Geradarių dėka našlaičiai vers naują gyvenimo puslapį

Žinia apie gruodžio pradžioje tragišką gaisrą Gelgaudiškyje, kai liepsnose žuvo jauna motina, o našlaičiais liko du jos mažamečiai vaikai, apskriejo ne tik Lietuvą. Istorija sujaudino ne vieną, tad žmonės noriai aukojo ir neliko abejingi svetimam skausmui. Jei viskas klostysis kaip numatyta, netrukus mažyliai su močiute turėtų glaustis ir naujuose namuose.

Globoja močiutė
Tiesa, kalbų, istorijai iškilus į viešumą, būta visokių. Tačiau tokia mūsų visuomenė. Visgi šiandien, kaip patikino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė, trejų ir ketverių metų broliukai auga su močiute, jai dar gruodžio 15 d. suteikta laikina globa. Vaikams gyvenama vieta ne nauja, jie prie jos įpratę, nes su savo mama čia yra gyvenę ir augę, tik iš močiutės namų išsikėlė visai prieš nelaimę. Šiuo metu mažyliai lanko ir darželį. Tiesa, būta svarstymų, kad mažylius galėtų priglausti kiti giminaičiai, ne močiutė, tačiau norinčių neatsirado, nors ir sakė, kad šis variantas ne pats geriausias.
„Taip, sąlygos ten nėra geros, tačiau su šeima nuolat dirbama, teikiama pagalba ir dėl buities sąlygų gerinimo, ir dėl įgūdžių. Stengiasi pati močiutė, labai padeda seniūnija. Kita vertus, šeimoje auga ir močiutės sūnus, kuris taip pat mažametis, ir tos sąlygos visada tokios buvo“, – tikino vedėja.
Ji sakė, kad močiutė lankys globėjų kursus, sprendžiamas klausimas dėl vaikų tėvystės nustatymo. Jei močiutė ir toliau rodys tokias pastangas ir bus įvertinta tinkamai, ateityje bus kreipiamasi į teismą dėl nuolatinės globos nustatymo.
„Kaip sakiau, dabar yra taip, vaikučiai saugūs ir laimingi su močiute, o paskui matysime. Kartais laikas ir gyvenimas viską išsprendžia ir sudėlioja“, – sakė R. Lebedžinskienė.
Ji pabrėžė, kad šiai situacijai didelį dėmesį skyrė ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Ilona Šeflerienė, kuri pati gelgaudiškietė, puikiai pažinojo žuvusią mažylių mamą ir gerai pažįsta visą šeimą. Dėl pagalbos teikimo buvo suorganizuotas ne vienas posėdis ir spręsta, kaip labiau jai pagelbėti.

Nuo norinčių padėti kaito telefonas
Įvykus nelaimei, kai kilusio gaisro metu sudegė mažylių mama, o juos išgelbėjo į nelaimės vietą atskubėjęs kaimynas, šeima bei gyvenimo sąlygos atsidūrė tarsi po padidinamuoju stiklu. Tuomet atkreiptas dėmesys, kad močiutės gyvenimo sąlygos netinkamos globoti vaikus – namo sienos apgriuvusios, ištrupėjusios, įsimetęs pelėsis, reikia tvarkyti ne tik būstą, bet šeimai trūksta ir įvairių buities daiktų.
Iniciatyvos rinkti paramą bei pagelbėti nelaimės ištiktai šeimai griebėsi tarybos nario Mindaugo Tarnausko įkurtas labdaros ir paramos fondas „Gera dalytis“. Pasak fondo valdytojos, sintautiškės Inesos Viliūšienės, paskutiniais duomenimis, sąskaitoje yra 8 tūkst. eurų. Nors moteris labdaringa veikla užsiima daugiau nei dvejus metus, pripažįsta, kad ši istorija išskirtinė savo tragiškumu ir, žinoma, žmonių dosnumu ir gerumu.
„Net nežinau, kiek buvo skambinančių. Telefonas tiesiog kaito, vos spėdavau atsiliepinėti, o sekmadieniais tekdavo išjungti garsą, kad pailsėčiau“, – apie žmonių norą pagelbėti našlaičiams pasakojo I. Viliūšienė.
Pasak moters, vieno privataus žmogaus didžiausia našlaičiams paaukota suma yra 400 eurų, buvo kas pavedimus darė ir po 2, 5, 50 eurų ar daugiau. Aukojo kraštiečiai iš Amerikos, sulaukta aštuonių dėžių paramos su įvairiausiais daiktais iš Norvegijos.
„Lašas po lašo ir akmenį pratašo“, – žinoma patarle žmonių gerumą iliustruoja I. Viliūšienė.

Pirks butą
Nors iš pradžių prašyta aukoti ir daiktų, derinti dėl reikalingiausių nupirkimo, jie surinkti labai greitai, tad vėliau prašyta tik piniginės paramos. I. Viliūšienė sakė, kad baldus net rinkosi, nes pasiūlymų sulaukta daug ir gerų. Tad yra rezervuotas ne tik puikios būklės jaunuolio baldų komplektas su dviaukšte lova, spinta ir stalu, komoda, bet ir virtuvinis komplektas su virykle, kiti daiktai. Tiesiog, kaip kalbėjo labdaros fondo valdytoja, baldai laukia, kada ir kur juos bus galima vežti.
Nors iš pradžių būta svarstymų, kad reikėtų remontuoti močiutės gyvenamąjį namą, tačiau galiausiai priimtas sprendimas dėl naujo būsto pirkimo. Pasak I. Viliūšienės, šiuo metu derinamas šis klausimas ir vedamos derybos, tikimasi, turėsiančios laimingą pabaigą.
„Tikimės nupirkti butą. Beje, nors buvo kalbančių, kad giminės nusisukę, taip tikrai nėra. Kaip tik šį butą, dėl kurio tariamės, suradęs močiutės brolis. Jis labai padeda, dažnai ten apsilanko“, – tikino I. Viliūšienė.
Ji atvira: žmonėms tikrai rūpi, kur ir kaip bus panaudoti pinigai, tačiau tiek ji, tiek M. Tarnauskas ne kartą pabrėžė, kad pinigai renkami ir stengiamasi pagerinti būtent našlaičių gyvenimo sąlygas. Nupirkus butą, kaip svarstė pašnekovė, gali tekti jį paremontuoti, tačiau bus konsultuojamasi su teisininkais, kad butas būtų užrašytas vaikų vardu, jei liks pinigų, bus atidaryta speciali sąskaita taip pat vaikams.
Beje, ji neseniai lankėsi močiutės namuose ir negalėjo atsidžiaugti įvykusiu progresu.
„Socialinė pažanga labai didelė. Ji labai stengiasi, nes nori, kad vaikučiai ir liktų su ja. Kai lankėmės po laidotuvių, nuotaika buvo slogi, vaikučiai tarsi pasimetę, susigūžę, o dabar ir jie linksmi, vienas vis nenulipo močiutei nuo kelių. Žinoma, kai įkėlėme nuotraukas, kur jie gyvena, pasipylė komentarai, kad netvarkinga, lova sujaukta, bet ant jos tiesiog prieš tai dūko vaikai, o sienos molinės, trupa, tad jų niekaip nenuplausi. Močiutė tikrai stengiasi ir tikiu, kad juos gali užauginti“, – gražių žodžių ir palaikymo šeimai negailėjo I. Viliūšienė.
„Dabar tikrai visas dėmesys sutelktas jiems. Kai bus atverstas naujas šių vaikų gyvenimo puslapis, spręsime ir kitus klausimus“, – sakė pašnekovė.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“