Gimnazijose – prevenciniai pokalbiai apie narkotikus ir moksleivių patikros

Dviejose Kazlų Rūdos savivaldybės gimnazijose artimiausiu metu vyks susitikimai su moksleiviais ir jų tėvais, taip pat iš anksto neinformavus bus atliekamos moksleivių patikros dėl psichoaktyvių medžiagų. Tai atliekama tam, kad būtų mokyklose užtikrinta saugi aplinka, kurioje nebus tolerancijos narkotinėms medžiagoms.

Šios priemonės yra projekto  „Saugi mokykla“ dalis, jį finansuoja Kazlų Rūdos savivaldybė. Prie aktyvių prevencinių priemonių prisijungia ir Marijampolės VPK Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnai.  Projektą „Saugi mokykla“ įgyvendina Mažosios bendrijos (MB) „Dariaus projektai“ (vadovas Darius Joneikis) komanda ir judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Kauno regiono skyriaus nariai.

„Vis dažniau pasigirsta, kad vienoje ar kitoje Lietuvos mokykloje susiduriama su psichoaktyvių medžiagų vartojimo atvejais, žiniasklaidoje pasirodo pranešimai apie incidentus dėl mokinių narkotikų vartojimo. Todėl savivaldybė ėmėsi priemonių, kurios leis užfiksuoti, kokia situacija yra Kazlų Rūdos savivaldybės gimnazijose, taip pat nemažai dėmesio bus skirta pokalbiams su mokiniais ir jų tėvais,“ – sako Kazlų Rūdos savivaldybės vicemerė Virginija Mitrikevičienė.

Įgyvendinant projektą gimnazijose bus atliekamos iš anksto neskelbiamos patikros, kurių metus bus galima nustatyti asmenis, turėjusius sąlytį su psichoaktyviomis medžiagomis, taip pat bus naudojami detektoriai, kuriais bus aptinkami peiliai, kastetai ar elektroninės cigaretės. Tam projektą įgyvendinanti MB „Dariaus projektai“ ir judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Kauno regiono skyrius sudarys jungtinės veiklos sutartis su gimnazijomis, kad projekto „Saugi mokykla“ vykdytojai turėtų teisę atlikti visus reikalingus veiksmus gimnazijose. Mokyklose bus parengti reikalingi vidaus tvarkos dokumentai ir kitas teisinis reglamentavimas, kuris leis atlikti visas numatytas aktyvias prevencines ir intervencines priemones.

Prie projekto prisidėjo ir Marijampolės VPK Kazlų Rūdos policijos komisariatas – jiems finansuojant bus organizuojami susitikimai su moksleiviais ir tėvais. Abiem šioms auditorijoms kvalifikuoti specialistai pristatys dabartinę situaciją, supažindins su psichoaktyvių medžiagų naudojimo pasekmėmis, elgesio pakitimais, psichoaktyvių medžiagų platintojų elgesio modeliais, galimybe patikrinti draudžiamų medžiagų vartojimą ir kitais svarbiais dalykais.

Darius Joneikis sako, kad viso projekto metu jo komanda dirbs kaip konsultantai gimnazijų darbuotojams, patars ar padės tinkamai atlikti teisinius veiksmus, taip pat supažindins moksleivius su galimomis neleistinų medžiagų vartojimo pasekmėmis, mokys tėvus atpažinti, kad vaikas yra vartojęs neleistinų medžiagų.

„Narkotikų gamintojai ir platintojai ieško patraukliausių formų, kad tik prisiviliotų jaunimą. Matome narkotines medžiagas, pateikiamas kaip guminukai ar kitų formų saldainiai, matome vystomus platinimo tinklus ir į platinimą įtraukiamus vaikus. Todėl turime vaikams aiškinti, kad vartoti nėra normalu, kad to netoleruoja niekas aplinkui, o vartojančių ateitis – vienareikšmiškai liūdna“, - sako Darius Joneikis. Savo karjerą pradėjęs kaip policijos pareigūnas, pastaruoju metu D. Joneikis yra gerai žinomas kaip psichoaktyvių medžiagų prevencijos programų įgyvendintojas, kuris kartu su komanda dirba ne vienoje Lietuvos savivaldybėje.

Anot jo, šiandien rinkoje yra nemažai priemonių nustatyti narkotikų ar net tabako vartojimą testų pagalba. Pagal norvegų metodiką pagal fizinius požymius galima visai nesunkiai identifikuoti ar vartojo ir kokią psichoaktyvių medžiagų rūšį vartojo, taip pat galima nustatyti inhaliacinį apsvaigimą. Šios ir kitos žinios turėtų kuo plačiau pasiekti vaikų ir paauglių tėvus, todėl D. Joneikis džiaugiasi, jog jo komanda galės susitikti ne tik su moksleiviais, bet ir su gimnazistų tėvais (globėjais) bei perduoti kuo daugiau reikalingos informacijos.

Nuo 2024 gruodžio mėn. 24 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodekso normos, sugriežtinančios elektroninių cigarečių vartojimo ir disponavimo pažeidimus nepilnamečiams, asmenims ir įmonėms. Numatoma, jog nepilnamečių nuo 16 iki 18 metų elektroninių cigarečių bei joms skirtų skysčių vartojimas ir turėjimas užtraukia 50-100 eurų baudą. Jei atvejis nustatomas pakartotinai per 2 metus, skiriama 100-200 eurų bauda. Elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių skysčių papildymui nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiui užtraukia 300-580 baudą.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ina Živatkauskienė sako, jog savivaldybė savo ruožtu neketina prevencijos pabaigti šios programos įgyvendinimu. Aktyviai svarstoma pasinaudoti kitų savivaldybių patirtimi ir aplink mokyklas nustatyti nerūkymo zonas, kur rūkyti būti draudžiama visiems.

„Svarstome įvairias galimybes ir stengsimės padaryti viską, kas tik įmanoma. Turime parodyti, kad netoleruosime psichiką veikiančių medžiagų vartojimo“, - sako I. Živatkauskienė.