Gedulo ir vilties diena Šiauliuose paminėta ypatingu muzikiniu projektu

Šiaulių kamerinis orkestras po nerimastingos tylos pauzės karantino metu į sceną grįžo su ypatingu muzikiniu projektu, skirtu Gedulo ir vilties dienai paminėti, kurį organizavo Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“. Birželio 14-osios popietę publika rinkosi į Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą, koncertą „Vardan Lietuvos“, pasiklausyti Šiaulių kamerinio orkestro (meno vad. ir dirig. V. Čepinskis), valstybinio choro „Polifonija“ (meno vad. ir vyr. dirig. L. Balandis), dirigento Modesto Pitrėno ir būrio žinomų solistų: Ievos Prudnikovaitės, Onos Kolobovaitės, Liudo Mikalausko, Juozo Janužo ir smuiko virtuozo Vilhelmo Čepinskio atliekamos muzikos. Dalis žiūrovų koncerto tiesioginę transliaciją stebėjo feisbuke ir „Youtube“ platformoje, kur renginio vaizdo įrašą galima pasižiūrėti ir pasirodymui pasibaigus.

Prieš 80 metų šalį okupavę sovietai pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į Sovietų Sąjungos gilumą. Kaip teigia koncerto „Vardan Lietuvos“ dirigentas M. Pitrėnas, reta Lietuvos šeima nenukentėjo pokario rezistencijos laiku: „Ne išimtis ir manoji: senelio brolis, dalyvavęs Aukštaitijos pasipriešinimo pogrindžio pulkų veikloje, žuvo prie Dusetų nuo stribo rankos. Ši trėmimo diena man simbolizuoja mano giminės, tautos norą būti ir išlikti oriais lietuviais.“ Paklaustas, ar diriguojant Lietuvai atmintinas dienas paminėti skirtuose koncertuose Maestro jaučia kitokias emocijas nei įprastuose renginiuose, M. Pitrėnas atsakė: „Muzika man yra ir buvo žymiai daugiau nei politika, joje ženkliai daugiau žmogaus ir Kūrėjo santykio, nei žmogaus sugalvotų „žaidimėlių“, tarp jų ir tautinių ar politinių. Bet tuo pat metu, kaip žmogus, negaliu atsiriboti nuo praeities, raginančios mus nepamiršti, kas esame ir kokia kaina sumokėta. Todėl jausmų yra, bet jie mano, asmeniški.“

Šiai dienai buvo paruošta speciali sakrališka programa. Koncerto vedėja Raimonda Sližienė minėjimą pradėjo buvusio tremtinio, Šiaulių miesto garbės piliečio, šviesaus atminimo profesoriaus Vytenio Rimkaus eilėmis. Scenoje buvo atlikta W. A. Mozart kūryba. Be puikiai žinomų kūrinių: „Adagio E-dur smuikui ir orkestrui“ ir „Mažoji nakties muzika“, skambėjo ir genialiosios W. A. Mozart „Karūnavimo mišios C-dur“. „Tai visada ypatingas kompozitorius. Jo muzika skamba jau šimtus metų ir, viliuosi, kad skambės tol, kol žmonija egzistuos“, – teigia Šiaulių kamerinio orkestro meno vadovas V. Čepinskis. Jam antrino ir koncerto vedėja R. Sližienė: „Mozart kūryba dieviška. Jo muzikoje grožis, darna, viltis, troškimai ir galimybė ieškoti savyje atsakymo į būties klausimus.“  Rimties ir susikaupimo kupinas koncertas jaudino susirinkusią publiką, kuri gausiomis ovacijomis dėkojo visiems atlikėjams. Organizatoriai džiaugiasi nuostabiu koncertu, kuris susilaukė didžiulio susidomėjimo ir pagarbiai paminėjo Lietuvai tragiškus istorinius įvykius.

