Gelbėjimosi ratas bitėms, žemdirbiams – nė šiaudo

Mokslininkai įrodė, kad neonikotinoidų grupės chemikalai, kuriais yra beicuojama vasarinių rapsų sėkla, pavojinga bitėms ir vabzdžiams. Dėl to kai kuriose ES šalyse šios medžiagos naudojimas žemės ūkyje yra uždraustas. Lietuvoje šiais beicais apdorotą vasarinių rapsų sėklą vis dar leidžiama sėti, tačiau jos naudojimas yra giežtai kontroliuojamas. Informaciją apie beicuota vasarinių rapsų sėkla planuojamus apsėti arba jau apsėtus laukus ūkininkai turi pateikti per Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) tvarkomą Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS). Ūkininkai sako, kad vasariniai rapsai nepamainomi atsėjant iššalusias žiemines kultūras. Tačiau jei ES saugodama bites neonikotinoidais beicuotų vasarinių rapsų sėti nebeleis, ūkininkai svarsto, kad šios kultūros Lietuvos laukuose gali nebelikti.

Sėti leido išimties tvarka

Valstybinė augalininkystės tarnyba praneša, kad praeitais metais dėl prastų meteorologinių sąlygų sumažėjo žieminiais javais, rapsais apsėtų plotų. Planuojama, kad dėl to padidės vasarinių rapsų pasėlių kiekiai laukuose. Vasariniams rapsams ankstyvojoje augimo stadijoje ypač daug žalos padaro įvairūs kenkėjai. Nuo jų antplūdžio rapsus geriausiai apsaugo sėklos beicavimas neonikotinoidų grupei priskiriamais augalų apsaugos produktais. Tačiau ši veiklioji medžiaga kelia didelį pavojų vabzdžiams, ypač – bitėms. Siekiant jas išsaugoti, Europos Komisija 2013 m. neoinikotinoidų naudojimą beicuojant vasarinių rapsų sėklą uždraudė, tačiau nesant efektyvios alternatyvos vasarinių rapsų beicavimui, šiemet išimties tvarka beicais Modesto ir Cruiser OSR apdorotą vasarinių rapsų sėklą vis tik buvo leista sėti. Tiesa, su sąlyga, kad vasarinių rapsų augintojai per ŽŪIKVC tvarkomą PPIS sistemą prieš dvi kalendorines dienas pateiks informaciją apie beicuota vasarinių rapsų sėkla planuojamus apsėti laukus. Ūkininkai, kurie dar nėra to padarę, raginami kuo greičiau pateikti informaciją.

Kultūra iš laukų gali išnykti

Minėtoje sistemoje patyrinėjus Suvalkijos krašto laukus galima pastebėti, kad neonikotinodais apdorotų rapsų laukų čia – vos kelios dešimtys. Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininko Sigučio Jundulo teigimu, vasariniai rapsai nėra labai populiari, pelninga kultūra. Todėl gali būti, kad mūsų krašto ūkininkai ją vangiai sėja dėl ekonominių sumetimų. Nepaisant to, jo teigimu, vasariniai rapsai nepamainomi atsėjant iššalusias žiemines kultūras.

– Dėl beico neigiamo poveikio vabzdžiams, ypač bitėms, nesiginčiju. Yra moksliškai įrodyta, kad neonikotinoidais apdorotuose rapsuose medų rinkusios bitės pakvaišta. Jos neberanda savo avilių, pasiklysta. Manoma, kad minėta veiklioji medžiaga vabzdžiams sukelia paralyžių, kuris ir iššaukia tokį jų elgesį. Todėl ir norima uždrausti neonikotinoidų naudojimą. Vis tik šia medžiaga nebeicuojant vasarinių rapsų jų ir sėti neverta. Augalus užpuola įvairūs kenkėjai, kurių augimo metu išnaikinti neina. Šiemet išimtinai dar buvo leista juos sėti, tačiau, atrodo, kad tos išimtys taikomos bus neilgai ir neonikotinoidai bus uždrausti. Jei bus sugalvota alternatyva šiai medžiagai – viskas tvarkoje. Priešingu atveju gali nutikti taip, kad geltonai žydinčių vasarinių rapsų Lietuvoje nebeliks. Ūkininkai paprasčiausiai jų nesės, nes visi supranta, kad nebeicuotų vasarinių rapsų derlius – niekinis. Būtų apmaudu, jei taip nutiktų, nes pastaruoju metu žiemos Lietuvoje ūkininkų nelepina, pasėliai, ypač žieminiai rapsai, dažnai iššąla. Dažniausiai ūkininkai juos atsėja vasariniais rapsais, bet, atrodo, kad šio pasirinkimo greitai gali nebelikti, – kalbėjo S. Jundulas.

