Gegužę Klaipėdoje – vaizdingieji festivalio „Materia Magica“ pasakojimai

Jau ne pirmą pavasarį teatro profesionalų, kritikų ir žiūrovų akys krypsta į Klaipėdą – čia nuo balandžio iki birželio vyksta net trys dideli teatro festivaliai, tarp kurių ir vienintelis šalyje tarptautinis profesionalus lėlių, objektų ir vizualiam teatrui skirtas festivalis „Materia Magica“.

Nuo kūdikių iki senolių, nuo vaikų ir paauglių iki suaugusiųjų – tokia plačia auditorija turbūt negali pasigirti joks kitas teatro renginys šalyje. Dešimtąjį jubiliejų šiemet minintis festivalis „Materia Magica“ vyks gegužės 16–19 dienomis. Intensyvi keturių dienų renginio programa pasklis plačiai po miestą ir kvies žiūrovus į Klaipėdos lėlių teatrą, Klaipėdos dramos teatrą, Kultūros fabriką, „Apeirono“ teatrą, Kultūros fabriko kino salę „Kinas Arlekinas“. Koncertu „GastroPub Švyturys BHouse“ festivalį atidarys muzikos grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, o festivalio žmones – svečius, organizatorius, savanorius, ir žiūrovus – kiekvieną vakarą po spektaklių bus galima sutikti festivalio bare „Herkus Kantas“.

Mus supa begalės vaizdų: gatvėje, televizijoje, socialiniuose tinkluose – visur. Ištisi pasauliai, apie kuriuos byloja nuotraukos, vaizdo įrašai, gifai, live streaming’ai – viską norime pamatyti savo akimis, tam, kad patikėtume ką nors egzistuojant, mums reikalingas vaizdas. Kuo daugiau vaizdų, tuo rečiau pasitelkiame vaizduotę: nori pamatyti Žemės vaizdą iš kosmoso, transliaciją iš karo zonos, ar intymius kasdienybės vaizdelius iš kokios žymios šeimos gyvenimo? – prašom: „Google“ vaizdai, „Youtube“ archyvas, twiteris, instagramas, bet kas. Ar vaizdas mums yra viskas? Ar greitai vartodami didžiulius vaizdinės informacijos kiekius, dar gebame stabtelėti ir „įskaityti“ visą joje užkoduotą informaciją? Ar pamatome tai, kas vaizde lieka nematoma? Lėlių teatro prigimtis esti vaizde, čia joks spektaklis neįsivaizduojamas be keliais sluoksniais gulančių užburiančių vaizdinių, įvairiausių tipų lėlių, netikėčiausiais personažais virstančių objektų, optinių žaidimų, plastikos. Ir vis dėlto nors dėmesį prikaustančių vaizdų festivalio programos spektakliuose nebus pašykštėta, tačiau šiemet festivalio organizatoriai taip pat kvies pamatyti nematoma ir kalbėtis apie spektakliuose keliamus klausimus, aktualumą šiandien, (ne)susikalbėjimą, universalio kalbos paieškas.

Nuo „Karakumų asilėlio“ iki „Materia Magica“

„Materia Magica“ – tai Klaipėdos lėlių teatro festivalis, pradėtas organizuoti dar 1997 m. ir vadintas „Karakumų asilėlio“ vardu. Kas dvejus metus vykęs tarptautinis festivalis prieš keletą metų pakeitė savo pavadinimą, išaugo ir tapo orientuotas ne tik į vaikų, bet ir į suaugusiųjų auditoriją. Prasidėjęs kaip monospektaklių festivalis, ilgą laiką programoje pristatęs vien trupes ir teatrus iš Lietuvos, laikui bėgant jis darėsi vis ambicingesnis ir tarptautiškesnis – šiemet festivalio programoje bus pristatyta net 15 spektaklių iš Izraelio, Graikijos, Olandijos, Slovėnijos, Vokietijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Lietuvos. Nuo 2017 m. festivalio organizatorius Klaipėdos lėlių teatras rengia ir vienintelę šalyje užsienio ekspertams skirtą lietuviško lėlių teatro vitriną, supažindinančią su lietuvių kūrėjais garsiausių lėlių teatro festivalių ir teatrų atstovus iš viso pasaulio – pernai vykusioje vitrinoje apsilankė per dvidešimt svečių iš Europos, Izraelio, Japonijos ir Kinijos.

„Kaip ir kasmet, per festivalį siekiame Klaipėdos publikai parodyti ne tik kolegų iš užsienio darbus, bet ir įdomiausius pastarojo sezono lietuvių spektaklius. Labai norėjome į festivalį pakviesti visus šių metų Auksinio scenos kryžiaus nominantus. Du iš jų – „Stalo teatro“ spektaklį pagal 2018 m. geriausia metų knyga vaikams išrinktą rašytojos Jurgos Vilės ir dailininkės Linos Itagaki knygą „Sibiro haiku“ bei Gintarės Radvilavičiūtės spektaklį „Doriano Grėjaus portretas“, sukurtą Vilniaus teatre „Lėlė“, – atvežti į Klaipėdą pavyko. O štai Auksinį scenos kryžių pelniusio Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklio „Užburtas kalnas“ (rež. Andrius Žiurauskas) dėl erdvių trūkumo, techninių ir logistinių trukdžių įtraukti į festivalio programą šiemet negalėjome. Taip pat džiaugiamės, kad festivalyje galėsime parodyti ir „Lumi“ – Šeiko šokio teatro premjerinį spektaklį kūdikiams,“ – sako festivalio direktorė Aušra Juknevičienė.