Specialiai šiam koncertui diriguoti buvo pakviestas Maestro M. Pitrėnas. Šiai kūrybinei draugystei įtakos turėjo Šiaulių kamerinio orkestro meno vadovo ir dirigento V. Čepinskio išsikelti tikslai. „Kai mane koncertinės įstaigos „Saulė“ vadovybė prieš keletą metų pakvietė vadovauti Šiaulių kameriniam orkestrui, aš išsakiau savo viziją – ženkliai pakelti orkestro profesinį lygį ir kviesti į Šiaulių miestą atvykti pačius geriausius atlikėjus. Be galo džiaugiuosi, kad įstaigos vadovybė nepaprastai stipriai prisideda prie šių sumanymų, deda didžiules pastangas, kad šiauliečiai turėtų galimybę neišvažiuodami iš savo miesto išgirsti fantastiškus muzikantus. Nuostabu ir tai, kad Šiaulių miesto savivaldybė noriai prisideda prie kultūros platinimo mieste. Tik drauge mes galėsime sukurti nuostabius dalykus“, – galimybe orkestrui padirbėti su aukščiausio lygio menininku džiaugėsi V. Čepinskis.

Prisidėti prie koncerto „Vardan Lietuvos“ ir vėl susitikti su muzikinio kelio bendrakeleiviu V. Čepinskiu noriai sutiko ir pats M. Pitrėnas. „Su Vilhelmu mus sieja labai sena kūrybinė bei dvasinė bičiulystė. Bendraudamas su juo, klausydamasis jo vadovaujamų kolektyvų muzikavimo, savo laiku labai daug išmokau: pradedant styginių instrumentų technologija, muzikine frazuote, garso kultūra, baigiant platesnėmis – stiliaus, meno filosofijos temomis. Jo profesinis pasišventimas man buvo pavydėtinas ir stulbinantis misijinio požiūrio į meną ir menininkus pavyzdys. Jo ištikimybė sau ir išpažįstamiems idealams – tai, ko taip trūksta nūdienos menuose. Džiaugiuosi, kad Šiauliuose gyvuojantis orkestras ir Vilhelmas atrado vieni kitus“, – pasidžiaugė Maestro.

Karantino laikotarpis neišvengiamai paliko pėdsakus menininkų kūrybinėje veikloje, tačiau toli gražu dėl to jie nenustojo kurti, kaip kad ir teigia M. Pitrėnas: „Šiuos metus gyvenome neįprastai, lyg specialiai išgyvenimo eksperimento sukurtame rezervate. Kreivų veidrodžių karalystėje menui buvo uždrausta dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kai tuo tarpu daugelis kitų epidemiologiniu požiūriu tapačių veiklų gavo privilegijas... Kita vertus, tas laikas man buvo ne ką mažiau kūrybiškas, tik ne viešas. Todėl pasidalinti šio laikotarpio atradimais su publika yra ypatinga ir džiugi patirtis“. 

Ilgai pandeminiu laikotarpiu ruošta programa „Vardan Lietuvos“ pagaliau išvydo dienos šviesą. Tai sukėlė didžiulį pasitenkinimą ne tik visiems koncerto atlikėjams, organizatoriams, bet ir žiūrovams. Nepaprasto jausmo gyvam pasirodymui suteikė ne tik geniali kompozitoriaus W. A. Mozart muzika, kurios tėkmei, kaip teigė Ieva Prudnikovaitė, beliko atsiduoti, bet ir ypatinga proga, mat pasirodymu buvo pagerbti nukentėjusieji nuo okupacijos ir genocido dienų. „Man atrodo, kad mes net negalime suvokti tos tikrosios šios dienos reikšmės... Galim tik melstis bei viltis, kad nieko panašaus niekuomet nebenutiks. Ką galime patys – būti kiek įmanoma labiau empatiški, dėmesingi ir jautrūs vienas kitam“, – palinkėjo operos solistė.

Remiamas turinys