Giedančius ir kaukiančius „kaimynus“ sudrausminti nelengva

Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste ir rajone taisyklėse daug dėmesio skiriama gyvūnų gerovei užtikrinti. O štai apie jų keliamą triukšmą, drumsčiantį gyventojų gerovę, įrašyti vos keli sakiniai. Ar užtenka šių sakinių, kad išsivaduotumėte nuo įkyrėjusio kaimyno šuns kaukimo ar net neįprastų gyvūnų skleidžiamų garsų?

„Žadintuvas“ nuo ketvirtos ryto

Įsivaizduokite: gyvenate mieste, daugiabutyje, tačiau kas rytą iš miego jus pakelia ne žadintuvas, o gaidys. Ir ne aštuntą ryto, kaip buvote suplanavę, o dar dorai neprašvitus, kai visi aplinkui miega.

Toks nemalonus „žadintuvas“ prieš keletą savaičių sudrumstė kuršėniškės Gabijos rytus, mat kaimynė, kurios nuosavo namo kiemą Gabija mato iš savo daugiabučio balkono, įsitaisė vištų pulkelį ir vieną gaidį.

„Kaip suprantu, juos laikė ir anksčiau, tik tvarte, todėl negirdėjau. Kai atšilo oras, padarė aptvarą, išleido vištas ir gaidį į lauką – tada iš karto išgirdau. Bet tai buvo vidury dienos, prisimenu, dar pagalvojau, kad bus smagu rytais atsibusti nuo giedojimo – pasijusiu kaip tikrame kaime. Tik nežinojau, kad gaidžiai pradeda giedoti taip anksti...“ – sako Gabija, kurią kaimynės gaidys žadindavo nuo ketvirtos valandos ryto.

Raminanti arbata nepadėjo

Kuršėniškė prisipažįsta, kad miega labai jautriai, todėl skųstis neskubėjo – iš pradžių bandė problemą išspręsti pati. Nakčiai uždarydavo langus, kad mažiau girdėtų giedojimą, gėrė raminančią arbatą, kad geriau miegotų ir neatsibustų, tačiau niekas nepadėjo.

Neištvėrusi Gabija ryžosi pasikalbėti su kaimyne. „Kalbant nuoširdžiai, tikėjausi, kad ji mane išprašys iš savo kiemo“, – sako moteris ir džiaugiasi, kad atsitiko visiškai priešingai. Kaimynė buvo geranoriška ir supratinga: nuo šiol ji kas vakarą uždaro gaidį į tvartą, o ryte vėl paleidžia į laisvę. „Išleidžia jį apie 7–8 ryto. Tokiu metu jam giedant atsibusti tikrai malonu“, – džiaugiasi Gabija.

Šuo – tik pretekstas

Deja, bet ne visos istorijos turi tokią gražią pabaigą. O gal reikėtų sakyti – pradžią? „Dažniausiai būna taip, kad kaimynai susipyksta, o po to jau pradeda ieškoti, ką vienas ar kitas daro blogai: gal tvorą per arti pastatė, gal šuo per garsiai loja“, – sako Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji sanitarijos inspektorė Inga Rimgailienė.

Jai neretai tenka važiuoti aiškintis kaimynų ginčų, kurie kyla dėl gyvūnų keliamo triukšmo. Pasak I. Rimgailienės, nusiskundimų dėl gaidžio giedojimo kol kas dar neteko sulaukti – daug labiau Šiaulių rajono gyventojai kankinasi dėl šunų: jų lojimo, kaukimo ramybės valandomis.

„Jeigu žmonės į mus kreipiasi, važiuojame, bandome spręsti problemą, nes Gyvūnų laikymo Šiaulių rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklėse yra numatyta, kad gyvūnai neturi kelti grėsmės gyventojų ramybei“, – teigia inspektorė.

Taisyklės taisyklėmis, o įrodyti, kad gyvūnas drumsčia rimtį kartais tampa sudėtinga. „Būna, nuvažiuojame, o tas „paskųstas“ šuo neloja. Apklausiame kitus kaimynus – jie nusiskundimų neturi. Tuomet situacija tikrai kebli – gi nestovėsime prie šuns visą dieną ir naktį“, – sako I. Rimgailienė.

Pasigenda kaimyniškų santykių

Šiaulių miesto valdininkai šią problemą sprendžia kiek kitaip. „Remiantis Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklėmis, gyvūno laikytojas turi užtikrinti, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės, viešosios rimties. Mes dar esame papildomai įsirašę tokią sąlygą, kad skundą dėl gyvūno keliamo triukšmo turi pateikti ne vieno, o kelių butų/valdų savininkai. Arba turi būti pateikti triukšmo įrodymai, pavyzdžiui, su šiuolaikinėmis technologijomis užfiksuoti įrašai“, – teigia Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė.

Skundų jos skyrius dažniausiai sulaukia dėl šunis laikančių kaimynų. Nors jie ne visuomet būna pagrįsti. „Žinote, pasitaiko labai nekantrių žmonių. Viena kartą sulojo šunelis, ir viskas – skundas. Mes visuomet patariame kaimynams kuo daugiau tarpusavyje bendrauti, kalbėtis, o ne pyktis. Pavyzdžiui, kartą suvedėme kaimynus, kurie nesutarė, nes vienų šunelis, kai jo šeimininkai išeidavo, keldavo didelį triukšmą. Pasiūlėme, kad kai šeimininkų nebus, šunelį atvestų kaimynams – kaip jie apsidžiaugė“, – pasakoja V. Pelenienė.

Skundas dėl gegutės kukavimo

Kad nustatytų, ar augintiniai išties triukšmauja, V. Pelenienei yra tekę keisti darbuotojų grafiką, o šiems – dirbti vėlyvu paros metu. Jeigu patiems faktų surinkti vis tiek nepavyksta, V. Pelenienė kreipiasi į policijos pareigūnus. „Prašome, kad patruliai naktį pravažiuotų, pasižiūrėtų, kas ten vyksta“, – paaiškina ji.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio viršininkas Linas Valius sako, kad skundai dėl gyvūnų keliamo triukšmo nėra masiški – greičiau pavieniai.

Į juos pareigūnai reaguoja, tačiau bausti gyvūnų laikytojų niekuomet neskuba. „Į kiekvieną situaciją žiūrime individualiai. Tiesiog yra žmonių, kurie labai jautriai reaguoja į garsus. Jiems ir gegutės kukavimas arba vėjo ošimas gali drumsti rimtį, nors tai yra natūralūs gamtos garsai. Jeigu taip, tuomet problema yra visai ne toje vietoje“, – sako L. Valius.

Viršininkas teigia, kad kartais užtenka nuoširdžiai pasikalbėti su skundą parašiusiu žmogumi, ir situacija išsisprendžia. Tiesa, jeigu savivaldybės darbuotojai arba pareigūnai nustato, kad gyvūnas iš tiesų drumsčia rimtį, jo šeimininkui gali būti taikoma administracinė atsakomybė: įspėjimai, piniginės baudos ir t. t.

Priversti atsikratyti gyvūno, jį užmigdyti, pasak L. Valiaus, gali nebent teismas, tačiau tokių atvejų jo praktikoje nėra pasitaikę.