Gedimino kalną tvarkiusi įmonė: ant kalno statybos vykti negali, muziejus paduotas į teismą

Gedimino kalno sutvarkymo projektą rengusi įmonė UAB „Hidroterra“ reikalauja Lietuvos nacionalinio muziejaus atsiskaityti už atliktus darbus, šiam siekiant dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų sutartį su bendrove nutraukti. Įmonė muziejui pateikė 584 tūkst. eurų ieškinį.

Be muziejaus, į bylą taip pat įtraukta Statybos Inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas. Kaip teigiama įmonės pranešime spaudai, savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas pritaria „Hidroterra“ pozicijai, esą statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas įgyvendinant Gedimino kalno sutvarkymo darbus.

Pasak bendrovės direktoriaus Dariaus Kalesnyko, statybos darbai ant kalno vykti negali, nes jis yra Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, kurioje negali būti taikomas statybos įstatymas.

„Nepaisant to, Lietuvos nacionalinis muziejus įmonę spaudžia gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atsisako atsiskaityti už atliktus darbus. Turėdami mums palankius Vilniaus miesto savivaldybės bei už tokio tipo objektų apsaugą atsakingo Kultūros paveldo departamento išaiškinimus ir kalno tvarkymo leidimus, nematome kito būdo, kaip tik ginti savo interesus teisme“, – teigia D. Kalesnykas.

Įmonė tikina, kad kalno teritorijoje galioja griežtas paveldosaugos tvarkymo reglamentas ir visi projektai parengti laikantis šio reglamento, o leidimus dėl kalno tvarkymo darbų pritarus Vilniaus miesto savivaldybei išdavė Kultūros paveldo departamentas.

Darbams reikalingas statybos leidimas

Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje  Nacionalinio muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Vaidas Petrokas kalbėjo, kad praėjusių metų rudenį „Hidroterra“ parengė techninį kalno tvarkymo projektą, tačiau visus darbus priskyrė tvarkybos darbams. Šiems leidimas buvo gautas, tačiau Statybos inspekcija konstatavo, kad projekte yra ir statybos darbų, kuriems reikalingas statybos leidimas.

„Negalime sutikti su šiuo reikalavimu. Tiesiogiai už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė atsisako išduoti tokį statybą leidžiantį dokumentą, ir tuo pačiu Kultūros paveldo departamentas taip pat prieštarauja muziejaus reikalavimams. Tegaliu pasakyti, kad neturime jokio pagrindo abejoti atsakingomis institucijomis ir visiškai pasitikime teisiniu savo pozicijos gynimo keliu. Vis dėlto yra labai apmaudu, kad dėl nepagrįstų perteklinių muziejaus reikalavimų Lietuvos simbolio sutvarkymas neišvengiamai užsitęs“, – sako D.Kalesnykas.

V. Petroko teigimu, dėl sustojusių darbų muziejus rizikuoja netekti 10 mln. kalno sutvarkymo darbams skirtų ES fondų lėšų. Pasak jo, muziejus dėl neva netinkamai atliktų darbų teisiniu keliu sieks nutraukti sutartį su bendrove bei įtraukti ją į nepatikimų įmonių sąrašą. „Hidroterra“ savo ruožtu tikina, kad visi darbai buvo atlikti teisingai.

„Norėčiau pabrėžti, kad „Hidroterra“ laiku įvykdė pagrindinį sutarties tikslą – parengė Gedimino kalno tvarkybos projektus visa apimtimi, gavo tvarkybos leidimus. Pagal juos Lietuvos nacionalinis muziejus gali be kliūčių užsakyti tvarkybos darbus Gedimino kalno išsaugojimui. Deja, šie leidimai jau 10 mėnesių guli kažkur muziejaus „stalčiuose“. Būtų tikrai apmaudu, jei dėl biurokratinių priežasčių specialistų padaryti unikalūs tiriamieji ir projektavimo darbai nueitų veltui. Mums mesti kaltinimai yra vienareikšmiškai nepagrįsti“, – konstatuoja „Hidroterra“ vadovas D. Kalesnykas

ELTA