Gerinama Palangos paplūdimių kokybė

Palangos miesto savivaldybė kartu su užsienio partneriais dalyvauja projekte, kuriuo siekiama žaliosiomis biotechnologijomis užtikrinti Baltijos jūros švarą, bei, įsigijus reikiamą įrangą, pagerinti Palangos paplūdimių kokybę.

„RBR-Reviving Baltic Resilience (Atkurk Baltijos atsparumą) – tai Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo programos projektas, truksiantis trejus metus, startavo pernai metų liepą. Projekte dalyvauja solidūs partneriai – devynių dalyvių konsorciumas. Pagrindinis projekto partneris – Gdansko technologijos universitetas (Lenkija). Kiti partneriai: Palangos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos universitetas, Båstado savivaldybė (Švedija), Linnaeus universitetas (Švedija), Pietų pramonės plėtros centras (Industrial Development Center South, Švedija), Pomeranian Special Economic Zone Ltd. (Lenkija), NSR (Švedija), KSSR (Švedija).

Naujas kuras ir aplinką valantys augalai

Lietuvoje už trejų metų trukmės projekto sėkmę ir įgyvendinimą atsakomybę prisiima Klaipėdos universitetas (Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakultetas) bei Palangos miesto savivaldybės administracija, kurie jau pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Projekto pagrindinis tikslas – dirbant prie ankstesnių ES projektų (pavyzdžiui, Euroslam), taip pat įgijus naujų žinių ir atliekant tyrimus, sukurti aktyvius metodus apsaugoti Baltijos jūrą nuo maistinių medžiagų ir kitos rūšies teršalų bei plastiko patekimo: „Tai yra labai svarbu norint apsaugoti mūsų jūrinę aplinką būtent nuo taršos, o ne reaguoti ir bandyti išvalyti jūros aplinką nuo jau patekusių teršalų, – apie projekto pagrindinį tikslą pasakojo projekto vadovė, Ekonominės plėtros skyriaus specialistė Aušra Šikšnienė, - Projekto metu partneriai dalijosi patirtimi, kaip ruošiamas naujas kuras jūriniam transportui DME (Lenkija), užterštų teritorijų savaiminis valymo procesas, pvz., švedai pasakojo apie augalus, gebančius skatinti savaiminius dirvožemio savivalos procesus“, - vardijo projekto vadovė.

Įvardins problemas, gerins paplūdimių būklę

Projektu siekiama didinti tarpvalstybinį supratimą apie turimas „žaliąsias“ technologijas, grindžiamas ne tik moksliniais tyrimais, bet ir praktiniu pritaikymu: „Siekiame skatinti sprendimų priėmimą sutelkiant dėmesį į priemonių veiksmingumą ir naujų bendradarbiavimo formų įgyvendinimą“, - sakė A. Šikšnienė.

Pagrindinis numatomas rezultatas yra nukreiptas į „žaliųjų“ technologijų panaudojimą, gerinant esamą Baltijos jūros būklę. Taip pat šis projektas orientuotas į sprendimų, kurie viešai aptariami su verslo atstovais ir visuomene, publikavimą, skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas bei apsikeitimas gerąja patirtimi ir jos pritaikymas: „Kartu su partneriais tikimės, kad šis projektas padės ne tik identifikuoti pagrindinius probleminius klausimus dėl Palangos paplūdimių, bet ir įsigijus reikiamą įrangą gebėsime pagerinti Palangos paplūdimių kokybę, kurorto svečių poilsį“, - kalbėjo projekto vadovė.

Įsigyta įranga gerins paplūdimių kokybinius kriterijus

Projektas, kurio vertė – 1 495 000 Eur, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Palangos miesto savivaldybei skiriama paramos suma iki 200 000 Eur. Savivaldybės prisidėjimas prie paramos sumos yra 15 proc. Visa likusi suma dengiama iš Europos regioninės plėtros fondo. Didžioji projekto finansavimo dalis tenka moksliniams tyrimams, siekiant pagerinti Baltijos jūros aplinką nusakančius kokybinius parametrus. Taip pat planuojamas pagal atliktus tyrimus įrangos įsigijimas, gerinantis Palangos paplūdimių kokybinius kriterijus.

Analizavo taršą

Šių metų sausio mėnesį vyko projekto partnerių susitikimas Palangoje ir Klaipėdoje, aptartos projekto veiklos, apžiūrėtas Palangos paplūdimys. Pasidalinta partnerių patirtimi dėl „žaliųjų” technologijų taikymo. Taip pat vykdant projektą organizuotas partnerių susitikimas Klaipėdoje per kasmetinį Pietų Baltijos projektų bendrą renginį (South Baltic Annual 2018). Birželio 13 d. Palangos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos universitetas kartu su visuomenės atstovais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, atliekų tvarkymo įmonėmis organizavo susitikimą-diskusiją bei apžvalginį turą po Palangos paplūdimius: „Vis dėlto pagrindine problema įvardytas žmonių sąmoningumas ir švietimas. Didžiąją dalį paplūdimių šiukšlių sudaro plastikas ir jo liekanos. Kita bėda – cigarečių nuorūkos. Labai dideliu žingsniu į priekį paplūdimių taršos mažinimo link įvardintas konteinerinių tualetų atsiradimas Palangos paplūdimiuose“, - mintimis iš vykusio susitikimo dalijosi projekto vadovė.

Palangos miesto savivaldybės inf.