Geros atostogos – nebūtinai brangios, bet kokybiškam poilsiui reikia ruoštis: specialistai primena svarbiausias taisykles

Darbo kodekse ne be pagrindo nustatyta, kad darbdaviai suteiktų atostogas bent kartą per darbo metus, o viena jų dalis nebūtų trumpesnė nei dešimt darbo dienų. Poilsis nuo darbo ir kasdienio streso neabejotinai naudingas fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau tam, kad per atostogas tikrai pailsėtume, reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Neatostogaujantiems dėl to, kad kokybiškam poilsiui trūksta pinigų, specialistai pataria atostogoms rengtis iš anksto bei atsakingai planuoti jų biudžetą.

„Atostogos nebūtinos tik tada, kai į darbą ir poilsį žiūrime sąmoningai. Ilsėtis reikia reguliariai. Kartą per metus ilsėtis negana, lygiai kaip ir išsimiegoti kartą per savaitę“, – primena psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė.

Jos teigimu, atostogų trukmė santykinai priklauso ir nuo to, kiek laiko, prasidėjus atostogoms, mintyse dar vis dirbame ir kaip greitai persijungiame į pertraukos režimą. Norint kokybiškai pailsėti, psichologė pirmiausia pataria nebandyti suspėti „iki atostogų“ padaryti viską, kas kaupėsi mėnesius.

„Realybėje tai sukuria didesnį nuovargio kalną, kurį vis tiek reikia nukasti. Tai, kas gali palaukti atostogų pabaigos, tegul palaukia, kitaip atostogos gali ir neprasidėti iki pat jų pabaigos“, – įspėja M. Kuzminskaitė.

Pertrauka ir pokytis

Pasak psichologės, atostogos yra pertrauka, kurios reikia, norint neperdegti nuo nepertraukiamos vienodo pobūdžio veiklos. Be jų pritrūksta motyvacijos, valios, pozityvaus emocinio grįžtamojo ryšio ir kitų psichologinių resursų. Tačiau ilgos atostogos gali tapti tokia pat varginančia veikla, kaip ir darbas.

„Svarbu prisiminti, kad vargina ne tik krūvis, bet ir monotonija – abiem atvejais reikia balanso. Vargins ir ypač aktyvios, ir ypač pasyvios atostogos, tik dėl skirtingų dalykų. O jei atostogaujame su darbo įrankiais rankose, pertrauka gali taip ir neprasidėti. Visai nesvarbu, ar darbo reikalus tvarkome biuro vėsoje, ar pušų pavėsyje.

Atostogos padeda tuomet, kai tai yra pokytis. Mūsų smegenys mėgsta kontroliuojamus pokyčius, už kuriuos gauname mums labai malonaus dopamino ir pasiekimo jausmo, tačiau tam dažnai priešinasi mūsų susikurta komforto zona. Geriausiai jaučiamės darydami tai, ką esame įpratę daryti, o ne tai, kas yra nauja. Būtent įprotis išbandyti ką nors nauja, imtis to, ko nedarome kasdien, gali tapti geriausiu atostogų receptu“, – kalba M. Kuzminskaitė.

Biudžetas neturi viršyti galimybių

Kokybiškos atostogos nebūtinai turi būti brangios. Pokytį ir gražius atostogų prisiminimus galima susikurti pasitelkus tik šiek tiek kūrybiškumo. Pavyzdžiui, jeigu tenka veržtis diržus ir negalime sau leisti išvykti į jokį kurortą, galima pabūti turistu savo mieste, aplankyti naujas galerijas ir muziejus, pasivaikščioti dar neatrastais pažintiniais takais, nueiti į restoraną, kurį jau seniai norėjosi išbandyti.

Vis dėlto daug žmonių atostogų neįsivaizduoja be kelionių ar poilsio prie jūros. Specialistai pastebi, kad tokias atostogas derėtų planuoti pagal savo finansines galimybes, neliečiant savo finansinės pagalvės, o, esant reikalui, keliones įsigyti išsimokėtinai.

