Geležinkelio plėtrą iš Girulių kelia į Gargždus?

Girulių miškas šiais metais tapo kone tokia pat karšta bulve kaip COVID-19. Iškirs, neiškirs? Plės geležinkelį ar steigs draustinį? Šalies, uosto, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono planuose atsiveria vis kitos perspektyvos.

Klaipėdos miesto savivaldybė iki lapkričio 30 d. pratęsė gyventojų apklausą dėl geležinkelio mazgo perkėlimo į Girulių - Melnragės mišką. Iki šiol apklausoje dalyvavo 3 702 klaipėdiečiai. Kad klausimas būtų privalomai svarstomas Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje, savo nuomonę turėtų išreikšti apie 20 tūkst. miestiečių.

Priminsime, kad paskutiniame miesto Tarybos posėdyje buvo neribotam laikui atidėtas klausimas dėl Girulių draustinio steigimo. Politikai dviprasmiškai kalbėjo, jog pritaria kilniai idėjai, tačiau būgštauja, kad pritarę saugomos teritorijos steigimui sukels keblumų Klaipėdos miesto bendrajam planui.

Už Klaipėdos geležinkelio plėtros projektą atsakinga Susisiekimo ministerija, pasiteiravus kaip vystosi šis projektas, atsiuntė dar keistesnį atsakymą. Jame iškelta dar viena negirdėta Klaipėdos galežinkelio plėtros idėja.

Aplinkelio vizija

„Šiuo metu rengiamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane yra nurodyta, jog, siekiant gerinti gyvenimo kokybę Klaipėdos mieste ir atsižvelgiant į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros krovinių apimtis, turi būti atlikta galimybių analizė, parodysianti, kaip nukreipti uosto krovinius geležinkelių transporto aplinkkeliu, aplenkiant Klaipėdos miestą ir jo centrinę dalį, į IXB geležinkelio koridorių, pirmenybę teikiant trasai Klaipėda (Draugystės geležinkelio stotis)-Gargždai-Kretinga.

Šiuo metu iki Gargždų eina tik privažiuojamieji geležinkelio keliai, tačiau rengiamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane yra numatyta galimybė atlikti galimybių analizę Klaipėdos geležinkelio aplinkkeliui įrengti, aplenkiant Klaipėdos miestą ir jo centrinę dalį.

Taip pietinė Klaipėdos miesto dalis nauja geležinkelio linija Draugystės geležinkelio stotis-Gargždai-Kretinga būtų sujungta su IXB geležinkelio koridoriumi. Ši alternatyva kol kas yra numatyta tik Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRTBP) projekte, kuris dar nėra patvirtintas.

Taip pat 2016 m. patvirtintame Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane nurodyta, kad numatoma parengti geležinkelių infrastruktūros plėtros Klaipėdos apskrityje galimybių studijas, kuriose būtų išanalizuota galima geležinkelių infrastruktūros plėtra ir suderinti Klaipėdos apskrities viešieji interesai su vežimo geležinkeliu verslo plėtros tikslais.

Susisiekimo ministerija šiuo metu yra pavedusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlikti Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros galimybių analizės procedūras ir atlikti vertinimą neapsiribojant tik tomis alternatyvomis, kurios yra LRTBP, bet ir apimant kitas įmanomas alternatyvas. Galimybių analizė įvertins tiek Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano projekte numatytą alternatyvą, tiek Pauosčio kelyno (esančio Giruliuose) plėtros galimybes, tiek ir visas kitas galimas alternatyvas pristatyti krovinius į Klaipėdos uostą, mažinant krovininių traukinių judėjimą centrinėje Klaipėdos miesto dalyje (įskaitant ir per šiaurinėje šalies dalyje esančius geležinkelių tinklus Kužiai-Kretinga-Klaipėda bei pietinėje šalies dalyje esančius geležinkelių tinklus Radviliškis-Pagėgiai-Klaipėda).

Linijoje Radviliškis-Pagėgiai-Klaipėda taip pat yra numatytos investicijos į geležinkelio kelių atnaujinimą: 2019 m. buvo atnaujinta apie 25 km geležinkelio kelio viršutinės konstrukcijos (leidžia padidinti esamą traukinių greitį, kas padidina pralaidumą), šiais metais (2020 m.) numatytas apie 40 km geležinkelio kelio ir papildomų eismo valdymo sistemų atnaujinimas. Geležinkelio linijos Radviliškis-Pagėgiai-Klaipėda pajėgumai didinami tam, kad dalį traukinių į pietinę uosto dalį būtų galima nukreipti būtent šia linija, siekiant išvengti jų vykimo per Klaipėdos miesto centrines dalis“, - tokį atsakymą „Vakarų ekspresui pateikė Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius.

