Gazoje ne tik badas, bet ir siaubingai trūksta geriamojo vandens

Gazos Ruožo gyventojai, be nuolatinių oro smūgių, gyvenamosios vietos netekimo ir bado, taip pat susiduria su jų kančias dar labiau gilinančia, beprecedente vandens krize, praneša naujienų agentūra AFP.

Palestiniečių teritorijos gyventojai susidūrė su vandens krize dar iki prasidedant beveik 22 mėnesius trunkančiam Izraelio ir „Hamas“ karui, kuris sugadino daugiau nei 80 proc. teritorijos vandens infrastruktūros.

„Kartais jaučiu, kad mano kūnas išdžiūsta iš vidaus, troškulys atima visą mano ir mano vaikų energiją“, – AFP pasakojo Gazos mieste gyvenanti keturių vaikų motina Um Nidal Abu Nahl.

Gyventojus kartais pasiekia vandens sunkvežimiai, nevyriausybinės organizacijos stovyklose keliems laimingiesiems įrengia čiaupus, tačiau to anaiptol nepakanka.

Karo pradžioje vandens tiekimą nutraukęs Izraelis kai kuriuos vandentiekio vamzdžius šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje prijungė prie Izraelio vandens tiekimo bendrovės „Mekorot“, tačiau AFP kalbinti gyventojai teigė, kad vanduo jais vis dar neteka.

Vietos valdžios institucijų teigimu, to priežastis – karo padaryta žala Gazos vandentiekio vamzdynui, nes daugelis vamzdžių buvo sunaikinti.

Gazos miesto savivaldybės atstovas spaudai Assemas al-Nabihas naujienų agentūrai AFP sakė, kad savivaldybei priklausanti „Mekorot“ vandentiekio vamzdynų dalis nefunkcionuoja jau beveik dvi savaites.

Prieš karą dalį vandens poreikio tenkinę šuliniai taip pat buvo pažeisti, o kai kurie liko užteršti nuotekomis, kurios dėl karinių veiksmų nėra valomos.

Daugelis šulinių Gazoje yra paprasčiausiai nepasiekiami, nes jie yra aktyvių karo veiksmų ar evakuacijos zonose arba pernelyg arti Izraelio karinių objektų.

Bet kuriuo atveju, vanduo iš šulinių paprastai imamas elektriniais siurbliais, o elektros energijos trūkumas jaučiamas nuo tada, kai elektros tiekimą Gazai karo veiksmų metu atjungė Izraelis.

Siurbliai galėtų būti maitinami generatoriais, tačiau riboti degalų kiekiai pirmiausia skiriami ligoninėms.

Galiausiai, neveikia beveik visi Gazos vandens gėlinimo įrenginiai – išskyrus vieną, kuris buvo atidarytas praėjusią savaitę, Izraeliui atnaujinus elektros tiekimą.

Nuotekų potvyniai

Gazos miesto savivaldybės atstovas spaudai AFP teigė, kad infrastruktūros padėtis apverktina.

Neveikia daugiau nei 75 proc. šulinių, sunaikinta 85 proc. civilinės infrastruktūros, sugadinta 100 km vandentiekio vamzdynų, neveikia 200 km kanalizacijos tinklų.

Neveikia siurblinės, gatvėse susikaupė 250 tūkst. tonų šiukšlių.

„Dėl sunaikintos infrastruktūros nuotekos užtvindo gyvenamuosius rajonus“, – sako šiaurinio Džabalijos miesto gyventojas Mohammedas Abu Sukhayla.

Norėdami gauti vandens, šimtai tūkstančių žmonių toliau bando gerti gruntinį vandenį tiesiai iš šulinių.

Tačiau Gazos pakrantės vandeningasis sluoksnis yra natūraliai sūrus ir jo druskingumas gerokai viršija geriamojo vandens normatyvus.

2021 m. Jungtinių Tautų vaikų fondas UNICEF įspėjo, kad beveik 100 proc. Gazos požeminio vandens yra netinkamas vartoti.

Kadangi rasti švaraus vandens beveik neįmanoma, kai kurie Gazos gyventojai sūrų vandenį geria klaidingai manydami, kad jame nėra bakterijų.

Gazos Ruože dirbantys pagalbos darbuotojai vietos gyventojus turėjo ne kartą įspėti, kad net jeigu jie priprastų prie sūraus vandens skonio, jis neišvengiamai pažeistų jų inkstus.

Plinta ligos

Nors Gazos vandens krizė sulaukė mažiau žiniasklaidos dėmesio nei tebesitęsiantis badas, jos padariniai – tokie pat mirtini.

„Vanduo, kaip ir maistas, niekada neturėtų būti naudojamas politiniais tikslais“, – naujienų agentūrai AFP sakė UNICEF atstovė spaudai Rosalia Bollen.

Jos teigimu, nors labai sunku įvertinti vandens trūkumo mastą, „geriamojo vandens trūkumas yra didžiulis“.

„(Gazoje – ELTA) labai karšta, plinta ligos, o vanduo tikrai yra problema, apie kurią mes kalbame nepakankamai“, – pridūrė ji.

Galimybių gauti švaraus vandens retai pasitaiko, o bandyti jomis pasinaudoti gali būti pavojinga.

Gazos civilinės saugos tarnybos teigimu, liepos 13 d., susirinkus miniai žmonių prie vandens paskirstymo punkto Nuseirato pabėgėlių stovykloje, Izraelio karinių pajėgų smūgis pražudė mažiausiai aštuonis žmones.

Pagal Izraelio patvirtintą Jungtinių Arabų Emyratų vadovaujamą projektą nuo Egipto vandens gėlinimo įrenginių iki Al Mavasio pakrantės zonos Gazos pietuose numatoma nutiesti 6,7 km ilgio vamzdyną.

Šis projektas susilaukė prieštaringų reakcijų humanitarinės pagalbos bendruomenėje, nes kai kurie jį laiko pretekstu išlaikyti didelę palestiniečių pabėgėlių koncentraciją Gazos pietuose.

Baimė ir bejėgiškumo jausmas

Liepos 24 d. įtakingoms Gazos šeimoms atstovaujantis komitetas išplatino pagalbos prašymą, kuriame ragino „nedelsiant tiekti vandenį ir humanitarinę pagalbą, skubiai suremontuoti infrastruktūrą ir užtikrinti degalų tiekimą“.

AFP kalbinti Gazoje dirbantys pagalbos darbuotojai pabrėžė, kad be geriamojo vandens neįmanoma išgyventi, o be tinkamų sanitarinių sąlygų neįmanoma užkirsti kelio ligoms.

„Prieigos trūkumas, bendras padėties blogėjimas ir taip jau sunkioje padėtyje esančiame regione – mažų mažiausiai pažymėtina tai, kad iššūkių tik daugėja“, – naujienų agentūrai AFP sakė šiais klausimais dirbantis diplomatas.

35-erių Mahmoudas Deebas pripažino, kad vanduo, kurį jis randa Gazos mieste, dažnai yra netinkamas gerti, tačiau jo šeima kitos išeities neturi.

„Žinome, kad jis užterštas, bet ką galime padaryti? Anksčiau eidavau į vandens paskirstymo punktus nešdamas sunkius ąsočius ant pečių, bet net ir tie punktai buvo subombarduoti“, – pridūrė jis.

Jo namuose troškulį kenčia visi, o tai jam kelią „baimę ir bejėgiškumo jausmą“.

„Tampa neįmanoma mąstyti ar su kuo nors susitvarkyti“, – sakė M. Deebas.