„Giminių“ scenaristas: „Technika tobulėja, o Lietuvoje filmai – blogėja“

Praėjusią savaitę Šiauliuose viešėjęs scenaristas, pirmo nepriklausomos Lietuvos serialo „Giminės“ autorius ir knygos „Giminės. Taip jie jas kūrė“ rašytojas Bronius Bušma su nepaprastai jaukiu humoru dalijosi filmo kūrimo istorijomis. Nors B. Bušma yra parašęs scenarijų 12 naujų serijų, serialas vargiai išvys dienos šviesą. „Šiandien iš 94 „Giminių“ aktorių nebeturime 23. Išėjo visi asai“, – sakė jis.

„Nėrėmės iš kailio“

Kai prisistatydamas B. Bušma pasidalijo, kad ketvirtoje klasėje jau buvo parašęs pirmą eilėraštį, kurį išspausdino „Lietuvos pionierius“, ir padarė daug kitų gerų dalykų, pavyzdžiui, metė rūkyti, tapo aišku, kad susitikimo dalyviai ne kartą nubrauks juoko ir net graudulio ašaras. Juk serialas „Giminės“ ir jo aktoriai daugeliui ką tik iš sovietmečio politinės ideologijos išsivadavusių žmonių buvo tapę artimesni nei tikri giminės.

1993-iaisiais pasirodęs serialas populiarumu buvo aplenkęs net „Santą Barbarą“, tačiau kūrėjai serialo nebaigė daryti. B. Bušma yra parašęs dar 12 serijų, bet LRT serialo statymo nepalaimino. Be to, trečdalis žiūrovų pamiltų aktorių jau iškeliavo amžinybėn.

„Šiandien iš 94 „Giminių“ aktorių nebeturime 23. Išėjo visi asai. Nesutinku su pasakymu, kad seriale vaidino geriausi Lietuvos aktoriai. Nieko panašaus, tai būtų įžeidimas. Jie tiesiog buvo vieni geriausių aktorių, kurie gyveno Vilniuje ir Kaune. Režisierius Saulius Vosylius rinkdavosi gabius aktorius: Antanas Šurna, Gediminas Girdvainis, Rimgaudas Karvelis, Leonardas Zelčius, Petras Dimša ir kt.“ – dalijosi scenaristas.

Serialas, startavęs pavadinimu „Giminės“, vėliau į eterį išėjo kitokiais pavadinimais: „Atžalos“, „Giminės. Po 20 metų“, „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“ ne be priežasties.

„Mes kaitaliojome pavadinimus ir darėme tęsinius, nes mus barė, kad nemokame dirbti, kad reikia jaunimo, kad seriale nėra meilės, kad darome kaip dėdės ir dėdienės, kad nuvalkiotas filmas. Mes stengėmės įtikti, nėrėmės iš kailio, todėl ir atsirado visi tie tęsiniai. Vieni sakė, kad gerai, kiti – kad blogai, jog atsirado. Mes rašėme čia ir dabar ir filmavome. O knygą parašiau, kad papasakotume, kaip mes kūrėme ir filmavome“, – paaiškino B. Bušma.

Daina gimė iš dėkingumo bankui

Vargiai kas atkreipia dėmesį į tai, kad „Giminių“ seriale niekada neskambėjo hitu tapusi to paties pavadinimo daina. Ji suskambėjo tik 2011-aisiais seriale „Giminės. Po dvidešimties metų“. Kodėl?

B. Bušma prisiminė, kad 1993 m. buvo duotas leidimas tęsti serialą, bet jam statyti skirta vos 100 tūkst. litų iš televizijos biudžeto. Tai labai maža pinigų suma, buvo galima pastatyti vos dvi serijas. Kūrėjams patarta trūkstamų lėšų susirasti patiems. Tai buvo naujas dalykas, konservatorijas baigę kūrėjai neįsivaizdavo, nei kur, nei kaip tos paramos ieškoti.

