„Geležinio vilko“ pratybų metu treniruotasi sužeistus karius pristatyti į gydymo įstaigas

Antrą savaitę vykstančiose pratybose „Geležinis vilkas“ karo ir civiliai medikai treniravosi, kaip būtų gabenami ir ligoninėje priimami sužeisti kariai: iš kovos lauko jie gabenti į lauko ligoninę, o iš jos sraigtasparniu skraidinti į Kauno klinikas.

Pasak pratybas stebėjusių kariuomenės ir sveikatos priežiūros sistemos atstovų, tokios pratybos su civilinėmis įstaigomis būna retos, tačiau ypač vertingos, nes leidžia patikrinti, ar pagalba suteikiama pagal NATO standartus, o medikams – žinoti, ką darytų ekstremaliosios situacijos atveju.

„Mes negalime leisti dėl daugelio faktorių dažnai daryti tokias pratybas – tai yra, kad mes paprasčiausiai neužimtume medikų“, – žurnalistams sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

„Šiandien mūsų tikslas buvo prasitestuoti tą, ką esame parašę dokumentuose, planuose, operaciniuose įsakymuose“, – pridūrė jis.

Treniruojantis Kaišiadorių rajone esančiame Pravieniškių II kaime buvo modeliuota situacija, kai skyriaus kontratakos metu sužeidžiami kariai. Pirmoji pagalba jiems buvo teikiama vietoje, panaudojant pagalbos ir gyvybės išsaugojimo išteklius, esančius medicininiame krepšyje.

Suteikus pirmąją pagalbą, paieškos ir evakuacijos grandis, pasitelkusi šarvuotą transporterį M113, vykdė sužeistųjų pervežimą į lauko ligoninę, kur jiems buvo teikiama tolimesnė būtinoji pagalba ir stabilizuojama jų būklė. 

Pratybų metu taip pat išbandyta galimybė dronu pristatyti medikamentus bei kraujo atsargas iki šios ligoninės.

Iš jos buvo vykdomas trečiasis pagalbos suteikimo etapas: sunkiausiai sužeisti kariai toliau buvo transportuojami į civilines sveikatos priežiūros įstaigas: pirmadienį treniruotasi juos pergabenti į Jonavos ligoninę, o antradienį vykusiuose mokymuose jie sraigtasparniu gabenti į Kauno klinikas.

Decentralizavo skubios pagalbos skyrių

Pasak Kauno klinikų generalinio direktoriaus Renaldo Jurkevičiaus, didžiausias iššūkis buvo skubios pagalbos skyriaus, kuriame vyko pratybos, veiklą išskaidyti į kitus padalinius.

„Skubios pagalbos klinika buvo decentralizuota: tie visi buvę skubios pagalbos klinikoje ligoniai buvo paskirstyti iš esmės į 13 klinikinių padalinių, kurie taip pat dalyvavo pratybose ir tų padalinių medikai toliau rūpinosi tais pacientais“, – sakė jis.

Planinės paslaugos pratybų metu nebuvo stabdomos, tačiau aktyvavus ekstremaliosios situacijos parengtį, buvo sekamas operacinių užimtumas.

„Mes skaičiuojame laikus, per kiek mes baigsime tose operacinėse darbą ir kada jos galėtų priimti sužeistus pacientus“, – kalbėjo klinikų direktorius.

R. Jurkevičiaus teigimu, tokio masto pratybų Kauno klinikose nėra buvę, todėl medikams buvo svarbu sužinoti, koks būtų jų vaidmuo karinės agresijos atveju.

„Juk esant ir karinei kažkokiai situacijai žmonės ir gims tuo metu ir infarktu, insultu susirgs, traumą kažkur patirs – mes juos taip pat turėsime gydyti. Tai kaip atidalinti tuos pacientų srautus ir užtikrinti abiejų srautų kokybišką pagalbą, tai mums didžiausia turbūt pamoka yra“, – kalbėjo jis.

Pasak kariuomenės vado, nors karo medikai dažnai treniruojasi teikti pagalbą, tai, jog šįkart į pratybas įsijungė ir civilinės gydymo įstaigos yra „unikalus, džiaugsmingas atvejis“.

„Tai nėra darbas nuo nulio, kaip kažkas bando akcentuoti, tai yra metai iš metų treniruojamasi“, – pabrėžė generolas leitenantas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog šios pratybos yra didžiausios, kokios iki šiol yra buvusios.

