Gaunančiųjų kompensacijų už šildymą šiemet bus mažiau

Šiauliai šią savaitę vieni pirmųjų šalyje šiemet pradėjo šildymo sezoną. Kartu išsirikiavo ir eilės gyventojų, norinčių gauti kompensacijas už šildymą ir malkas. Šį rudenį vėl atnaujinus turto vertinimą (ko nebuvo reikalaujama karantino metais), kilo nemaža sumaištis. Žmonės pasipiktinę, kad reikia pateikti išrašus apie pinigų likutį banke, pensijas, pašalpas ir algas. Tačiau jau dabar aišku – iš 22 tūkstančių, pernai gavusių kompensacijų, šiemet nemažai bus atsijota.

Eilė – 3 mėnesiai

Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojai suskubo kreiptis į Savivaldybę dėl kompensacijų už šildymą, vandenį ir kietąjį kurą. Pirmieji suspėjo gauti talonus konsultacijoms ir prašymų registracijoms dar iki Naujųjų metų. Spalis, lapkritis ir gruodis – jau užimti. Dabar laukiančiųjų eilės galas – sausio antroje pusėje, kur siūlomos trys apylaisvės dienos.

„Spalį pati didžiausia registracija būna, ji yra vieša ir matoma. Dabar artimiausios datos registracijai yra sausio mėnesį“, – apie 3 mėnesių ilgumo eilę sako Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėja Aušra Gailiūnienė.

Atnaujintas turto vertinimas

Problema ta, kad daugelis žmonių ateina prašyti kompensacijų, nežinodami, jog nuo rugsėjo 1 d. vėl sugrąžinti visi turto vertinimo reikalavimai, kurie buvo neįmanomi karantino laikotarpiu.

Todėl dabar atėjęs žmogus dažniausiai gauna lapelį su trūkstamais dokumentais, kuriuos turi per mėnesį pristatyti, nes specialistai per 30 dienų privalo priimti sprendimą – skirti ar neskirti kompensaciją.

Nustatant teisę į kompensacijas, skaičiuojamos visos pareiškėjų gaunamos pajamos (darbo užmokestis, nedarbo draudimo išmoka, senatvės pensija, netekto darbingumo pensija, indėlių palūkanos, kitos faktiškai gautos pajamos). Reikia informacijos apie pajamas per tris paskutinius mėnesius.

Gaunantieji pajamas dažniausiai pristato banko išrašus, o gaunantiesiems pensijas reikia pateikti kvitukus už 3 mėnesius. Problema ta, kad žmonės neretai jų nesaugo.

„Paprašė atnešti kvitus, kur gauna pensiją už 3 mėnesius. O jei turi sąskaitą banke, reikia atnešti pažymą iš banko, jei ten esi pasidėjusi pinigėlių. Todėl prieš eidami pasirūpinkite pažyma iš banko ir neišmeskite kvitų už 3 mėnesius, jei pristato į namus. Juos visus reikia pristatyti biurokratams. Žodžiu, „tamsus miškas“, – pataria vieni kitiems socialiniuose tinkluose.

Vertinama visuma

Socialiniai darbuotojai atkreipia dėmesį, kad, skiriant kompensaciją, vertinama turimo turto visuma: ir turimas nekilnojamasis turtas (tiek pastatai, tiek žemė), ir kitoks turtas (pavyzdžiui, transporto priemonės), finansinis turtas (pinigai banke, vertybiniai popieriai ir kt.).

Žodžiu, žiūrima, kiek asmuo turi turto. Ir jei jo santaupos ar turtas gali leisti jam išsimokėti už šildymą – į kompensaciją pretenduoti ir prašyti, kad už jį mokėtų valstybė kitų mokesčių mokėtojų pinigais, jis nebegali.

Prašoma ir banko išrašų

Teikiant prašymus, žmonių prašoma pateikti ir duomenis ne tik apie kas mėnesį gaunamas pajams, bet išvis apie turimą finansinį turtą – banko išrašą apie turimas pinigines lėšas. Tai nėra naujovė – tiesiog toks vertinimas nebuvo taikomas karantino laikotarpiu.

Dėl to ir kyla didžiausias triukšmas, kad socialiniai darbuotojai prašo išrašų apie banke turimas santaupas. O gyventojai nebežino, kiek galima turėti pinigų banko sąskaitoje, jei nori pretenduoti į paramą. Socialiniuose tinkluose verda tikros batalijos: vieni kalba apie du tūkstančius eurų, kiti apie 2,5 tūkst., treti sako, kad suma negali viršyti neva valstybės apskaičiuoto dydžio, kurį žmogus gali turėti atsidėjęs būtinoms reikmėms, pavyzdžiui, laidotuvėms.

Įdomiausia, kad tas turimas santaupų dydis kiekvienoje šalies savivaldybėje gali būti skirtingas, tad su teta kitame Lietuvos gale nepasitarsi. Šiaulių specialistai sako, kad reikia skaityti įstatymą.

„Žmogaus prašoma banko sąskaitos likučio paskutinę praėjusio mėnesio dieną. Pavyzdžiui, jei kreipiasi spalį, tai mus domina rugsėjo 30 d. likutis. Ir už tai nereikia mokėti. Jei mes prašome viso išrašo, tada žmogui reikia mokėti. Valstybė yra numačiusi 15 valstybės remiamų pajamų dydžių sumą. Savivaldybės taryba buvo patvirtinusi, kad santaupos gali 15 procentų viršyti“, – paaiškina Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėja Aušra Gailiūnienė.

Kadangi šiemet valstybės remiamos pajamos sudaro 157 Eur, tai jas padauginus iš 15, būtų 2 355 Eur. Pridėjus šiaulietišką 15 procentų išlygą, kompensacijai toleruotinų santaupų „lubos“ pakyla iki 2 708, 25 Eur.

Svarbus ir gyventojų skaičius, ir plotas

Tai yra suma, kurią turint banke šiaulietis šiemet nepraranda teisės į kompensaciją. Žinoma, reikia atsižvelgti, į būste gyvenančių asmenų skaičių ir plotą.

Jei asmuo gyvena vienas, jam kompensuojama už ne didesnį nei 50 kv. m plotą, gyvenant daugiau asmenų – normatyvai mažėja: kiekvienam skiriant po 28, 12, 10 kvadratinių metrų.

Gaunančiųjų kompensacijų bus mažiau

Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus darbuotojai su kompensacijų prašymais už šildymą pradėjo dirbti tik rugsėjo pabaigoje. Todėl, kol spalis nesibaigė, dar negali pasakyti, koks yra potencialus poreikis ir kokia bus reali finansinė pagalba. Juolab kad skyrius neskaičiuoja mokesčių kompensacijos sumų, o tik nustato išvadą – priklauso kompensacija ar ne.

„Rankiniu būdu vedame prašymus. Kai užbaigsime spalį, tada lapkričio pradžioje turėsime konkrečius duomenis. Kai ateina žmogus, jis gauna lapelį su trūkstamais dokumentais, kuriuos turi per mėnesį pristatyti“, – sako Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus atstovai.

Tačiau jau dabar akivaizdu, kad, atnaujinus turto vertinimą, gausiančiųjų kompensacijų tikrai sumažės. Pernai per šildymo sezoną kompensacijas gavo apie 22 tūkstančių šiauliečių, kai tokių remiamųjų skaičius buvo išaugęs du kartus.