„Gyvenime buvau radęs 50 rublių, bet ne daugiau. Suvokėme, kad neisime pinigų ieškoti į biblioteką ar kultūros namus. Ten biedni. O tuo metu Lietuvoje buvo beprotiškai daug bankų. Tiek proto mes dar turėjome – jei yra bankas, vadinasi, jame yra pinigų. Nusprendėme ieškoti pinigų banke. Kadangi mokiausi Klaipėdos mokykloje-internate, ten buvo toks „Ūkio bankas“, vėliau tapęs „Vakarų banku“. Paskambinau, pakvietė atvykti“, – prisiminė B. Bušma.

Laimė nusišypsojo – bankas serialui statyti skyrė 100 tūkst. litų, tuo pačiu sutarta seriale nuolat skelbti banko reklamą. „Tai buvo pirmas atvejis televizijoje, kai gavome tokių pinigų. Televizijoje kilo pavydas. Meno žmonės tokie yra, ką padarysi, žmogus yra toks“, – mena scenaristas.

Tuo metu televizijoje buvo praktika, kad sausio 1 d., sumokėjus 100 litų, buvo galima dainomis pasveikinti gimines ir artimuosius. „Giminių“ kūrėjai nutarė pasveikinti „Vakarų banką“ su Naujaisiais metais. Jau labai vėlavo, nes viskas buvo suplanuota, o ir dainos neturėjo. Iš laidos rengėjų sulaukė pasiūlymo per šešias dienas surasti, kas dainą sukurtų.

B. Bušma pažinojo šviesios atminties nuostabų poetą Joną Strielkūną, kurio paprašė per naktį parašyti eilėraštį bankui sveikinti. Prašymas buvo išgirstas – A. Ilginis iš J. Strielkūno grįžo su iš sąsiuvinio išplėštu lapu su eilėraščiu.

„Tekstas susižavėjimo nekėlė: „Kur gimėm, kur augom, kur žemė šventa, / Sustokime, sesės ir broliai. / Užtraukime dainą, kurią kažkada / Dainuodavo mūsų senoliai.“ Viešpatie mano, patys galėjome geriau parašyti, dejavome tada, bet nebuvo kur trauktis. Reikėjo muzikos. Ją parašė Tomas Leiburas, dirbęs televizijos orkestre dirigentu. Jis sukūrė muziką ir liepė ieškoti dainininkų, nes kitą dieną rinkosi orkestras įrašams...

Bufete A. Stasiulevičiūtė ir S. Povilaitis kavą gėrė. Buvome pažįstami, paprašėme įdainuoti. Liko trys dienos. S. Povilaitis atsakė, kad tokiu greičiu būtų chaltūra, jam reikia susipažinti su daina. Dar pasakė, kad jam – pusantro gabalo už įrašą. Nežinau, ar daug, ar mažai, ar normalu, bet A. Ilginis po tūkstantį litų abiem pasiūlė. Ir nuėjo tada Stasiukas...“ – auditoriją juokino B. Bušma.

Daina buvo įrašyta, vaizdo įraše buvo panaudoti serialo „Giminės“ vaizdai, daina taip pat pavadinta kaip ir serialas. Sausio 1 d. ši daina taip ir nuskambėjo „Sveikinimų koncerte“ su dedikacija bankui. O po mėnesio nutiko neįtikėtinas dalykas – sveikinimų laida sulaukė net 82 laiškų, kuriuose prašoma „Giminių“ dainos „Sveikinimų koncerte“...

„Tos dainos ekrane nebuvo, taip viskas ir atsitiko. Ir kas galėjo pagalvoti, kad tas valsiukas tokia daina taps... Už šią dainą visi iki šiol gauna autorinius atlyginimus, paveldėtojai gauna. Tik A. Ilginis, aš ir S. Vosylius nieko negauna“, – šmaikštavo scenaristas, sakydamas, kad ką čia dabar padarysi. Žiūrovai paploja ir jam jau gerai.

Serialo idėja – iš Seimo posėdžių

„Technika tobulėja, o Lietuvoje filmai – blogėja. Buvau viename literatų susitikime, ten sakė, kad lietuvių kalbos mokytojai skundžiasi, jog krito mokinių raštingumas. Paprieštaravau – taip negali būti. Kaip gali kristi raštingumas, jei dabar šitiek knygų parašoma“, – šmaikštavo scenaristas.