Išeitis – bendradarbiavimas

Liudvinavo seniūnijoje ūkininkaujančio Dariaus Isodos laukuose, nors vasarinius rapsus išimties tvarka buvo leista sėti, jų nėra.

– Kadangi žieminiai nenukentėjo, neturėjau priežasties jų sėti. Tai ne pati geriausia, pelningiausia ir patogiausia kultūra. Net ir pasėjus beicuotą sėklą, kuri apsaugo augalus nuo kenkėjų, vasarinių rapsų derliai būna bene trečdaliu menkesni nei žieminių rapsų. Tuo tarpu priežiūra jų, investicijos – tokios pat. Tiesa, spjauti į juos negalima. Kai žiemos pasitaiko nepalankios, džiaugiamės galėdami bent juos pasisėti. Nežinau, ką reikėtų rinktis kaip alternatyvą iššalusiems žieminiams rapsams, kai nebeliks beicuotų vasarinių. Būtų geriausia, kad neonikotinoidų beico neuždraustų. Mano nuomone, tai išpūstas burbulas. Juk beicas ant žiedų nepatenka, bitėms pavojingiausia yra chemija, kuri nugula ant žiedų. Dėl to bitininkai gauna informaciją apie purškimus, jie vykdomi naktį, kol bitės nedirba. Negana to, esu girdėjęs, kad bitės augaluose, kurie gali būti joms kenksmingi, nektaro apskritai nerenka. Todėl manau, kad tie draudimai vykdomi nepagrįstai. O jei ir pagrįstai, galbūt galima rasti kažkokį kompromisą, kaip daroma dabar, kai ūkininkai ir bitininkai keičiasi informacija, – svarstė D. Isoda.

Stengiasi suprasti ir ūkininkus

Tuo tarpu Marijampolės bitininkų draugijos pirmininkas Gediminas Povilaitis neigiamu neonikotinoidų poveikiu bitėms neabejoja. Sako, Amerikoje dėl šios medžiagos beveik visos bitės išmirė, tačiau ar išeitis šios medžiagos draudimas, teigia nežinantis. Bitininkas sako stengiasi suprasti ir ūkininkus, kuriems neonikotinoidai reikalingi, todėl nėra linkęs sakyti, kad diskusijų audrą keliančią medžiagą reikėtų visiškai uždrausti.

– Kad medžiaga bites veikia neigiamai, yra įrodę mokslininkai. Tačiau aš pats įrodymų, kad beicuoti vasariniai rapsai kažkaip kenkia bitėms, neturiu. Bet kokiu atveju kažkoks sprendimas turi būti rastas. Dabar įvesta tvarka su laisvai prieinama informacija apie apsėtus beicuota sėkla rapsų laukus gal ir gera. Ji veikia panašiai, kaip ir informacijos perdavimas apie ūkininkų purškiamus rapsų laukus. Bėda ta, kad bitė – ne gyvulys. Jos nepaimsi ir neuždarysi į gardą. Kažkiek galima jas pakontroliuoti, tačiau ne 100 proc. Situacija dviprasmiška, vieno atsakymo drausti ar leisti naudoti – nėra, – samprotavo bitininkas.

Rūpinasi ne draudimais, o medunešiu

Vekeriotiškės kaime bitininkyste užsiimantis Justinas Lekeckas sako, kad bitėms renkant medų rapsų laukuose dėl to, ar jie pasėti naudojant beicuotą ar nebeicuotą sėklą, sako per daug galvos nesukantis. Anot jo, daug pavojingesni bitėms yra ant žydinčių rapsų purškiami augalų apsaugos produktai.

– Į informaciją apie purškiamus laukus atsižvelgiu. Gavęs pranešimą žinute kada, kur ir koks laukas bus purškiamas, stengiuosi bičių prie jų neleisti. Dėl beicuotų laukų tiek nepergyvenu. Tai nėra ant žiedų paskleistos medžiagos, daug jų pasilieka dirvoje, taigi pavojus bitėms sumažėja, o ir apskritai tokių laukų aplink Marijampolę mažai, – teigė bitininkas.

Iš tiesų šiandien jam politiniai sprendimai dėl neonikotinoidų draudimo ar nedraudimo rūpi mažiausiai. Sako, bityne dabar – darbymetis. Dėl šilto pavasario bitės medų pradėjo rinkti kaip niekad anksti, o ir kiekiai jo lyginant su pernais – dideli. Vis tik laukuose jau ima trūkti drėgmės, taigi ir nektaro augaluose mažiau. Nepaisant to, bitininkas tikino, kad šiemet pavasariniu medumi galėsime mėgautis iki soties.