Apie 30 popierinių bylų

Žmonių kalba paaiškinti Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės planus ir jų peripetijas paprašėme Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės.

Pradėkime nuo Klaipėdos miesto Bendrojo plano (toliau BP). Kokioje stadijoje šiuo metu jis yra. Kas jame numatyta Girulių miško teritorijoje?

Rengiamame plane Klaipėdos miesto valstybinio Girulių miško būklė nekeičiama. Tai yra rekreacinis miškas, skirtas ir miestiečiams, jame gali būti įrengiami pėsčiųjų takai, vystoma rekreacinė veikla. Nėra jokio plano mažinti ar kitaip pažeisti šią miško teritoriją, nes tai yra didžiausias miesto želdynas, kuriuo gyventojai naudojasi kaip parku.

BP šiuo metu esame pridavę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai tikrinti. Kadangi pradėjome rengti miesto BP tokiu laiku, kai tik pradėjo veikti Teritorijų planavimo ir statybų informacinė sistema, tačiau dar nebuvo galimybės pradėti rengti planą virtualioje sistemoje. Inspekcija paprašė, kad mes pateiktume popierinį BP originalą ir jo kopiją, tai yra 30 segtuvų popieriaus. Maža to, kiekvieną lapą turėjome sužymėti, kad kopija tikra. Atlikti šią užduotį užtruko laiko. Dabar jau baigiame šį darbą. Kai pateiksime, tikimės, kad per mėnesį inspekcija pateiks išvadą, ar galime tvirtinti Taryboje, ar dar kokias procedūras reikės atlikti.

Klaipėdiečių pastangos

Ažiotažą sukėlė Vyriausybės nutarimu pradėtas rengti specialusis geležinkelio plėtros planas, kuriame geležinkelio plėtra numatyta būtent Girulių miško sąskaita.

Šito plano tikslas - ieškoti teritorijų, į kurias būtų galima iškelti geležinkelių veiklai reikalingą infrastruktūrą iš centrinės Klaipėdos miesto dalies.

Tokį ilgalaikį tikslą - mažinti krovininio transporto, riedančio per Klaipėdos centrinę stotį, kiekį ir jo keliamą triukšmą kelia ir miestas. Toks planas yra numatytas ir dabartiniame, ir rengiamame naujame Klaipėdos BP.

Tokią viziją mato ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Tikslui įgyvendinti, „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo ieškoti, kur iškelti tas veiklas iš centro.

Pažymėtina, kad geležinkeliai ypač reikalingi susisiekti su uostu, jie įtraukti į transporto koridorių BIX, kurį sudaro susisiekimo keliai vandeniu, keliai ir geležinkelis.

Žinoma, gabenti krovinius geležinkeliu yra ekologiškesnis būdas, nei užkimšti miesto gatves sunkvežimiais. Sąlygos turi būti sudarytos, tačiau jos neturi pakenkti ir miestiečių interesams, naudojant tam želdynų teritorijas.

Į pradėtą rengti specialųjį planą aktyviai sureagavo Klaipėdos bendruomenės, Taryba, Seimo narys. Buvo pasiekta, kad Vyriausybės projekte papildyta nagrinėjama geležinkelio teritorija, išplečiant ją ir už Klaipėdos miesto ribų. Tikimės, kad tai ir bus padaryta.

Papildomai Klaipėdos miesto taryba kreipėsi į Vyriausybę su siūlymais koreguoti pradėtą rengti planą ir plėsti planuojamos teritorijos ribas dar labiau, nes uostas tęsiasi Kuršių marių pakrante palei visą Klaipėdos miestą. Į skirtingas jo dalis kroviniai dabar važiuoja vienu geležinkelio keliu, o galėtų važiuoti skirtingais.
 

Atkreiptas dėmesys, kad didžiausia uosto plėtra šiuo metu vyksta pietinėje dalyje. Pagal dabartinę geležinkelio logistiką kroviniai į ten važiuoja per visą miestą. To būtų galima išvengti jau iš anksto geležinkelio krovinius nukreipus keliu per Pagėgius.

Nereikia plano?

Tačiau Susisiekimo ministerija šiuos pasiūlymus atmetė. Kita vertus, AB „Lietuvos geležinkeliams“ ta pati ministerija nurodė išnagrinėti šios alternatyvos galimybę. Kaip tai suprasti?

Galbūt klaipėdiečių pasiūlymą Susisiekimo ministerija atmetė todėl, kad ne visada būtina rengti specialųjų planą. Galbūt pateikta ir logiška alternatyva gali būti pritaikyta ir esant dabartinei infrastruktūrai.

