puodelį kavos yra pats didžiausias kavinės šeimininkų įžeidimas – kava ten turi būti tokia gera ir stipri, kad antro puodelio nereikėtų. Aišku tik, kad kava nepripažįsta neištikimybės, nes jei jau ją geri, tai geri, jos neišduodamas, beveik kasdien.

Kai karšta, prisimeni Afriką, kai šalta – irgi

Apie ką kalba vasaros belaukiantys žmonės? Apie orus, šiais metais dar rinkimus, paskutiniuosius prieš atostogas Seimo posėdžius, įvairius pikantiškus nutikimus? Vis prisimenu Josifą Brodskį ir jo pastebėjimą: „Kai karšta, prisimeni Afriką, kai šalta – irgi.“

Sako, Lietuvoje sunku būti laimingam vien todėl, kad oras tam netinkamas. Net sakome „nevasariški orai“. Lietuviai mėgsta padejuoti, kad gimė tikriausiai pačioje blogiausioje Žemės vietoje. Pastebėjau, kad ypač šis bruožas būdingas tiems, kurie nė vienos kitos vietos Žemėje ir nematė.

Būna, kad klimatą mes išvadiname tokiais žodžiais, kad net ausys linksta. Bet kam gadinti nervus, jei žinai, kad orų ir klimato nepakeisi? Kodėl žmonėms sukelia tiek daug emocijų, atrodo, visiškai natūralūs dalykai? Man atrodo, reikėtų tik džiaugtis viskuo, kas mums duota. Jei lyja, reikia įsijausti į lietaus ritmą – mąstyti, svajoti, jei saulėta diena – džiaugtis, linksmintis ir t. t. Juk kaip būtų nuobodu, jei kasdien būtų saulėta ar amžinai apniukę. Mums labai pasisekė dėl klimato juostos. Mes turime viską: žiemą, vasarą, pavasarį ir rudenį.

„Galima manyti, kad stebuklų nebūna, galima manyti, kad viskas yra stebuklas“, – pasakė kažkuris iš didžiųjų. Apie orus galima pajuokauti. Štai pranešama, kad šį savaitgalį bus 28 laipsniai šilumos. Nustebę klausiame, ar gali būti toks šiltas pavasaris. Sulaukiame atsakymo: 14 laipsnių šeštadienį, 14 – sekmadienį.

Skaitytojai sako pasiilgstantys mano teksto pabaigoje anekdoto. Šis anekdotas gal ir senas. Buvau jį primiršęs. Neseniai vėl išgirdau.

Sergantis vyriškis apsilankė pas gydytoją. Grįžęs ėmė laikyti pakeltas rankas. Valgo – vienoje rankoje šaukštas, kita – iškelta. Net eina gatve rankas iškėlęs. „Kodėl taip elgiesi?“ – klausia žmona. „Gydytojas sakė: sveikata prasta, svarbiausia – nenuleisk rankų.“

Geros vasaros!