„Jų ypatumas yra tai, kad buvo išsibandoma, kaip veiktų gydymo įstaiga realiu laiku, tai yra, nestabdant savo įprastinės veiklos“, – sakė jis.

A. Dulkio teigimu, Kauno klinikos po šių pratybų turės įvertinti, kiek kuris pratybų etapas užtruko ir ar laikas, sugaištas viename ar kitame etape, atitinka NATO protokolus.

Pavyzdžiui, pasak jo, dar vykstant pratyboms pastebėta, jog klinikų tuneliuose trūksta informacinių ženklų, kurios padėtų greičiau nukreipti atvykusią komandą reikiama linkme.

„Pati įdomiausia informacija, aišku, bus jau vėliau, kai analitikai pasižiūrės, ką čia visi tie mūsų matavimai rodė“, – kalbėjo ministras.

Atsargos – pagal NATO standartus

Be to, gydymo įstaigos taip pat turi įsitikinti, ar turi reikiamus resursus, kad galėtų teikti pagalbą karinių veiksmų atveju.

„Pirmas žingsnis, ką mes turime padaryti, jeigu norime paremti kariuomenę be savo įprastinių paslaugų, tai reiškia, prasieiti NATO protokoluose esančius žingsnius: elektros energija, kuras, maistas, vanduo ir visi kiti dalykai, įskaitant ryšio kanalus“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, Kauno klinikos yra viena iš tų gydymo įstaigų, kurios yra pažengusios įgyvendindamos reikalavimus, tačiau net ir jos nėra pasiruošusios maksimaliai. 14 gydymo įstaigų turi užtikrintą specialų ryšį, medikamentų rezervai yra maždaug 70 proc. įstaigų.

Taip pat yra planuojama, kaip ligoninės būtų aprūpinamos elektros energija, jeigu jos tiekimas būtų nutraukiamas, kaip būtų užtikrinamas gėlas vanduo. Pavyzdžiui, Kauno klinikose yra svarstoma turėti vandens gręžinį.

„Mes tikrai einame griežtai pagal NATO protokolo dėlionę“, – patikino ministras.

Nors A. Dulkys pabrėžė, kad Lietuvos medikai yra kvalifikuoti teikti pagalbą karo metu sužeidimus patyrusiems žmonėms, pasak jo, šiais metais yra numatyti 300 tūkst. eurų ekstremalių situacijų mokymams, o per penkerius metus tam bus skirti 4 mln. eurų.

„Galutinis taškas yra tas žmogus, kuris atlieka tą operaciją. Bet tam, kad jis turėtų, ką daryti, jūs matėte, kiek šitoje grandinėje yra žmonių, kurie turi puikiai orientuotis tuose planuose, turi puikiai žinoti, ką daryti, turi puikiai mokėti organizuoti darbą. Tai va būtent, aš sakyčiau, tokių mokymų Lietuvoje šiuo metu yra didesnis poreikis negu jau, sakykim, konkrečių operacijų darymo“, – kalbėjo ministras.

Pratybose dalyvavo apie 70 karo medicinos tarnybos karių ir apie 30 medicinos rezervo karių.

Kariuomenės duomenimis, gegužės 8 dieną prasidėjusiuose tarptautiniuose mokymuose „Geležinis vilkas 2023-I“ per 3,5 tūkst. karių su 600 karinės technikos vienetų iš Lietuvos bei 11 kitų NATO valstybių Jonavos rajone treniruojasi planuoti ir atlikti puolimo, gynybos ir kitas operacijas.

Dvi savaites truksiančių pratybų metu išbandomas bei tobulinamas ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimas su sveikatos apsaugos sektoriumi.

Visų pratybų „Geležinis vilkas 2023-I“ metu Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė ir Lietuvos kariuomenės Vaidoto pėstininkų batalionas treniruojasi „pajėgos prieš pajėgas“ metodu.

Pratybose dalyvauja bepilotis orlaivis, valdomas iš Jungtinių Valstijų. Jis jūroje vykdė kovinio šaudymo pratybas ir kitas užduotis.

Šiuos mokymus kasmet organizuoja Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, jais siekiama įvertinti šiai brigadai priklausančių vienetų kovinę parengtį ir sinchronizuoti standartines operacijų procedūras.

Pratybos du kartus per metus vyksta nuo 2017 metų, kai į Lietuvą atvyko NATO priešakinių pajėgų grupė. Pasak V. Rupšio, kitą pavasarį vyksiančių „Geležinio vilko“ pratybų metu planuojama ir vėl išbandyti civilinių gydymo įstaigų ir kariuomenės sąveiką.