Geriausi ūkininkai įvertinti respublikiniame konkurse

2019 metams ritantis į pabaigą tinkamas metas įvertinti nuveiktus darbus. Tokios tradicijos jau 26 metus laikosi ir Lietuvos ūkininkų sąjunga, organizuojanti konkursą „Metų ūkis“ ir apdovanojanti pažangiausius visos Lietuvos ūkininkus.

Geriausiai ūkininkus pažįsta ir jų pažangą įvertinti gali tų seniūni­jų, kuriose ūkininkaujama, seniū­­nai. Todėl būtent jie dažniausiai konkurso organizatoriams – Elektrėnų savivaldybės žemės ūkio ir melio­racijos skyriui – pasiūlo ūkininkų kandidatūrą. Vėliau ūkiuose apsilanko komisija ir pagal nustatytus kriterijus vertina ūkius. Tradiciškai geriausi Elektrėnų savivaldy­bės ūkininkai pirmiausia apdovanojami spalį vykstančioje Derliaus šventėje, o lapkričio pabaigoje vyksta respublikiniai apdovanojimai, į kuriuos suplūsta ūkininkai iš visos Lietuvos.

Į Kaune, Girstučio kultūros ir sporto centre, vykusius apdovanojimus vyko 1–3 vietas savivaldybėje užėmę ūkininkai – Juozas ir Miroslava Gackai, Dalytė ir Kęstutis Vėželiai bei Marius Sinkevičius.
Pakalbinome visus ūkininkus klausdami, ką jiems reiškia „Metų ūkio“ apdovanojimas. Pasak ūki­ni­ninkų, apdovanojimas – darbų įver­tinimas, dėmesys ūkininkui, o dė­mesys malonus kiekvienam žmogui.
Geriausiai įvertinti ūkininkai ­Juozas ir Miroslava Gackai verčiasi ekologine augalininkyste Semeliškių seniūnijoje, Laičių kaime. Ūkio valdose auginami grikiai, avižos, lubinai, kviečiai bei kvietrugiai. 2015 m. ūkininkai jau buvo apdovanoti respublikiniame konkurse. Tuomet jie užėmė trečiąją vietą. Per kelerius metus ūkininkai padarė pažangą – pasistatė angarą, džiovyklę – ir tai komisija įvertino. Dėl investicijų į ūkį J. ir M. Gackai užsakovams gali tiekti išvalytus ir išdžiovintus javus, kurie superkami kur kas brangiau. J. Gackas pasakojo, kad ekologiškai užaugintus javus noriau perka užsieniečiai. Grikiai keliauja į Italiją, kviečiai – į Vokietiją. Pasak ūkininko, Lietuvoje javus norima pirkti pigiai, todėl rinkoje nedaug produktų iš ekologiškai augintų javų. O užsieniečiams labiau reikia sveikesnių produktų, todėl italų neatgraso net tai, kad iš Lietuvos į Italiją transportuoti vieną toną grikių kainuoja apie 50 Eur. Ūkininkas tikisi, kad kada nors ir Lietuvai bus reikalinga ekologiška produkcija.
Antrąją vietą konkurse užėmė ūkininkai iš Gilučių seniūnijos Mi­gūčionių kaimo – Dalytė ir Kęstutis Vėželiai, kuriems ūkyje talkina sūnūs Kęstutis ir Justinas. Šeima ūkininkauja nuo 2007 metų, užsiima augalininkyste, keliuose šimtuo­se hektarų augina įvairias kultūras. Vėželių žemė nėra derlinga, jos našumas įvertintas vos 27–36 balais, todėl norint užauginti derlių, reikia daug pastangų – sėti, tręšti ir derlių nuimti tinkamu laiku. Pernai Vėželiai įsigijo modernų kombainą, kuriuo per dieną galima nukulti per 15 ha javų. Kombainas buvo didelė investicija, nes kainavo 135 tūkst. eurų. Jam įsigyti šeima pasinaudojo ES parama, bet teko investuoti ir ­nemažai savo lėšų.
Trečiąją vietą konkurse užėmęs ūkininkas Marius Sinkevičius verčiasi pienininkyste. Beižionių seniū­nijos laukuose ganosi 40 ūkininkui priklausančių karvių. Kad visus metus karvėms pakaktų pašaro, M. Sinkevičius naudoja per 300 ha žemės.
Ūkininkas sako, kad įvertinimas konkurse buvo malonus, tačiau ūkyje dažniausiai malonumų būna mažai. Nebent tai, kad rinkai tiekia sveiką pieną. Pasak M. Sinkevičiaus, pienininkystės ūkiai susiduria su vis daugiau problemų, nes viskas brangsta, o pieno supirkimo kainos metai iš metų lieka mažos. Todėl dauguma pienininkystės ūkių nutraukia savo veiklą. O kalbintą ūkininką nenuleisti rankų skatina įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kuri teikia paramą žemės ūkiui. Sėkmės ūkiui neprideda gamtos stichijos. Sausros priverčia nuomotis vis daugiau žemės. Jei pernai pašarui pakako 250 ha, tai šiemet reikėjo jau 333 ha. „Iš 20 ha gauname vos 90 rulonų šieno“, – nuogąstauja ūkininkas. Per sausras ūkininkui praverstų laistymo sistema, tačiau ji šiandien sunkiai įperkama. Ūkininkas sako, kad lėšos, kurias gauna už pieną, skirtos padengti įsipareigojimams NMA, o apie pelną nėra ko kalbėti. Pienininkystės ūkiams, pasak M. Sinkevičiaus, išlikti padėtų didesnė parama, kuria būtų galima bent kiek padengti ūkyje susidarančias išlaidas.
Į renginį pagerbti Lietuvos ūkininkus atvyko gausus būrys konkurso rėmėjų, respublikinės bei rajoninės valdžios atstovų. Nu­ga­lėtojams įteikta „Metų ūkio“ statulėlė, rėmėjų dovanos.
Pasveikinti elektrėniškių vyko ir delegacija iš Elektrėnų – mero pavaduotojas Raimondas Ivaškevičius, Elektrėnų savivaldybės ūkininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Grotuzas, Elektrėnų sav. žemės ūkio skyriaus atstovai Vladas Mažeika, Zina Dansevičienė, Virginija Mičiulienė bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Elektrėnų skyriaus vadovė Greta Sinkevičienė.

Virginija Jacinavičiūtė