Geimerio žmonai liūdna... Kas paguos?

„Geimerio žmonai liūdna. Gal atsiras vyrukas, kuris paguos?“ – prisėdusi prie kompiuterio, vienoje pažinčių svetainėje skubiai parašė Ligita. Parašė akivaizdžiai susinervinusi, virpančiais pirštais. Nes jos vyro pomėgis per naktis žaisti kompiuterinius žaidimus mažų mažiausiai įsiutino. O kol sulauks tinkamo „guodėjo“ žinutės, Ligita nusprendė pasitarti su internautėmis feisbuke, ką daryti su nuo žaidimų „suzombėjusiu“ vyru.

Dramos karalienės

„Tik grįžta iš darbo ar tik atsibudęs, kai laisvadienis, – tiesiai prie kompiuterio. Grįžta iš darbo prasmirdęs, iškart sėda prie kompiuterio, atsėdi 3–4 val. ir tik tuomet eina praustis. Visada valgo prie kompiuterio. Net ir tuomet, kai abu galėtume pavalgyti virtuvėje, įsideda į lėkštę ir eina prie kompiuterio. Jei kitą dieną nereikia į darbą, prie kompiuterio prasėdi iki paryčių. Nors kita diena mums abiem laisva, jis pramiega, nes nuėjo miegoti tik paryčiais. Laisva diena nueina velniop, nes jis miega. Aš jam dėl to nieko nesakau, bet iš mano veido mato, kad esu nepatenkinta. Tada baisiai susierzina, sako, kad aš noriu iš jo atimti pomėgį, kad jis ir taip turi mažai laiko. Jei ilgesnį laiką (tai net ne dienų skaičius, o valandų) negali prisėsti pažaisti, būna susierzinęs. Namų ruošoje nedaro nieko. Kai parodau pirštu, nubėga, greit, atsainiai padaro ir vėl skuba prie kompiuterio“, – pažėrė Ligita ir paklausė: gal jos vyras narkomanas? Na, kaip tas, kuris „sėdi“ ant adatos ir jam iki laimės tereikia dozės – kompiuterinių žaidimų.

„Feisbuke yra grupė „Geimerių žmonos“. Maloniai kviečiame“, – Ligitą apstulbino nepažįstamosios Sigitos kvietimas ir garsų juoką žymintys paberti geltoni veidukai...

„Ką, nejau tokių kaip aš – tūkstančiai?“ – žagtelėjo ji ir išsyk pasiprašė priimama į moterų, kurių vyrai – geimeriai, pasijuokimų, savipagalbos ir pasiplepėjimų grupę.

O ten geimerių žmonų – net ne šimtai, o tūkstančiai. Ir kone visos guodžiasi, kad vyrą ir jo kompiuterį ne kartą ketino išmesti pro duris.

„Jei su kompiuteriu bendrauja daugiau nei su moterimi, vadinasi, jam jos nereikia“, – dalijosi mintimis Simona.

„Negaiškime, moterys, laiko, meskime vyrus lauk, kol nevėlu“, – aiškino Eglė.

Daiva paragino likimo drauges pasipuošti, pasidažyti ir vakarus bei naktis leisti ne namuose, tačiau Roberta atsiduso: „Auginame vaikelį. Vyras nuolat prie kompiuterio, o aš – su vaiku. Vaiko nieko aplink nematančiam vyrui prižiūrėti aš nepaliksiu.“

Ligita nedrąsiai pasiteiravo, o gal ji yra kalta, kad vyras „įsimylėjo“ kompiuterį? Gal kažko šeimoje trūksta?

Margarita atsakė, kad jai tikrai nėra ko savęs kaltinti. „Maniškis nekaltai žaidė dar prieš santuoką. Vėliau vis prisėsdavo žaisti, bet vis atsikvošėdavo. O kai ėmiau lauktis, taip įniko, kad dabar net ketverius metus yra priklausomas nuo žaidimų. Būna: nuvykstame į svečius, kepame šašlykus kieme, o jis ir dingsta. Nulekia prie draugų kompo ir geimina“, – sakė ji.

„Pasaldinkite ją“

Tačiau Ligita pokalbių svetainėje sutiko ir tokių moterų, kurios geba iš savo šeimyninio gyvenimo pasijuokti. „Taigi gerai, kad žaidžia. Kol jis įsijautęs, meilužis ramiai pro duris ir įeiti, ir išeiti gali“, – kvatojosi Kamilė.

