Gaunate dideles sąskaitas už elektrą? Štai kiek sutaupytumėte su saulės elektrine

Susidomėjimas saulės elektrinių įrengimu namų ūkiuose – didžiulis. Tai rodo šių metų Aplinkos projektų valdymo agentūroje (APVA) sulauktas paraiškų skaičius. Nors gyventojai aktyviai naudojasi valstybės parama, vis dar netrūksta skeptikų, abejojančių elektrinių efektyvumu. Ekspertai atskleidžia dažniausius gyventojų nuogąstavimus ir paaiškina, kodėl jie prasilenkia su realybe.

Nepaisant to, kad saulės elektrinių bumui jau kelerius metus pranašaujama pabaiga, saulės energetika šalyje kasmet vystosi vis sparčiau. Per penkis šių metų mėnesius APVA sulaukė 19 tūkst. paraiškų už daugiau nei 43 mln. eurų iš gaminančių vartotojų, naujai įsirengusių saulės elektrines. Per tą patį laikotarpį beveik tūkstantis gaminančių vartotojų, pasinaudoję parama, padidino turimų elektrinių įrengtąją galią.

Saulės elektrinių populiarumas galėtų būti dar didesnis, jei visuomenėje nevyrautų įvairūs mitai. Klaidingus įsitikinimus paneigia ilgametę patirtį turintys saulės elektrinių tiekėjai bei statytojai įmonė „Ekoenergas“. Bendrovės projektų vadovas Vytautas Vaičiulis teigia, kad žmonėms daugiausia klausimų kelia finansinis atsiperkamumas, saulės modulių priežiūra ir jų ilgaamžiškumas.

1 MITAS: Saulės moduliai dūžta nuo krušos

Saulės elektrinės veikimo ir gyvavimo procesui tiesioginę įtaką daro saulės modulių bei atliktų elektrinės montavimo darbų kokybė. Kokybiški moduliai ne tik tarnauja ilgiau, bet ir efektyviau konvertuoja saulės šviesą į elektros energiją. 

„Rinkoje dažnai siūlomi pigesni saulės moduliai, kurių tiek priekinio tiek galinio stiklo storis tik 1,6 mm. Mes prekiaujame tik aukštos kokybės stiklas-stiklas moduliais, kurių abi pusės dengtos 2 mm grūdintu stiklu, t. y. iš viso 4 mm iš abiejų pusių. Pavyzdžiui, „Viessmann“ saulės moduliai, kuriuos siūlome, buvo testuoti su 45 mm skersmens ledo gabalais, smūgiu imituojant stiprią krušą. Rezultatas – moduliai puikiai atlaikė bandymus be jokių pažeidimų“, – aiškina V. Vaičiulis. 

Priešingu atveju dėl nekokybiškų paslaugų galima patirti nuostolių ar broko, kuris greitai paplonins piniginę. 

2 MITAS: Savaiminis užsidegimas

Dar vienas ydingas visuomenėje vyraujantis mitas, esą saulės elektrinės gali savaime užsidegti. Energetikos ekspertas trumpai šį gandą paneigia.

„Stiklas-stiklas saulės moduliuose nėra degių elementų, todėl jie patys savaime užsidegti negali. Gali perdegti modulis – jis tiesiog nustotų veikti, o likusi sistema tęstų darbą. Silpniausia elektrinės dalis yra laidų jungtys. Būtent todėl nereikėtų savarankiškai jungti elektrinių ir eksperimentuoti“, – sako „Ekoenergo“ atstovas ir pabrėžia, kad šį darbą turi atlikti tik patyrę specialistai.
Tokiu būdu užtikrinamas saugumas, patikimas sistemos veikimas bei suteikiama garantija.

3 MITAS: Neatsiperkanti investicija

Vienas svarbiausių klausimų būsimiems elektrinių savininkams – finansinis atsiperkamumas. Nors saulės elektrinė nėra pigi investicija, įrangos kainų kritimas ir valstybės parama dažnai nusveria svarstykles gyventojų naudai. 

„Skaičiai kalba patys už save. 10 kW elektrinė per metus pagamina apie 10 000 kWh elektros. Jei jos neturėtumėte, toks kiekis kainuotų apie 2 400 eurų (kai kWh kaina – 0,24 euro).

Turint elektrinę ir pasirinkus ESO planą „Atsiskaitymas už atgautą energijos kiekį“, sąskaitos vidutiniškai sumažėja apie 1868 eurais per metus. Vidutiniškai 10 kW elektrinė kainuoja apie 4 900  eurų, o po APVA paramos gavimo – 2 350  eurų. Todėl atsipirkimo laikas vos apie 1,3 metų“.

V. Vaičiulis sako, kad po 25–30 metų sutaupyta suma gali siekti dešimtis tūkstančių eurų. 

4 MITAS: Šiaurinė pusė negeneruoja elektros

Saulės kolektorių orientacija – svarbus veiksnys generuojant maksimalią energiją. Tiesa, į pietus nukreipti moduliai gauna daugiau tiesioginių spindulių ir pagamina daugiau energijos. Tačiau net ir šiaurinėje pusėje įrengti moduliai gali atsipirkti. 

„Tiesa, kad šiaurinė pusė generuoja mažiau nei pietinė, bet ji vis tiek generuoja. Kartais, kai nėra galimybės modulius montuoti į pietus, vakarus ar rytus, gerai suplanuota sistema su didesniu modulių kiekiu šiaurinėje pusėje vis tiek gali būti naudinga ir atsiperkanti investicija. Pavyzdžiui, 10kW saulės elektrinė sumontuota į šiaurės rytus pagamina apie 7 500–7 800 kWh. Tuo tarpu į pietus 10 KWh sumontuota elektrinė gamina 10 000–11 000 kWh per metus“, – detalizuoja „Ekoenergo“ projektų vadovas. 

5 MITAS: Dingus elektrai, saulės elektrinė vis tiek gamins elektrą

Šį mitą galima paneigti suvokus saulės elektrinės veikimo principą. Trumpai tariant, įprastos elektrinės veikia tik tada, kai tinkle yra įtampa. V. Vaičiulis aiškina, kodėl.

„Saulės elektrinė su standartiniu keitikliu (inverteriu) dingus elektrai iš tinklo operatoriaus išsijungia dėl saugumo ir negamina elektros energijos. Jeigu norima, kad elektrinė gamintų elektros energiją net dingus elektros tiekimui iš tinklo operatoriaus, reikia įsirengti hibridinę sistemą“.

Papildoma įranga, hibridinis inverteris ir akumuliatoriai ženkliai padidina kaštus. Tokios elektrinės įrengimas yra iki kelių kartų brangesnis. Be to, ji vartotoją elektros energija gali aprūpinti tik ribotą laiką. 

Informacijos apie saulės energetiką yra kaip niekada daug. Pasimesti lengva, tačiau dažniausiai iki šiol girdimi mitai nesunkiai paneigiami ekspertų. Vis tik išsamiai į gyventojams rūpimus klausimus gali atsakyti saulės elektrinių tiekėjai ir montuotojai. 

Vieni jų – UAB „Ekoenergas“. Dvylikos metų patirį turintys įmonės specialistai pasiruošę atsakyti į visus rūpimus klausimus, juos pateikti galite čia. Bendrovės padalinius rasite Klaipėdoje (adresu Baltijos pr. 12) bei Šiauliuose (adresu Sodo g. 26). Susisiekti galima telefonu: +370 678 39400.

Reklama