O kaip gimė pati idėja sukurti lietuvišką serialą? B. Bušma prisiminė, kad 1991 m. dalis kūrybinių žmonių buvo išvaryti iš televizijos. Vėliau žurnalistas Skirmantas Valiulis pasikvietė meninių laidų kūrėjus ir paprašė per savaitę sugalvoti serialą.

„Mes draugavome trise – režisierius S. Vosylius, prodiuseris A. Ilginis ir aš. Nusipirkome butelį šnapso. Jūs nenustebkite, buvo gūdus posovietinis laikotarpis, visi išgerdavome televizijoje. Nuėjome pas A. Ilginį į butą. Butas buvo didelis, nes Ilginis buvo tokio sekretoriaus J. Gurecko žentas. Pradėjome galvoti. Tiesa, tokio žodžio „prodiuseris“ Lietuvoje dar nebuvo“, – pastebėjo B. Bušma.

Kūrėjai galvojo visokių siužetų, pavyzdžiui, kaip iš sovietų kariuomenės pabėga kareivis, tačiau nesugalvojo, ką jis veiks Lietuvoje. „Kadangi buvau iš kaimo ir pažinojau tokį Seimo narį J. Veselką, paprašiau patarimo, ką daryti. Jis pasiūlė seriale ieškoti pinigų. Nes kur pinigai – ten rietenos, ten dramaturgija. Dar patarė pasižiūrėti Seimo posėdžių, kaip seimūnai draskosi dėl pinigų. Ten juk gatavas serialas...

Tuo metu vyko žemės grąžinimai, pjovėsi visi. Todėl mes, būdami menininkai, sutarėme sukurti vieną giminę. Diedukas švenčia jubiliejų, susirenka giminė, o jis giminės žemę padovanoja vienam anūkui. Mums nerūpėjo juridinis klausimas, kad taip negalėjo būti. Mums reikėjo rietenų. Dabar net nebežinau, kas sugalvojo serialui pavadinimą, bet aš ėmiausi rašyti scenarijų“, – pasakojo scenaristas.

Daug kritikos

B. Bušma sakė, kad pinigų serialui statyti visada labai trūko, bet nutiko įdomių dalykų – įmonės pradėjo prašyti leisti produktus pavadinti „Giminių“ vardu ir už tai duoti pinigų. Mėsos, duonos, gėrimų ir kiti kombinatai ne tik skirdavo lėšų, bet ir gardumynų dėžes prikraudavo.

„Mums net paskambino iš Švedijos įmonės Lietuvos atstovybė, prekiaujanti tokiais raudonais elektriniais pjūklais. Jie norėjo, kad jų pjūklais naudotųsi girininkas D. Mertinas, girininkijoje medžius pjautų. Jie mums davė 200 tūkst. litų ir atsiuntė lėktuvą, kad atskristume į Švediją, į tą gamyklą, kad pafilmuotume, jog lietuviai verslininkai domisi lietuvių švedų firmos gaminiais. Nuskridome, nufilmavome, grįžome su pjūklais. Kiekvienam įteikė po pjūklą ir dėžes su kepurėmis, švarkais, batais, skėčiais ir kt. A. Ilginiui dar padovanojo vikingo šalmą su ragais“, – juokino auditoriją B. Bušma.

Bet galiausiai serialo kūrėjai pradėjo girdėti labai daug kritikos: serialas per lėtas, atsibosta, kol herojus pasako žodį, kol nueina. Klausta, kodėl nėra jaunimo, nes jaunimas todėl serialo ir nežiūri. „Va tada atsirado „Atžalos“. Nuo to prasidėjo“, – paaiškino scenaristas.

B. Bušma dar buvo užsipultas, kad nemoka rašyti dialogų. Jo klausta, kodėl ne grupė žmonių rašo, kaip įprasta, pavyzdžiui, serialui „Santa Barbara“.

„Atsakiau, kad tikrai įsivaizduoju, nujaučiu, kas yra grupinis seksas. Bet kas yra grupinis rašymas – niekaip“, – šmaikštavo B. Bušma.