„Paskola atostogoms yra įprasta vartojimo paskola, kuri neapibrėžia, kur galima išleisti pasiskolintus pinigus. Ją galima panaudoti padengti bet kokias atostogų arba kelionės išlaidas. Tačiau, prieš imant paskolą, svarbu iš anksto apgalvoti, kokios reikėtų sumos ir per kiek laiko ją galėsite grąžinti. Rekomenduojama taisyklė, kad vartojimo paskola atostogoms neturėtų viršyti sumos, kurią galėtumėte sutaupyti per metus iki kitų atostogų. Kitu atveju paskolą grąžinti gali būti sudėtingiau, todėl jeigu matote, kad atostogų biudžetas jau viršija jūsų galimybes, planus geriau keisti”, – kalba „General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis.

Jo teigimu, vartojimo paskola leidžia turėti lankstesnį kelionės biudžetą, rinktis patogesnes kelionės datas ir kryptis, norimą viešbutį ir t. t., tačiau skolintis visada reikėtų apgalvotai ir apdairiai, įvertinus savo pajamas.

Lietuviai keliauja ištisus metus

Laura Šepetienė, poilsinių ir verslo kelionių organizatoriaus „West Express“ produktų skyriaus vadovė, sako, kad lietuviai atostogauja ištisus metus. Kai baigiasi sezonas Turkijoje, suaktyvėja kelionės į Egiptą. Dažniausiai keliautojai renkasi savaitės trukmės kelionę ir maitinimą „viskas įskaičiuota“.

„Vasaros metu populiariausios yra poilsinės kelionės, kurių metu keliautojai nuomojasi automobilius ir savarankiškai pakeliauja arba perka vienos dienos ekskursijas. Keliautojai, nemėgstantys ramiai leisti laiko, renkasi kruizus, kai kiekvieną rytą prabunda vis kitoje šalyje be lagamino krovimosi ir skubėjimo į oro uostą. Kruizas ypatingai tinka tiems, kurie nori ne tik pamatyti, bet ir smagiai praleisti laiką pramogaujant laive“, – sako L. Šepetienė.

Vasaros sezono metu jau daugelį metų populiariausios kryptys yra Turkija, Graikija, Ispanija, o žiemą – Egiptas, Portugalijos Madeira ar Ispanijos Kanarų salos. Tačiau, pasak L. Šepetienės, egzistuoja ir kelionių krypčių mados. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais sparčiai populiarėja Juodkalnija ir Bulgarija, o ypatingai – kelionės kruiziniais laivais. Keliautojai renkasi ne tik artimas kryptis, bet ir, atsiradus tiesioginiams reisams, keliauja į Šri Lanką, Zanzibarą, Jungtinius Arabų Emyratus. Keliauja savarankiškai arba renkasi keliones su grupe ir vadovu iš Lietuvos.

Poilsinių kelionių kainos priklauso ne tik nuo norimo komforto lygio, bet ir nuo pasirinkto laiko. „West Express“ atstovės teigimu, gerokai sutaupyti galima renkantis atostogauti ne sezono metu.

„Pavyzdžiui, sezono pradžioje, balandžio mėnesį, kokybiškai savaitę pailsėti Turkijoje galima už kelis šimtus eurų asmeniui, o liepos ir rugpjūčio mėnesiais ta pati kelionė jau kainuos 1200-1500 eurų“, – kalba L. Šepetienė.

Norint sutaupyti, ji pataria atsakingai planuoti kelionės biudžetą ir kelionę užsisakyti kiek įmanoma anksčiau, kai yra plačiausia poilsinių kelionių pasiūla ir galima išsirinkti kelionę pagal savo poreikius bei galimybes, nes, laukiant paskutinės minutės ar renkantis spontaniškai, jau tenka rinktis iš to, kas liko neparduota.