Gediminas Degėsys: „Padovanokite savo vaikui kalbų kursus“

Beveik kiekvienas yra girdėjęs dainingą žodį „esperanto“, tačiau mažai kas yra įsigilinęs į jo esmę. Tad visai pravartu išnaudoti alytiškio kalbų entuziasto Gedimino Degėsio patyrimą ir pasidomėti šia keista kalba.

Vilniaus universitete ir privačiai esperanto kalbos mokantis poliglotas filosofas dr. Gediminas Degėsys skaičiuoja, kad vien Lietuvoje yra apie trys tūkstančiai aktyvių esperantininkų, o pasaulyje jų galėtų būti ir iki dešimties milijonų. Esperanto kalba, nors ir yra dirbtinai sukurta, tačiau gyvena visoms kalboms būdingus kitimo procesus – vis atsiranda naujų žodžių, o kai kurie tiesiog nueina užmarštin. Todėl natūraliai atsiranda vis papildomo ir tobulinamo žodyno poreikis.

Šiemet buvo išleistas didelės apimties Gedimino Degėsio sudarytas „Esperanto – lietuvių kalbų žodynas“ (Sutrumpintai ESLI). Tai iki šiol didžiausias ir solidžiausias Lietuvoje pasirodęs tokio pobūdžio žodynas, kuriame yra apie 40 tūkstančių žodžių, jo apimtis – 504 puslapiai. Veikalą redagavo Julija Grigėnaitė.

Žodyno pristatymas ir susitikimas su filosofu, poliglotu, poetu ir keliautoju Gediminu Degėsiu įvyko autoriaus gimtojo miesto – Alytaus – viešojoje bibliotekoje, pavadintoje kraštiečio Jurgio Kunčino vardu. Gediminas buvo nusiteikęs nemažai atvirauti – apie patirtus nuotykius kelionėse, apie tai, kaip išmokti užsienio kalbų, apie požiūrį į gyvenimą ir prisiminimus iš vaikystės Dzūkijoje.
Saviironiškai prisipažinęs, kad esperantininkai dažnai būna truputį keistesni žmonės, siekiantys pažinti gyvenimą giliau ir plačiau, Gediminas su kaupu patvirtino tokį įspūdį savo ekspresyvia asmenybe. Į renginį susirinkusi publika dvi valandas atidžiai klausėsi įtaigaus, visokiomis, kartais – stebuklingomis, kartais – skaudžiomis, patirtimis grįsto pasakojimo. Pozityvi ir demokratiška atmosfera tiko net ir pačiai jauniausiai klausytojai, kuriai įmantrios kalbos vingrybės dar toli gražu svetimos.

Su užsidegimu ir entuziazmu apie esperanto kalbą pasakojęs G. Degėsys pats šia kalba pradėjo domėtis dar mokykloje. Jis tikino, kad esperanto kalba – viena lengviausių, ir labai greitai išmokstama. Ši kalba vienija daug žmonių – ja kalbančiųjų galima rasti net tokiose šalyse kaip Kinija, Japonija, Brazilija, Iranas, Madagaskaras, Bulgarija ir Kuba.

G. Degėsys būtinai rekomendavo išmokti tos šalies, kuria domimės, kalbą, nes tuomet atsiveria daug platesnis pasaulis ir atsiskleidžia pati šalis, o jos patyrimas tampa nepalyginamai gilesnis ir autentiškesnis. Gediminas rekomenduoja visiems tėvams galvoti apie savo vaikų akiračio plėtimą ir, užuot nupirkus savo aštuoniolikmečiui automobilį, geriau padovanoti jam kalbų kursus ar kitas galimybes tobulėti.
Išmaišęs bene pusę pasaulio ir tiesiog gurmaniškai besigilinantis į lingvistiką bei laisvai nardantis įvairių kalbų jūroje Gediminas Degėsys, beje, atkreipia dėmesį, kad labiausiai puoselėtini dalykai kybo mums tiesiai prieš nosį. Tad lietuviams jis labiausiai patartų atsigręžti į kaimynus latvius ir mano, jog mums turėtų būti gėda kalbėti su gimininga tauta rusiškai ar angliškai. Gediminas siūlytų įtraukti į Lietuvos švietimo sistemą latvių kalbos pamokas. Tiek latvių, tiek lietuvių kalbos priklauso baltų kalbų grupei, kuri išsiskiria archajiškumu, todėl tyrinėjama daugelyje pasaulio mokslo centrų.

Pristatydamas „Esperanto – lietuvių kalbų žodyną“ Gediminas Degėsys teigė, kad šis veikalas labiausiai pravers Lietuvos esperantininkams. Žodynas bus naudingas ir verčiantiems į esperanto kalbą. Jame galima rasti gausybę žodžių su jiems priskiriamais sinonimais. Leidinys iliustruotas esperantininkų judėjimo Lietuvoje akimirkomis.

Ir poliglotai, ir porą kalbų temokantieji iš praktikos žino, kad kalbos natūraliai pasimiršta, kai jos retai vartojamos. Tad Gediminas Degėsys siūlo už kalbas atsakingas smegenų sritis nuolat treniruoti. Jis sako, kad yra pravartu užsiimti kuo įvairesne veikla, susijusia su norima patobulinti užsienio kalba – klausytis dainų, žiūrėti filmus, skaityti knygas, megzti pokalbius socialiniuose tinkluose, o dar geriau – aplankyti pačią šalį ir pabendrauti su vietiniais žmonėmis jų gyvenamoje aplinkoje. Svarbiausias poligloto ir keliautojo patarimas – niekada nenuvertinti savęs ir nenuleisti rankų.

„Norėkime ir bandykime. Įgyvendinkime savo svajones – imkimės tokių darbų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti mums neįveikiami“, – sako pasaulio tyrinėtojas Gediminas Degėsys, kuris, kad ir kaip toli nukeliavęs, visuomet jaučiasi esąs tikras dzūkas, vertinantis paprastus ir tikrus dalykus.

Jūratė Čėsnaitė
Ilonos Krupavičienės nuotr.