Išskirtiniai Lietuvos ir užsienio teatrų spektakliai suaugusiesiems

Siekiant sudaryti kuo įdomesnę ir įvairesnę festivalio programą, buvo sudaryta meno taryba, kurioje yra ir lietuvių, ir užsieniečių, ir užsienyje gyvenančių bei kuriančių lietuvių. Nuo šių metų meno tarybai priklauso Vokietijoje gyvenantis izraelietis lėlininkas Arielis Doronas, Prancūzijoje kurianti ir garsiąją Šarlevilio lėlių teatro mokyklą baigusi lietuvė Jūratė Trimakaitė, Klaipėdos lėlių teatro meno vadovė Gintarė Radvilavičiūtė ir aktorė, kino programos sudarytoja Monika Mikalauskaitė bei nuo 2017 m. prie festivalio prisijungusi prodiuserė, tarptautinės lėlininkų organizacijos UNIMA nacionalinio centro atstovė bei viena iš Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ organizatorių Agnė Pulokaitė. Prie festivalio dirba visas Klaipėdos lėlių teatro kolektyvas, šių metų vizualinę komunikaciją kuria dailininkas Vilmantas Žumbys.

„Sudarant tarptautinę programą orientavomės į tai, kas yra įdomiausia pasaulyje; domino alternatyvūs, netradiciniai spektakliai, suteikiantys žiūrovui galimybę pamatyti menų sintezę ir plečiantys lėlių teatro rėmus. Stengėmės balansuoti tarp jaunų, dar tik kylančių menininkų ir tarptautiniame lėlių teatro lauke jau įsitvirtinusių žvaigždžių, tad šių metų programoje – vis dažniau tarptautiniuose festivaliuose linksniuojami kūrėjai, tokie kaip Aris Teperbergas iš Izraelio su savo spektakliu „Ir mano širdis beveik sustojo“ bei Janas Jedenakas iš Vokietijos, parodysiantis mįslingą scenos kūrinį pavadinimu „Seansas“. Garsiausi šių metų programos vardai – tai brazilų kilmės Olandijoje kuriantis menininkas Duda Paiva, pristatysiantis savo spektaklį „Aklasis“, jau minėtasis Arielis Doronas, kurio Dresdeno jaunimo teatre pastatytas spektaklis „Lankymo valandos baigtos“ turbūt yra ir vienas kontroversiškiausių šių metų spektaklių, bei bulgarų trupė „Puppet’s Lab“ su režisiere Veselka Kunčeva, kurių spektaklis „Aš – Sizifas“ uždarys šių metų festivalio programą,“ – sako viena iš organizatorių, meno tarybos narė Agnė Pulokaitė.

Magiški pasauliai mažiesiems žiūrovams

Nors kasmet festivalis vis labiau orientuojasi į suaugusiųjų publiką, ištikimiausiems ir pozityviausiems festivalio žiūrovams – kūdikiams ir įvairaus amžiaus vaikams – spektaklių tikrai nepritrūks. Į magiškus vaizduotės pasaulius mažuosius žiūrovus kvies kūrėjai iš Graikijos, Izraelio, Slovėnijos, Olandijos, Lenkijos, Lietuvos. Raiškos formų ir temų įvairovė plati, tad savo kūrinį surasti galės visi – programoje bus šešėlių ir objektų teatrą, kūno plastiką, medžiagiškumą, vaizdo projekcijas ir gyvą filmavimą pasitelkiantys spektakliai, juose bus kalbama apie mokslą, žmonių ir daiktų draugystę, ekologiją, nežemiškas būtybes. Be spektaklių festivalyje bus galima pamatyti dvi nemokamas vaikams ir suaugusiesiems skirtas lėlinės kino animacijos programas, vyks kūrybinės animacijos dirbtuvės paaugliams.

Festivalio programa nebūtų tokia įspūdinga be rėmėjų ir partnerių indėlio. Organizatoriai ypač dėkingi pagrindiniams rėmėjams Lietuvos kultūros tarybai ir Klaipėdos miesto savivaldybei, jau ne pirmus metus patikinčioms festivalio vizija, programa ir poreikiu Lietuvoje, o taip pat visiems kitiems festivalio rėmėjams, draugams bei informaciniams partneriams, prisidedantiems prie šio svarbaus kultūrinio reiškinio gyvavimo. Bendradarbiaujant su partneriais Goethe’s institutu Lietuvoje ir Thomo Manno kultūros centru festivalis turi galimybę pristatyti Dresdeno jaunimo teatro spektaklį-socialinį eksperimentą „Lankymo valandos baigtos“. Dalyviais ir žiūrovais rūpinsis per 20 šaunių festivalio savanorių.

Festivalio direktorė Aušra Juknevičienė tikisi, kad tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“ sulauks ne tik Klaipėdos miesto ir miesto svečių susidomėjimo, bet ir kritikų, žiniasklaidos atstovų dėmesio: „Svarbu, kad žmonės ateitų pamatyti, užsikrėstų lėlių teatru, domėtųsi, koks jis Europoje, pasaulyje, kas vyksta Lietuvoje, kaip lėlių teatras gali būti naudingas edukacijoje, kaip jis gali būti panaudotas kitose meno srityse (dramos teatre, dailėje) – kitaip tariant, kad lėlių teatrą žiūrovas pamatytų iš kitos pusės, tvirtėtų lėlių teatro tradicija mūsų šalyje.“

Plačiau apie programą www.materiamagica.lt