Gimnazistės patirtis: plaukimas per klastingus egzaminų vandenis niekada nebūna sklandus

Būnant gimnazijos mokine, plaukimas per klastingus vidurinės mokyklos egzaminų vandenis niekada nebūna sklandus. Kiekvienas egzaminų sezonas atneša savų iššūkių, tačiau šių metų patirtis su naujais mokymosi programų pakitimais man sukėlė didelį nusivylimą.

Pradėkime nuo A lygio matematikos egzamino. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodė ne toks sudėtingas klausimų sudarymo prasme, palyginti su B lygio egzaminu, kurį su klase sprendėme dieną prieš. Tačiau tai, ko jam trūko sudėtingumo prasme, buvo kompensuota skaičiavimų komplikuotumu. Laikas tapo didžiausiu mano priešininku, nes stengiausi atlikti užduotis per nustatytą laiką, kurio visai neužteko. Be to, sėdėjimo tvarka klasėje netyčia sudarė palankesnes sąlygas kai kuriems mokiniams sukčiauti, o tai dar labiau apsunkino ir taip įtemptą situaciją.

Po to laukė ekonomikos egzaminas. Lyginant su matematika, šiam egzaminui buvo skirta daugiau laiko, bet kilo kitų iššūkių. Keletas klausimų nebuvo įtraukti į mūsų pamokų planus ar pasiruošimo egzaminui programą. Tai vėliau patvirtino ir mūsų mokytoja. Padėtį dar labiau pablogino tai, kad nebuvo pateiktas formulių lapas, nors egzamino metu reikėjo atlikti daug įvairių skaičiavimų. Dėl šio trūkumo mokiniai buvo pernelyg spaudžiami įsiminti formules, o tai jiems trukdė tinkamai pasiruošti kitiems teoriniams klausimams.

Deja, anglų kalbos egzamino metu taip pat neišvengta nesėkmių. Techninės klaidos egzamino pradžioje, įskaitant galimybę pasirinkti vieną iš dviejų skirtingų testų, sukėlė nereikalingą sumaištį ir stresą. Aiškių instrukcijų mokytojams trūkumas dar labiau apsunkino problemą, todėl mokiniai nerimavo, kad neturės galimybės laikyti egzamino dėl nuo jų nepriklausančių techninių nesklandumų.

Visų egzaminų metu paskutinėmis minutėmis trukdė pašaliniai garsai, nes anksčiau baigę darbą mokiniai ėmė eiti iš kabineto, o mokytojai įsitraukė į pokalbius ir trukdė kitiems rašyti. Tai buvo tarsi chaotiška streso ir spaudimo kulminacija, dėl kurios buvo dar sunkiau susikaupti ir kuo geriau atlikti užduotis baigiantis laikui.

Prie to prisidėjo ir egzaminų tvarkaraštis, kuris buvo negailestingas, nes per trumpą laiką reikėjo išlaikyti daugybę egzaminų. Tai reiškė, kad mokykloje reikėjo praleisti ilgas valandas, kartais iki 10 valandų per dieną, o dar reikėjo lankyti kitus užsiėmimus ir atlikti namų darbų užduotis. Tinkamo pasiruošimo laiko trūkumas tik didino nerimą ir stresą.

Apmąstant pasirengimo procesą, akivaizdu, kad sistema yra ydinga. Kiekvienam egzaminui buvo galima atlikti tik vieną bandomąjį testą, todėl buvo mažai galimybių tiksliai įvertinti egzamino formatą ir turinį. Be to, tinkamai pasirengti dar labiau trukdė tai, kad nebuvo atnaujintų programų vadovėlių, buvo remiamasi pasenusia medžiaga ar net kitų kalbų užsienio literatūra, išversta internetu.

Paskelbus A lygio preliminarius matematikos egzamino rezultatus, šios sisteminės problemos tapo akivaizdžios. Vidutinis rezultatas - 8,5 balo iš 20 galimų, todėl akivaizdu, kad nauja sistema yra neveiksminga. Atėjo laikas imtis atsakomybės ir pokyčių. Mokiniai, siekdami laikyti egzaminus, neturėtų patirti tokio nepagrįsto streso ir nesąžiningumo iš sistemos, kuri mums turėtų padėti siekti geriausių rezultatų.

Apmąstydama savo patirtį, gerbiu visų mokinių ir mokytojų atsparumą ir ryžtą. Šiuos iššūkius atlaikome tikėdamiesi geresnio rytojaus, tačiau labai svarbu, kad mūsų balsas būtų išgirstas ir į mūsų problemas būtų atsižvelgta. Atėjo laikas sukurti sistemą, kurioje pirmenybė būtų teikiama teisingumui, paramai ir tikram švietimo augimui. Pokyčiai vėluoja, ir jie prasideda nuo to, kad pakeliame balsą ir reikalaujame, kad jis būtų išgirstas.