Formaliai siūlymas atmestas todėl, kad aptariamos teritorijos nebuvo įtrauktos į valstybinės svarbos projektą, nes nebuvo prielaidų jas įtraukti.

Tikėkimės, kad situacija, dar gali pasikeisti keičiantis ministrams...

Giruliai taip pat nebuvo...

Reikėtų pasitikslinti valstybei svarbaus projekto sudėtį. Tikrai į jį buvo įtraukas Klaipėdos geležinkelio mazgas. Tai, kas įeina į Klaipėdos geležinkelio mazgą, ministerija formaliai ir įtraukė į projektą.

Tačiau atsižvelgus į situaciją, įvertinus Klaipėdos miesto tarybos pasiūlymus, manau, kad Seimas galėtų atnaujinti nutarimą dėl valstybei svarbaus projekto dalių taip, kad jis spręstų problemas, o ne keltų jas.

Nauja idėja

Susisiekimo ministerijos atstovai aiškino, kad geležinkelio plėtra numatoma iš viso apvažiuojant miestą per Gargždus ir Kretingą. Ar šis projektas susijęs, jeigu susijęs, tai kaip su geležinkelio iškėlimu iš centro ir Girulių mišku? Kokia Klaipėdos miesto savivaldybės pozicija dėl šios vizijos?

Tai naujas projektas. Nauja idėja, kurios nebuvo jokiuose planavimo dokumentuose. Ši idėja atsirado dabar rengiamame visos Lietuvos Respublikos bendrajame plane.

Aplinkos ministerija kuruoja šio plano rengimą. Šiuo metu baigiama jo viešinimo procedūra. Šiame plane, kurio laikotarpis taip pat yra 10 metų, numatyta parengti galimybių studiją tokiam aplinkkeliui suformuoti.

Aplinkkelis apeitų Klaipėdos miestą pro Gargždus, Kretingą, tačiau konkreti jo teritorija dar nėra aiški.

Aplinkkelio idėja nėra bloga, tačiau mes situaciją vertiname šiandien. Ji nėra gera. Užuot dešimt metų laukę galimybių studijos, ją spręsti galime jau dabar geriau panaudodami turimus geležinkelio kelius.

Draustinis neparankus

Kaip suprasti ir vertinti šiame kontekste iškeltą Girulių draustinio idėją.

Politikai iškėlė šią idėją tikėdamiesi, kad saugomos teritorijos statusas sustabdytų galimą geležinkelio plėtrą Giruliuose.

Deja, valstybei svarbiems projektams mūsų įstatyminėje bazėje yra labai daug išlygų. Sustabdyti tokį projektą galėtų nebent rezervato statusas, tačiau rezervatinių teritorijų Lietuvoje labai nedaug. Tai tokios teritorijos, į kurias net žmogus negali įžengti be specialios priežiūros.

Girulių miškui tokių apribojimų nesiekiame ir tai nebūtų tikslinga. Pažymėtina, kad Girulių miškas ir dabar yra ne šiaip želdiniai, o valstybinis miškas, kurį nporint pajudinti reikia atlikti labai daug procedūrų. Yra numatytas ir kompensavimas už valstybinio miško pavertimą kitomis naudmenomis ir pan.

Draustinio įtaka būtų nebent moralinė. Tokiu būdu parodant, kad tai mums ypač svarbi teritorija.

Draustinio idėjai pritarė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Kultūros ministerija, buvo surinka 16 tūkst. gyventojų parašų, tačiau Taryba klausimą atidėjo. Paminėta, kad draustinis atsilieptų Klaipėdos miesto bendrajam planui. Tektų vėl jį stabdyti, koreguoti?

Rengdami miesto bendrąjį planą, nenumatėme prielaidų draustiniui steigti. Kilus iniciatyvai, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba paminėjo, kad norėtų rengiamame BP matyti draustinį.

Kol nėra priimtas Tarybos sprendimas ir nėra jokio dokumento draustiniui įsteigti, to negali iš mūsų reikalauti. Taip, būtų geriau sugrįžti prie šios idėjos tada, kai jau turėsime aiškią žinią, kad galime tvirtinti miesto Bendrąjį planą.

Kaip Klaipėdos miesto bendrajame plane pažymėtas minėtas B9 koridorius?

Jis yra pažymėtas, tačiau nėra parašyta, kad galima iškirsti Girulių mišką. Parašyta, kad Klaipėdos geležinkelio mazgas yra valstybei svarbaus projekto dalis.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.