O internautė Lina visoms moterims, kenčiančioms nuo vyro geimerio, pasiūlė puikų būdą sugadinti jo kompiuterį. „Pasidarote cukraus tirpalo ir purkštuvu papurškiate į vidų, pro tarpus. Tik kai purškiate, kompiuteris turi būti išjungtas. Ir purkšti reikia ne į monitorių, o į kompiuterį. O jei žinote, kas tokia yra motininė plokštė, visai gerai. Pasaldinkite ją. Niekas neįtars, kodėl kompiuteris sugedo“, – juokėsi ji.

Tačiau Ligita atsakė vargiai abejojanti, ar tai padės. Vyras plokštę greit naują nusipirks. O jei supras, kad kažkas tyčia prikišo nagus, tam kažkam gali būti nebesaldu.

Būti atsargiai patarė ir Monika: „Jei žmogus rimtai priklausomas, tai gali tapti ir agresyvus. Kaip narkomanas ar alkoholikas. Atsargiai, negadinkite to kompiuterio. Nes tuoj grupėje atsiras ir skundų: „Mane vyras geimeris sumušė. Ką daryti?

Pabaigos pradžia

Pasirodo, yra moterų, kurios ir pačios prisipažįsta esančios priklausomos nuo kompiuterinių žaidimų. „Man buvo dar baisiau. Aš ne tik naktimis nemiegojau, bet ir dieną žaidžiau. Net nenueidavau į pokalbius dėl darbo. Ryte atsikeliu, pasižiūriu, kad laiko dar yra, ir tiek pasineriu, kad nusispjaunu į darbo pokalbį ir toliau žaidžiu“, – rašė Simona.

Paklausta, kaip iš tokios priklausomybės išsivadavo, moteris prisipažino, kad artimųjų dėka. Jie ėmė jos klausinėti, kodėl yra išbalusi, sulysusi, įkritusiomis akimis.

„Net nežinau, kaip atsikvošėjau. Bet baisiausia, kad neatsimenu tų kelerių metų, neatsimenu, ką veikiau. Viskas lyg ištrinta“, – sakė ji.

Panašia patirtimi pasidalijo ir Dovilė. „Pati „sėdus“ buvau. Žaidžiau be perstojo, viskas buvo „dzin“. Jei kompiuteris sugesdavo, po kelių valandų namie jau naujas stovėdavo. Kol nepagimdžiau. Dabar turiu su kuo žaisti“, – šypsojosi ji.

O Sofija net pasigyrė, kad su vyru susipažino, bežaidžiant žaidimus. Dabar abu ir toliau žaidžia. „Bet pas mus viskas gerai. Vyras sekso nori ne vieną ir ne du kartus per dieną. Dar papriekaištauja, kad mažai jam“, – juokėsi ji.

„O kas valgyti daro? Kas į parduotuvę eina?“ – atsiduso Ligita ir tuojau pat net nusipurtė nuo aplankiusio nušvitimo – juk tai ji visa buitimi namuose rūpinasi. Todėl jos vyrelis ir turi laiko į valias žaidimams.

Jai pritarė ir Raimonda: „Maniškis irgi nieko namie nedaro, tik prie kompiuterio laiką leidžia. Žaidžia iki paryčių, net ir dabar miega. Miegos gal iki 15 val. Kosmosas kažkoks. Jaučiuosi taip, tarsi viena gyvenčiau ar su spuoguotu paaugliu. Mąstau rimtai apie gyvenimą be jo.“

Ligita dar labiau susimąstė. „Viskas. Daugiau nieko namuose nedarysiu. Nei gaminsiu, nei tvarkysiuosi, nei rūbus skalbsiu. Viską pats turės pasidaryti. O jei tokia taktika nepavyks, tada veju jį lauk arba tikrai meilužį susirandu“, – nusprendė ji.

Moteris skubiai ištrynė anketą pažinčių svetainėje, įsipylė taurę raudono vyno ir atsuko karšto vandens čiaupą vonioje. Pirma atsipalaiduos, o tada sudėlios planą, ką atsakyti vyrui, kai nuo šiol jis nei valgyti gaus, nei švarių apatinių kelnaičių ras.

„Ai, pasiūlysiu kojinę apsimaut“, – pati sau net nusikvatojo Ligita ir įliejo į vonią rožėmis kvepiančių atpalaiduojančių putų.